Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-20 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2015-07-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-07-04, 19.11 val., būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,15 prom.), neturėdamas teisės vairuoti, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino vietovės reljefo, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki kliūties, ir nesuvaldė automobilio bei kliudė kelio metalinę žymą. Apgadinta kelio žyma ir automobilis. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127, 222 p. reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole jo veika kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde keliamas T. J. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, institucija nurodo, jog teismas nepagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės, kuria buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai.

Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl ATPK 129 str. numatytos sankcijos masto administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikymo, t. y. dėl šio straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – automobilio – konfiskavimo. Įstatymas nereglamentuoja, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis. Tuo atveju, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką tam, kad nebūtų konfiskuota transporto priemonė, vien tos aplinkybės, kad transporto priemonė nepriklausė pažeidėjui, nepakanka. Pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir teismo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad T. J., pažeidimo padarymo metu būdamas neblaivus (2,15 prom.) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugos greičio, nesuvaldė automobilio bei kliudė kelio metalinę žymą.

ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas gali būti konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose kyla ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimas, efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Tokiai praktikai pritartina, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiamas klausimas dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl automobilio konfiskavimo klausimo išsprendimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį būtų nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turėtų aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas, neskirdamas T. J. papildomos ATPK 129 str. sankcijoje numatytos nuobaudos – transporto priemonės, kuri buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo (ATPK 21 str. 1 d. 3 p., 22 str.), nurodė, jog automobilis, kurį vairavo T. J., priklauso ne jam, o asmeniui, kuris nėra susijęs su įvykiu, transporto priemonės savininkas nežinojo, jog T. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones, ir tikrai nežinojo, kad jis sėdėjo prie automobilio neblaivus. Apygardos teismas įvertinęs bylos medžiagą su tokia teismo padaryta išvada neturi pagrindo sutikti, nes ji nepagrįsta tokiais bylos duomenimis.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog apie bylos nagrinėjimą transporto priemonės savininkui buvo pranešta, taigi savininkas apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas ir teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų apklaustas apie automobilio paėmimą, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Taigi, teismas, turėdamas duomenis, jog transporto priemonė, su kuria padaryti pažeidimai, nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepagrįstai transporto priemonės savininkui nepranešė apie bylos nagrinėjimą ir jo neiškvietė į teismo posėdį. Taigi visiškai neišsiaiškintos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės paėmimu (perdavimu) iš transporto priemonės savininko, nesiaiškinta, kokiomis aplinkybėmis T. J. paėmė jam nepriklausantį automobilį, ar automobilio savininkas žinojo apie automobilio paėmimą, ar žinojo, jog T. J. neturi teisės vairuoti transporto priemones bei transporto priemonę vairuos neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, darytina išvada, kad transporto priemonės, kuria padarytas pažeidimas, savininkas privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. Tam, kad būtų galima priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo ar nekonfiskavimo, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės panaudojimu pažeidimo padarymo metu, kurios nebuvo išsiaiškintos ir teismo posėdyje patikrintos, todėl apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti apeliaciniame skunde keliamo klausimo dėl transporto priemonės galimo konfiskavimo iš esmės, nes būtų pažeista asmens, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė galėtų būti konfiskuota, teisių gynyba.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas visapusiškai neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-20 nutartį panaikinti ir T. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.