Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-04-01 · Byla Nr. ATP-113-511/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
ATP-113-511/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-03062-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.teisės pažeidimo byla Nr.ATP-113-511/2014
Proceso Nr. 4-08-3-03062-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2014 m. balandžio 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo A. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2014-01-29 nutarimo, kuriuo patenkintas A. P. skundas: panaikintas Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2013-12-19 nutarimas Nr. 50N-5115560-13 A. P. atžvilgiu dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo ir byla šioje dalyje nutraukta, bei panaikintas Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2013-12-19 nutarimas Nr. 50N-5115560-13 A. P. atžvilgiu dėl ATPK 123 str. 5 d. pažeidimo ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biurui iš naujo tirti,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir jis Panevėžio AVPK KPB 2013-12-19 nutarimu nubaustas už tai, kad 2013-12-11 20.22 val. vairuodamas automobilį ,,Mazda 323F“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pilėnų g., Durpyno g.-Pilėnų g. sankryžoje lenkė kitą automobilį ,,BMW 330D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris suko į Durpyno g. į kairę pusę ir su juo susidūrė, apgadinti abu automobiliai ir kelio ženklas Nr. 413. Automobilis nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 141.2, 142, 238 p. ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d.

Panevėžio apylinkės teismo 2014-01-29 nutarimu patenkintas A. P. skundas: panaikintas Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2013-12-19 nutarimas Nr. 50N-5115560-13 A. P. atžvilgiu dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo ir byla šioje dalyje nutraukta, bei panaikintas Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2013-12-19 nutarimas Nr. 50N-5115560-13 A. P. atžvilgiu dėl ATPK 123 str. 5 d. pažeidimo ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biurui iš naujo tirti.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-29 ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - pareiškėjo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2013-12-19 nutarimą Nr. 50N-5115560-13 dalyje dėl ATPK 127 str. 2 d. nuostatų pažeidimo. Teigia, kad teismo nutarime išvados ir galutinis sprendimas nepagrįstos bylos duomenų išsamia analize bei vertinimu, skundas išnagrinėtas ir nutarimas priimtas pažeidžiant procesinius įstatymo reikalavimus. Mano, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2013-12-19 nutarimas Nr. 50N-5115560-13 priimtas A. P. atžvilgiu dalyje dėl ATPK 127 str. 2 d. nuostatų pažeidimo teisėtas ir pagrįstas.

Apelianto manymu, teismas nesilaikė ATPK 257 str. reikalavimų, nes rėmėsi atskiromis aplinkybėmis, kurios iš esmės prieštarauja nustatytų byloje aplinkybių visetui. Teismas nesiėmė priemonių prieštaravimų pašalinimui, nors byloje jie yra akivaizdūs ir esminiai. Be to, dalis aplinkybių akivaizdžiai nepagrįstai vertinamos pareiškėjo naudai, kas duoda pagrindą abejoti teismo nešališkumu.

