- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2YT-9543-512/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05819-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pareiškėjas
- S. V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., A. P., Valstybės įmonės Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. K., A. P., Valstybės įmonės Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės A. P. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė A. P., po kurios mirties liko nekilnojamojo turto. Santuokos metu pareiškėjas su sutuoktine A. P. įgijo 46/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 410/831 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas vienas prižiūri turtą, adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi gyvenamajame name esančiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika), moka turto komunalinius mokesčius (už vandenį, elektrą, šildymą, namo administravimą), pjauna žemės sklype žolę. Pareiškėjas šio turto adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1965 m. spalio 1 d. ir nepertraukiamai gyvena iki šiol. Pareiškėjas teigia, kad palikimą paveldėjo faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Mirusioji A. P. turėjo du vaikus, įtrauktus šioje byloje suinteresuotais asmenimis. Notarai pareiškėjui atsisako išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kadangi per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po mirusiosios mirties niekas iš įpėdinių palikimo nepriėmė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuoti asmenys I. K. ir A. P., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė A. P.. Santuokos metu pareiškėjas su sutuoktine A. P. įgijo 46/100 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - ūkio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 410/831 žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad registre nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruota palikimo atsisakymo faktų.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.
Paveldėti turtą galima pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis) arba testamentą (CPK 5.19 straipsnis). Pareiškėjas yra mirusios A. P. sutuoktinis. Byloje duomenų, jog yra kitų paveldėtojų ir būtų užvesta paveldėjimo byla nėra. Pareiškėjas per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdyti po sutuoktinės mirties nekilnojamąjį turtą. Tai, jog pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktiniams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpintis ir jį išlaikyti patvirtina ne tik pareiškime išdėstytos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – mokėjimo kvitai, be to, Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs savo gyvenamą vietą nuo 1965 m. spalio 1 d. (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka pareiškėjai nėra galimybės gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, duomenys, apie tai, ar asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 442, 443, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.