Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. A. atstovo advokato Mariaus Naviko (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atmestas D. S. A. skundas ir paliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11286-2023 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23200355495), kuriuo D. S. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 200 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

D. S. A. atstovo advokato Mariaus Naviko apeliacinis skundas atmetamas

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. 2023 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11286-2023, yra teisėta, o D. S. A. pagrįstai pripažinta kalta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį bei jai paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.

10.1. D. S. A. 2023 m. liepos 19 d. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad važiavo iš namų, jos automobilio langai nebuvo labai apledėję. Įvykio metu buvo šaltas oras, bet nesnigo. Kiek pamena kelias nebuvo slidus. Įvykio dieną lauke buvo šviesu. Automobilis nebuvo stipriai apledėjęs. Langai buvo kažkiek apledėję, bet tai netrukdė matomumui. Ji atšildė automobilį kiek galėjo, negalėjo pilnai atšildyti, nes skubėjo į egzaminą, atšildė tiek, kad matomumas būtų geras. Išvažiuodama iš kiemo manevravo atbuliniu, galinis langas taip pat buvo atšildytas, gerai matėsi. Automobilyje yra galinė kamera, automobilis signalizuoja apie kliūtis. Įspėjamųjų signalų iš automobilio apie kliūtį eismo įvykio metu nebuvo. Matė kelią, važiavo itin lėtu greičiu, nes buvo intensyvus eismas. Ji suko lėtai, rodė posūkio signalą. Vaiko, stovint prie šaligatvio, ji nematė. Pravažiavo kažkiek pasukusi ir išgirdo garso signalus, į ją važiuojančio automobilio. Vyras, į ją važiuojančioje transporto priemonėje įjungė garso signalą ir sustojęs išbėgo iš automobilio. Ji išsigando, sustabdė automobilį, išlipo, vyras ant jos pradėjo šaukti, sakyti, jog ji partrenkė vaiką, apžodžiavo ją. Ji paskambino policijai ir papasakojo apie eismo įvykį. Nukentėjusiąją pirmą kartą, po eismo, pastebėjo sustabdžiusi automobilį, kai iš jo išlipo, nukentėjusioji stovėjo už automobilio ant kelio. Nematė nukentėjusiosios atlikdama posūkio manevrą sankryžoje. Vieninteliai garsai manevro metu buvo į ją atvažiuojančio vyro garsinis signalas. Sankryžoje sustojo dėl to vyro signalizavimo. Mergaitė verkė. Liudytojas rėkė ant jos, paėmė mergaitės telefoną ir paskambino jos tėvams, po to atidavė nukentėjusiajai telefoną ir išvažiavo. Jos tėvas atvyko tuo metu, kai dar buvo liudytojas. Nukentėjusiosios mergaitės tėvas atvyko, kai liudytojas jau buvo išvažiavęs. Stovėjo ant šaligatvio, paklausė nukentėjusiosios su kuria automobilio vieta prilietė ją, kas atsitiko, nes pati nieko nesuprato, kas įvyko. Nukentėjusioji stovėjo ir pasakė jai, tą patį girdėjo ir jos tėvas, ir mergaitės tėvas, jog ji automobilio net nelietė, nieko neįvyko. Jie stovėjo keturiese, buvo labai šalta, todėl nukentėjusiosios tėvas pasakė mergaitei eiti namo, o jis liks ir sulauks policijos. Nukentėjusioji išėjo anksčiau negu atvažiavo policija. Nukentėjusioji verkė. Mergaitės drabužiai buvo gana švarūs, išskyrus jos kelius, ji dėvėjo sijoną ir timpas ir viena koja buvo nubrozdinta. Negalėjo tiksliai pasakyti, ar matėsi kraujavimo žymių ant nubrozdinto kelio, tačiau mergaitės dėvėtos timpos buvo plyšusios (1 t., b. l. 77–83).