Skunde ginčijamos teismo išvados dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, jo eigos. Nukentėjusysis mano, kad nepagrįstai teismas rėmėsi pirminiu jo paaiškinimu kaip jo kaltę patvirtinančiu įrodymu. Nurodo, kad jis elgėsi griežtai pagal KET reikalavimus (106 p.) - prieš pradėdamas posūkį į kairę pažiūrėjo į kairės pusės atbulinio vaizdo veidrodėlį, įsitikino, kad paskui jį važiuojantis automobilis Mazda nelenkia, todėl pradėjo posūkį į Durpyno gatvę, pradėjęs manevrą stebėjo važiuojamąją dalį automobilio judėjimo kryptimi, dėl ko nepastebėjo, kad automobilis Mazda pradėjo lenkimą po to, kuomet jau pradėjo posūkį į kairę. Kadangi automobilis Mazda judėjo dideliu greičiu, lenkimo ir susidūrimo momentas galėjo būti skaičiuojamas sekundės dalimis, t.y. Mazdos automobilio vairuotojo veiksmai buvo staigūs ir greiti, todėl darydamas posūkį jis jau neturėjo galimybės išvengti susidūrimo.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas neaptarė visos eilės byloje tiek jo, tiek A. P. nurodytų aplinkybių, esminiai galėjusių įtakoti sprendimo priėmimą. Jis teismui nurodė, kad išsukdamas iš Mokymo centro kiemo į Pilėnų gatvę A. P. vairuojamą automobilį Mazda pastebėjo apie 300 metrų atstumu, todėl jo įvažiavimas į pagrindinę gatvę buvo saugus ir nesukėlė jokių nepatogumų artėjančiam automobiliui. Įsukęs į Pilėnų gatvę važiavau labai lėtai, o nuo išsukimo iš kiemo iki posūkio į Durpyno gatvę yra 50 metrų atstumas. Vienok A. P. teigė, kad BMW išvažiavo prieš jo vairuojamą automobilį 10-15 metrų atstumu ir kad staigiai nestabdyti jis šį lenkė. Vadinasi, jei tikėti A. P. nurodytomis aplinkybėmis, BMW išvažiavus iš kiemo, jis nestabdė, pradėjo lenkimą, todėl A. P. turėjo baigti BMW lenkimą ir grįžti į savo judėjimo krypties važiuojamąją dalį dar gerokai neprivažiavęs Pilėnų-Durpyno gatvių sankryžos. Tokiu atveju yra pagrindas teigti, kad A. P. sakė netiesą. Šioms aplinkybėms vertinti buvo tiesiog būtinas specialisto dalyvavimas, kuris nebuvo pakviestas. Apelianto teigimu, A. P. teismui sakė netiesą ir dėl kairio posūkio signalo įjungimo. Taip pat nukentėjusysis teigia, kad A. P. parodymai apie tai, kad jam pradėjus lenkti jie priekiais susilygino ir jis staiga pasuko į Durpyno gatvę, neatitinka objektyvių bylos aplinkybių, nes jo vairuojamam automobiliui BMW smūgis kliuvo į kairį galinį ratą, automobilis Mazda gavo smūgį į priekinį kairį sparną ir priekinį automobilio gaubtą. Taigi, jokiu būdu automobiliai negalėjo būti susilyginę, nes tikint A. P. žodžiais, A. S. automobiliui būtų sužalota arčiau priekinė dalis, bet ne galinė. A. P. ir šioje dalyje davė tikrovės neatitinkančius parodymus.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neįvertino A. P. teiginių, pagal kuriuos įvykis įvyko, kai jis truputį pasuko, o A. S. truputį pristabdė. Vadinasi, Mazda vairuotojas nesiėmė pakankamų priemonių išvengti automobilių susidūrimo, tuo pažeisdamas KET 134 punkto reikalavimus. Dalinis pristabdymas gal ir sušvelnino susidūrimo smūgį, bet jokiu būdu nebuvo pakankamas ir pateisinamas duotoje situacijoje.

Teigiama, jog visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad „bylos medžiaga nepatvirtina, jog A. P. pažeidė KET reikalavimus, kaip buvo nustatyta, atlikus įrodymų tyrimą teisme nagrinėjant apeliacinį skundą, lenkimo manevrą toje vietoje daryti apeliantui KET nedraudė“. Be kitų aplinkybių A. P. teismui paaiškino, kad įvykio metu buvo blogai matomas kelias. Jis nurodė, kad matomumas buvo prastas, buvo tamsu. Esant tokiam pareiškimui, prieš padarydamas ankščiau minėtą išvadą, teismas privalėjo svarstyti, ar A. P. nenusižengė KET reikalavimams atlikdamas lenkimą. KET 145.3. punkte nurodyta, kad kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, lenkti draudžiama.

Apelianto manymu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. P., atlikdamas lenkimo manevrą automobiliu Mazda neįsitikino, kad tai daryti saugu, netinkamai įvertino esamą ir būsimą eismo situaciją ir sukėlė eismo įvykį, nors būdamas pakankamai rūpestingas bei atidus, turėjo realią galimybę pastebėti mano daromą posūkį į Durpyno gatvę ir sustabdyti pradėtą lenkimo manevrą (KET 106., 141.2 ir 141.4. p.). Byloje esantys įrodymai: eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas automobilių išsidėstymas po eismo įvykio, automobilių apgadinimai, eismo dalyvių paaiškinimai, iš esmės patvirtina, kad teismas pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Be to, teismas bylos nagrinėjimo metu nesilaikė ir grubiai pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi, teismo nešališkumo ir kitus konstitucinius principus, kas ir šiuo atžvilgiu sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.

Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nutarime jis kaip proceso dalyvis yra įvardintas nukentėjusiuoju, tačiau teismas jam nesuteikė galimybės pasinaudoti ATPK 273 straipsnyje numatytomis nukentėjusiojo teisėmis. Sutinkamai su ATPK 299 str. teismas, pasirengdamas nagrinėti bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, privalo išsiųsti šio kodekso 291 str. nurodytiems asmenims (taip pat ir nukentėjusiajam) skundo, prireikus ir jo priedų kopijas. Jo, kaip nukentėjusiojo atžvilgiu šių veiksmų teismas neatliko – jis nėra gavęs nei skundo, nei priedų kopijų. 2014-01-07 nutartyje priimant A. P. skundą nagrinėjimui bei šaukime atvykti į teismą jis buvo kviečiamas liudytoju. O bylos nagrinėjimo metu jam buvo išaiškintos liudytojo pareigos ir teisės, bet ne nukentėjusiojo. Todėl dėl teismo netinkamų veiksmų jis neturėjo galimybės pasiruošti skundo nagrinėjimui, pasinaudoti nukentėjusiajam suteikta teise turėti atstovą, teikti prašymus, teikti įrodymus. Nagrinėjant skundą, jo nuomone, buvo būtina užtikrinti specialisto dalyvavimą, tačiau būdamas liudytoju jis neturėjo galimybės teikti prašymo dėl šio asmens iškvietimo į teismo posėdį.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuras atsiliepimu į A. S. skundą nesutinka su juo ir teigia, kad skundžiamas 2014-01-29 teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Apelianto skundo teiginiai, jog į teismo posėdį jis buvo šauktas liudytoju ir jam nebuvo išsiųstas A. P. skundo Panevėžio apylinkės teismui nuorašas bylos medžiaga nepaneigti. Tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismo posėdyje nagrinėjant A. P. skundą, A. S. dalyvavo nukentėjusiojo teisėmis, teisės proceso dalyviams buvo išaiškintos, prašymų ir papildymų nukentėjusysis neturėjo, o dalyvaudamas baigiamosiose kalbose nurodė, jog neturi ką pasakyti. Nukentėjusysis turėjo galimybę tiek susipažinti su visa bylos medžiaga, tiek pasinaudoti atstovo paslaugomis, tiek teise teikti įrodymus, apskundžiant apylinkės teismo sprendimą apeliacine tvarka. Apeliaciniame skunde prašymų dėl naujų įrodymų nepateikta. Todėl A. P. skundo nukentėjusiajam A. S. jam neišsiuntimas nelaikytinas esminiu jo teisių suvaržymu, kuris būtų galėjęs sutrukdyti teisingai išnagrinėti bylą.

ATPK 127 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir jis Panevėžio AVPK KPB 2013-12-19 nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad Panevėžio m. Pilėnų g., Durpyno g.-Pilėnų g. sankryžoje lenkė kitą automobilį, kuris suko į Durpyno g. į kairę pusę ir su juo susidūrė, to pasekmėje apgadinti abu automobiliai ir kelio ženklas Nr. 413.