10.4. Esant prieštaravimams tarp įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų, ypač reikšmingi tampa kiti byloje surinkti įrodymai, galintys patvirtinti arba paneigti inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiesiogiai eismo įvykį matė J. B., kuris teismo posėdyje buvo apklaustas liudytoju. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo su L. M. nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

10.5. J. B. pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje apklaustas liudytoju paaiškino, kad atvažiavo Stirnų gatve, kuri ribojasi su Paribio gatve. Likus iki sankryžos 100 metrų planavo sukti į kairę ir tuo metu pamatė, jog Paribio gatve atvažiuoja iš kairės pusės automobilis „Mercedes Benz“ bei ateina mergina. Artėjant prie sankryžos, jis matė, jog įvyks įvykis, kadangi nei automobilis, nei pėsčioji vienas kitas nemato, todėl liudytojas spėjo dar pasignalizuoti. Automobilis pasuko į dešinę iš Paribio gatvės į Stirnų gatvę ir automobilio galine dalimi merginą nustūmė. Kontaktas buvo panašus labiau į nustūmimą, o ne nutrenkimą. Kai automobilis dar nebuvo išsukęs į sankryžą tada iki kontakto buvo likę 1-2 sekundės. Kadangi, jam įvažiuojant į sankryžą, nebuvo kitų automobilių priekyje ir tikrai gerai matė, jog kažkas įvyks ir dar greitai spėjo sureaguoti ir signalizuoti, jog abu eismo dalyviai atkreiptų dėmesį, bet jau nebesuspėjo. Automobilis nebuvo atlikęs posūkio manevro ir jį jau matė, jog įvyks eismo įvykis ir tada pradėjo signalizuoti. Kai pastebėjo eismo įvykį, liudytojas buvo priešpriešinėje kelio eismo juostoje, jo automobilis buvo 100 metrų iki sankryžos, kai pamatė mergaitę ir automobilį. Automobilis „Mercedes Benz“ buvo apie 10-20 metrų iki sankryžos, judėjo link sankryžos negreitai, greitis nebuvo viršytas, po to suko į sankryžą. Jis buvo apie 100 metrų nuo sankryžos, vėliau atstumas sumažėjo gal iki 50 metrų, nes kai sustojo įvykus įvykiui, jis buvo apie 20-30 metrų iki sankryžos. Mergaitė buvo apie 3-4 metrus iki sankryžos. Mergaitė iki sankryžos nebėgo, ėjo ramiu žingsniu. Kai signalizavo pirmą kartą, eismo dalyviai buvo per kelis 2-3 metrus vienas nuo kito. Jis matė kontaktą, tačiau po to merginos nebematė, kadangi automobilis užsuko, automobilis atsisuko į jį sankryžoje, o merginos nebesimatė. Nematė, su kuria automobilio vieta buvo nublokšta nukentėjusioji, tačiau tikrai ne priekine dalimi, nes priekinę dalį gerai matė, galėjo būti šoninė automobilio galinė dalis. Žiūrint iš vairuotojo pusės, tai jis nematė dešinės pusės dalies. Pradėjo signalizuoti, nes automobilis gan ramiai važiavo ir suko į sankryžą, o pėsčioji gan ramiai nestabdomai ėjo į sankryžą. Signalizavimas vyko sekunde, keletą sekundžių. Signalas buvo prieš kontaktą, ir po įvykio. Automobilis nustūmė pėsčiąją ir ji pargriuvo, po to liudytojas nebematė, kas buvo už automobilio, ar pėsčioji buvo pervažiuota, ar kas, kadangi automobilis pasuko. Jis signalizavo, kad automobilis sustotų. Jis sustojo, iššoko iš automobilio ir tik tada pasimatė, jog pėsčioji atsistojo nuo žemės. Tiek vairuotoja, tiek pėsčioji buvo išsigandusios. Vairuotojos automobilio langai buvo visiškai apšalę, todėl vairuotoja negalėjo nieko matyti, liudytojas dėl to pasakė pastabą. Automobilis buvo visiškai neparuoštas kelionei. Vairuotoja buvo išsigandusi, ji atsiprašinėjo ir prisiėmė atsakomybę. Jis tada paprašė, jog mergina paskambintų savo tėvams, pasakė tas aplinkybes, ką jis matė, davė savo kontaktus ir tada išvyko. Apie oro sąlygas įvykio metu negalėjo nurodyti, tik prisiminė, jog buvo šalta. Buvo stiprus šerkšnas ant automobilio, iš to galėtų sakyti, jog buvo šaltas rytas, lauke buvo šviesu. Vairuotoja nelabai suprato kas nutiko, ji išlipo, nieko nematė. Po kontakto mergaitė parkrito, bet ji gan greitai atsistojo pati, jai nereikėjo pagalbos, tačiau ji buvo išsigandusi. Buvo ir kitas žmogus, kuris pribėgo prie mergaitės ir nuramino ją, klausė jos, ar kažkas nutiko. Mergaitė sakė jog jai viskas gerai, nieko nėra, matėsi, jog ji buvo šoke. Tai nebuvo kalba apie jos fizinę būklę arba jos skausmą. Mergaitė buvo šoke, nesiskundė skausmais, neįvardijo, jog jai kažką konkrečiai skauda (1 t., b. l. 77–83).