Byloje pakanka duomenų apeliacinio skundo argumentams į vertinti bei bylai išnagrinėti, todėl specialisto išvada tam papildomai nėra reikalinga.

KET numato, jog lenkti draudžiama :

145.1. šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose;

145.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;

145.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;

145.4. pėsčiųjų perėjose;

145.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog kelio ruože Pilėnų g., kur įvyko eismo įvykis, prieš „T“ formos sankryžą ir ties ja eismas vyksta dviem eismo juostoms, po vieną eismo juostą skirtingomis kryptimis, kelias nėra pažymėtas horizontaliojo ženklinimo ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, taip pat nėra įrengtų kelio ženklų „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, ir „Lenkti draudžiama“. Ši sankryža nėra reguliuojama. Durpyno g. prieš sankryžą su Pilėnų gatve, yra įrengtas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, todėl ši sankryža nėra lygiareikšmė. Nėra ir kitų Kelių eismo taisyklėse numatytų sąlygų, kai lenkimas draudžiamas. Pilėnų g. kelio ruožas toje vietoje tiesus ir jokių matomumą apsunkinančių kliūčių nenustatyta. Tamsus paros laikas nėra ta aplinkybė, dėl kurios lenkimo manevras būtų draudžiamas blogo matomumo pagrindu. Tai reiškia, jog lenkimo manevras, išvažiuojant į priešingą eismo juostą, Pilėnų g. važiuojančiam automobiliui šioje sankryžoje buvo leistinas.

KET 161 p. nustato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Tai reiškia, jog šiuo atveju Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikė A. P. lenkiamo automobilio BMW vairuotojas A. S., kuris sankryžoje suko į kairę ir nepraleido jį lenkiančio automobilio ir būtent tai sukėlė nagrinėjamą eismo įvykį.

Apeliantas nurodo, jog prieš pasukdamas į kairę jis važiavo lėtai, buvo įjungęs posūkio signalą, o lenkiantysis automobilis važiavo labai greitai, kad A. P. parodymai neatitinka tikrovės, tačiau šios aplinkybės neturi įtakos, vertinant eismo įvykio kilimo priežastį ir kartu A. P. atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d. klausimą.

KET 141.2. numato, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. A. P. tvirtina, jog lenkiamas automobilis posūkio signalo nerodė, o A. S. – kad rodė. Kitų duomenų nesant, galimybės šią aplinkybę objektyviai nustatyti nėra, tačiau pažymėtina, jog konkrečiu atveju svarstant dėl A. P. atsakomybės ši aplinkybė reikšmės neturi, nes posūkio ženklo rodymas sukančiam į kairę automobiliui prieš lenkiantįjį jokios pirmenybės nesuteikia ir nuo pareigos praleisti lenkiantįjį automobilį bet kuriuo atveju neatleidžia. Todėl apylinkės teismo išvada, jog posūkio signalo rodymas ar nerodymas nelemia eismo įvykio pasekmių, šiuo atveju yra pagrįsta ir skundą nagrinėjantis teismas su šia išvada sutinka.

Byloje nėra objektyvių duomenų, jog A. P. eismo įvykio metu viršijo toje vietoje leistiną greitį. Tačiau pažymėtina, kad pats A. S. parodė, jog A. P. automobilį pastebėjo maždaug 300 metrų atstumu iki savo automobilio, todėl daroma išvada, jog turėjo pakankamai laiko įvertinti iš paskos važiuojančio automobilio greitį, tai, ar apelianto daromas posūkis į kairę bus saugus bei įvykdyti pareigą duoti kelią lenkiančiai transporto priemonei. Todėl A. P. automobilio greitis šiuo atveju nesusijęs su nagrinėjamo eismo įvykio kilimu ir pasekmėmis.

Kadangi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

NUTARIA:

Panevėžio apylinkės teismo 2014-01-29 nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eligijus Gladutis