10.6. Nors Pareiškėjas skunde nurodo, kad liudytojo J. B. paaiškinimai yra prieštaringi, vis dėlto, apygardos teismas tokius skundo argumentus vertina kritiškai. Pažymima, kad J. B. yra nešališkas liudytojas, nes neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, jis viso proceso metu davė nuoseklius bei aiškius parodymus. Nors liudytojas J. B. negalėjo tiksliai įvardinti, kuria automobilio dalimi nukentėjusioji buvo kliudyta, tačiau jis paaiškino D. S. A. automobiliu pasuko į dešinę, iš Paribio gatvės į Stirnų gatvę, ir automobilio galine dalimi nustūmė nukentėjusiąją. Kontaktą apibūdino panašų į nustūmimą, o ne nutrenkimą. Automobilis nustūmė pėsčiąją ir ji pargriuvo. Taigi tiesiogiai įvykį matęs liudytojas patvirtino, kad D. S. A. vairuojamas automobilis kliudė nukentėjusiąją ir su ja tikrai kontaktavo. Vien aplinkybė, kad liudytojas negalėjo konkrečiai įvardinti, kuria automobilio dalimi mergaitė buvo nublokšta / nustumta ar kaip tiksliai įvyko jų kontaktas, nereiškia nei kad jo parodymais negalima vadovautis, nei kad D. S. A. automobiliu nekliudė nukentėjusiosios.

10.7. Apygardos teismas remiasi minėtais liudytojo J. B. paaiškinimais ir laiko juos patikimais ir dėl to, kad liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina objektyvūs byloje esantys duomenys. VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ 2023 m. kovo 9 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (Ligos istorijos Nr. E23-2PA-5773; atvykimo laikas 2023 m. kovo 9 d. 08:38 val.) užfiksuota, kad pacientė skundėsi, jog skauda abu kelius, klubus, kairį šoną. Atlikus jos apžiūrą, nustatyta, kad D. M. abu keliai kiek patinę, odos nubrozdinimai, vaikštant skausminga klubakaulio srityse ir kairiame šone. D. M. nustatytos šios diagnozės: S30.0 Nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos). Dubens, kairio šono ir kelių sumušimas, odos nubrozdinimas (1 t., b. l. 67). Šias aplinkybes patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės kortelė, kurioje užfiksuota, kad 2023 m. kovo 9 d., apie 07.51 val. buvo užregistruotas pranešimas apie eismo įvykį adresu Vilnius, Paribio ir Stirnų gatvės. Grafoje „Aplinkybės“ nurodyta, kad sankryžoje pranešėjos vairuojamas automobilis „MB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) partrenkė 11 metų mergaitę, kuri sąmoninga, nekraujuoja. Santaros vaikų klinikų slaugytoja Žilo telefonu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui pranešė, kad 2023 m. kovo 9 d., apie 08.38 val. į ligoninę kreipėsi D. M., kuri paaiškino, jog 2023 m. kovo 9 d., apie 07.50 val., einant šaligatviu Vilniaus mieste, Paribio gatvėje, partrenkė automobilis. Nustatyta abiejų kelių, dubens, kairio šono sumušimai ir nubrozdinimai, mergaitė paleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 29).

10.8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. S. A., vairuodama automobilį, suko į dešinę ir kliudė per kelią ėjusios D. M. kairę kūno pusę. Būtent dėl tokių vairuotojos veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryti kairio šono sumušimai, kuriais ji skundėsi gydymo įstaigoje ir kurie jai buvo diagnozuoti. Nors šis skausmas nukentėjusiosios kairiame klube (šone) specialisto nebuvo įvertintas kaip sveikatos sutrukdymas, tačiau tai nereiškia, kad tokio sumušimo nebuvo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuo minėto smūgio / pastūmimo ji pargriuvo, ko pasekoje jai buvo padarytas jau specialisto nustatytas odos nubrozdinimas dešiniajame kelyje. Tai reiškia, kad būtent D. S. A., vairuodama automobilį, sukėlė eismo įvykį, kliudė nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad siekiama sumenkinti specialistės išvadą, pažymima, kad apklausus specialistę teisme, esamų prieštaravimų pašalinti nepavyko – specialistė negalėjo nurodyti ar D. M. buvo kliudyta automobilio ir nurodė, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas kietu, buku daiktu – asfaltu, automobilio dalimi, vidaus automobilio dalimi, bordiūru, bet kuriuo daiktu, kuris yra kietas ir bukas.

11.1. Dėl nurodyto apeliantės teiginio pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M. – Č. 2023 m. kovo 31 d. specialisto paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjusi jai pateiktus D. M. medicininius dokumentus: asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę E23-2PA-5773, kompaktinę plokštelę su tyrimų vaizdais gautais iš VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, taip pat susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad D. M. nustatytas odos nubrozdinimas dešiniajame kelyje. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 31). Specialistė J. M. – Č. apklausta 2023 m. spalio 12 d. pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu, parodė, kad išvada buvo daroma iš pateiktų medicininių dokumentų, nukentėjusiųjų asmenų apžiūra neatliekama. Iš pateiktų nuotraukų nubrozdinimas nenustatinėjamas. Odos nubrozdinimas, kuris yra aprašytas išvadoje yra nustatytas pagal gydytojų apžiūros metu įrašytą frazę, jog yra nubrozdinimas. Iš rentgenogramų, kiek supranta lūžių nebuvo nustatyta, nes kitaip būtų ne vien nubrozdinimas, o dar būtų išvadoje lūžiai ir būtų kitoks sveikatos sutrikdymo mastas. Medicinos dokumentai pateikiami apžiūros dieną, duodamas laikas surašyti išvadai ir surašoma išvada. Išvadą surašė pati, čia yra supaprastintos išvados surašymas. Kiek tyrėja atneša dokumentų susipažinti, tai su tiek dokumentų susipažįsta konkrečioje byloje. Dėl šios bylos dokumentų susipažinimo negali pasakyti, nes įvykis buvo seniai, o į dieną yra padaroma apie 50 išvadų. Yra surašytos aplinkybės byloje, kurioje atneša, būna arba pirminiame protokole, arba įvykio vietos apžiūros protokole. Nesutinka, jog pateikta išvada šiuo atveju yra sąlyginė. Žiemos metu sausio mėnesį nukristi ir paslydusi ant asfalto, reikia spręsti, kaip buvo apsirengusi, jei buvo vien su pėdkelnėmis tai taip galėjo, bet jei buvo storai apsirengusi, reikėtų tada nagrinėti paviršių, į kurį ji atsitrenkė. Greičiausiai tuo metu, kai buvo rengiama išvada žinojo, kaip buvo apsirengusi mergaitė, šios aplinkybės yra surašytos, nes jai yra pateikiami dokumentai. Sužalojimas yra padarytas kietu, buku daiktu tai gali būti asfaltas, automobilio dalis, vidaus automobilio dalis, stulpas, bordiūro kampas, bet kuris daiktas kuris yra kietas ir bukas. Kalbama apie abstrakčius dalykus, reikėtų susipažinti, koks tai buvo įvykis, tuo metu, kai rašė išvadą, ji buvo susipažinusi, kadangi byla buvo tik pirminėje stadijoje, todėl išvada yra padaroma gavus medicinos dokumentus, ne visada ten būna surinkta visa medžiaga. Pasakyti kokia automobilio dalimi buvo kliudyta mergaitė galėtų autotechniniai ekspertai sugretinę jos nustatytus sužalojimus, su automobilio esančiu ar nesančiu apgadinimu ir surinkę visą medžiagą atsakytų ar buvo kliudyta ir kokia automobilio dalimi buvo kliudyta, ir kada buvo kliudyta (1 t., b. l. 98–101).

11.2. Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti specialistės išvados ir paaiškinimų patikimumu, kadangi jie iš esmės atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o specialistė motyvuotai pasisakė dėl savo pateiktos išvados pagrįstumo. Specialistė J. M. – Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išvada buvo daroma iš pateiktų medicininių dokumentų, nukentėjusioji nebuvo apžiūrėta. Apygardos teismas šioje nutartyje jau pasisakė, kodėl sprendžia, jog nukentėjusiąją kliudė D. S. A. vairuojamas automobilis, dėl ko ši nukrito ant gatvės. Pažymima, kad asfaltuotas gatvės paviršius atitinka kieto buko daikto savybes, todėl nukentėjusiajai krentant ant jo, neabejotinai galėjo būti padarytas specialisto nustatytas sužalojimas. Anot specialistės, šis sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 31). Be to, jau minėta, kad šis sužalojimas buvo nustatytas ir gydymo įstaigoje, apžiūrint D. M..

11.3. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir, priešingai apelianto tvirtinimui, padarė pagrįstą išvadą dėl D. S. A. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Taip pat apylinkės teismas D. S. A. parinko proporcingą ir teisingą nuobaudos rūšį bei nustatė jos dydį, kuri artima minimaliam nuobaudos dydžiui ir atitinka nubaustosios asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį.

12. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad automobilis nebuvo paruoštas kelionei, nurodoma, kad šerkšnas ant šoninių automobilio durelių galėjo atsirasti automobiliui jau sustojus, išjungus variklį ir darinėjant vairuotojo dureles. Apygardos teismas pažymi, kad, viena vertus, nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės D. S. A. veiksmų kvalifikavimui, nes eismo įvykio priežastis nėra būtinas šio administracinio nusižengimo požymis. Antra, skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje, nėra teismo konstatuota, kad automobilis nebuvo paruoštas kelionei, o apylinės teismas tik pacitavo liudytojo J. B. išsakytus teiginius. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako ir tokius skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

13. Kaip matyti iš skundo, Pareiškėjas nesutinka, jog proceso metu nebuvo apklausta nukentėjusioji D. M., kuri žino svarbias aplinkybes, susijusias su įvykiu. Nukentėjusiosios įstatyminio atstovo pateikti paaiškinimai yra išvestiniai, jis nepapasakojo aplinkybių, kurios būtų nenaudingos jo dukrai. Apygardos teismas nesutinka su tokiu skundo argumentu.

13.1. ANK nereglamentuoja mažamečių ir nepilnamečių asmenų apklausos, tačiau remiantis įstatymo analogija, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 2 dalį, minėtos kategorijos proceso dalyvių apklausos gali būti atliekamos tik išimtiniais atvejais. Bylos nagrinėjamo metu buvo apklausta D. S. A., jos tėvas, kuris atėjo į įvykio vietą vėliau, tiesiogiai įvykį matęs liudytojas J. B., nukentėjusiosios tėvas L. M., kuris perpasakojo dukros nurodytas įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji apie įvykio aplinkybes nurodė tiek medicinos darbuotojams, tiek savo įstatyminiam atstovui tėvui L. M., teigdama, kad ji buvo partrenkta automobilio.

13.2. Taigi nukentėjusiosios parodymai nebuvo vienintelis įrodymas, kuris patvirtintų įvykio aplinkybes, kadangi apie jas parodė minėti liudytojai. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti visi rašytiniai duomenys, kurie taip pat buvo įvertinti nustatant administracinio nusižengimo faktą: 2023 m. kovo 9 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, apžiūros protokolas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, proceso dalyvių paaiškinimai, duoti Institucijai, VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ ambulatorinio apsilankymo aprašymas, specialistės 2023 m. kovo 31 d. paaiškinimas, BIRT ataskaitų žiūryklės kortelė ir kiti byloje esantys duomenys. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju nebuvo išimtinė situacija, dėl ko nukentėjusiosios apklausa būtų reikalinga ir būtina. D. S. A. veiksmams įvertinti ir jos kaltei nustatyti pakanka kitų byloje surinktų įrodymų, todėl nukentėjusiąją kviesti į apklausą nėra pagrindo.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. A. atstovo advokato Mariaus Naviko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.