Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3952-1155/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-13
Bylos Nr.
1-3952-1155/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28834-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
M. D.
Nukentėjusysis
K. D., L. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3952-1155/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28834-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Tamulionienei,kaltinamajam M. D., jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,nukentėjusiesiems K. D. ir L. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, studijuojantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 140 straipsnio 1 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Realiu bausmės vykdymo atveju, į paskirtos bausmės laiką nurodyta įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. lapkričio 3 d. 03.03 val. iki 2023 m. lapkričio 3 d. 13.18 val. (1 diena), nuo 2023 m. lapkričio 20 d. 17.50 val. iki 2023 m. lapkričio 22 d. 15.55 val. (2 dienos) ir nuo 2024 m. sausio 18 d. 12.05 val. iki 2024 m. sausio 19 d. 18.59 val. (2 dienos) išbūtą laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (teismo nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. liepos 5 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

M. D. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams – tėvui ir motinai, o būtent:

jis, 2024 m. liepos 17 d. apie 22.00 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, žodinio konflikto metu su tėvu L. D., be jokios priežasties prišliaužė prie savo tėvo L. D. ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į pilvą, bei vieną kartą į kairę ausį, po ko ranka suėmęs už žandikaulio spaudė, tokiais savo veiksmais tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui nukentėjusiajam L. D. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nušliaužė į bute esantį tėvų miegamąjį, kur ant lovos sėdėjo jo motina K. D., tyčia abejomis rankomis suėmė jai (K. D.) už dešinės rankos ir apžiojęs įkando į ją ne mažiau nei penkis kartus, po ko visu kūno svoriu užgulė jos krūtinę bei rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai nukentėjusiajai K. D.

Šiais veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino visiškai. Paaiškino, kad buvo karšta diena, buvo su gipsu ant kojos, ramentai nepatogūs, išgėrė alkoholio, buvo suirzęs ir kilo kaltinime nurodytas konfliktas. Visi konfliktai, kaip ir šis, kilo dėl alkoholio vartojimo ir nieko neveikimo. Atsiprašė savo tėvų, nurodė, kad išvadas jau padarė, mano, kad gali gyventi kartu su tėvais draugiškai, alkoholio nevartos, eis dirbti, po to gal atnaujins studijas.

Teisiamajame posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 27 d. apklaustas įtariamasis M. D. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įtarime nurodytų įvykio aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes ne viską prisimena, nes iki įvykio periodiškai vartojo alkoholį. Neblaivus buvo ir įtarime nurodytą dieną ir laiku. Prisimena, kad buvo su tėvu virtuvėje, tačiau, ką jam padarė, negali pasakyti, bet jei tėvas sakė, kad tokius veiksmus prieš jį atliko, vadinasi, taip ir buvo, todėl fizinius veiksmus, t. y. smūgio sudavimą kumščiu į pilvą, smūgio sudavimą į kairę ausį bei žandikaulio stiprų spaudimą, pripažįsta visiškai. Geriau prisimena konflikto su motina K. D. aplinkybes. Mano, kad jo motina pajuto, jog jis yra išgėręs, kas jo motiną visada veikia negatyviai. Taip pat jam buvo sugipsuota dešinė koja, sunkiai judėjo, buvo suirzęs ir neblaivus, kas prisidėjo prie įvyksiančio konflikto. Prisimena, kad motina gulėjo savo kambaryje, lovoje ir tuo metu, kai priėjo prie jos, ji kaire ranka buvo pasirėmusi į lovos apdailą, o dešine ranka atstūminėjo jį nuo savęs, todėl jis suėmė rankomis jai už dešinės rankos ir įkando į ją. Kiek kartų jai įkando į dešinę ranką, neprisimena. Po įkandimo motina abejomis rankomis stipriai nuo savęs jį nustūmė, po ko jis nors ir klūpėjo, tačiau krito ir stipriai trenkėsi galva į kambaryje stovėjusio fotelio atbrailą arba spintą, tiksliai nurodyti negali. Neprisimena tos aplinkybės, kad būtų jai įkandęs į kairę ranką. Taip pat neprisimena, kad būtų jai suėmęs už kaklo ir ją smaugęs. Po to nustūmimo motina jam pasakė „o dabar aš stipresnė“, po ko jis atsikėlė ir nuropojo į savo kambarį. Jo suvokimu, tėvas galėjo būti virtuvėje arba koridoriuje, tačiau šalia jo (M. D.) ir motinos, šio nebuvo. Labai gailisi dėl savo veiksmų prieš tėvus, juos vertina negatyviai. Norėtų jų labai atsiprašyti ir su jais susitaikyti. Priklausomybių ligų centre buvo gydytas (duomenys neskelbtini) dėl priklausomybės alkoholiui. Buvo taikomas psichiatrinis gydymas dėl suicidinių veiksmų prieš save (duomenys neskelbtini). Rimtų galvos traumų praeityje neturėjo (b. l. 154–157).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 19 d. apklaustas įtariamasis M. D. pozicijos dėl kaltės neišsakė. Atsisakė nurodyti bet kokius komentarus apie įtarime nurodytas aplinkybes, nes tai yra jo artimiausi asmenys (b. l. 117–118).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penkto komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. liepos 26 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis ROIK0124000449725, kuris gautas iš info@policija.lt, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Pranešėja, prisistačiusi R. A. H., gyvenanti (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tėvų K. D. ir L. D. pasakojimu, 2024 m. liepos 18 d., adresu (duomenys neskelbtini), M. D. smurtavo prieš tėvus. K. D. įkando keletą kartų į rankas, ant kurių yra didžiulės mėlynes, kurias ji pastebėjo, o L. D. trenkė per ausį ir ranka suspaudęs veidą bandė sulaužyti dantų protezus, tėvas naktį praleido rūsyje (b. l. 1–4).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta nukentėjusioji K. D. parodė, kad jie vasarą daugiausiai būna sode, o sūnus bute. Ryte eilinį kartą parvažiavo apsipirkti ir rado sūnų visiškai girtą, dar buvo draugas – (duomenys neskelbtini), kuris dar vaikščiojo, o sūnus visiškai girtas miegojo. Į vakarą jis prasiblaivė, bet turbūt turėjo dar gėrimo, tai vėl išgėrė ir vakare vėl buvo girtas. Ji buvo savo kambaryje, kur miega, vyras virtuvėje. Girdėjo, kaip sūnus rėkavo ant tėvo, bet negali pasakyti, ką tiksliai rėkė. Nesikišo. Ji palaukė, nutilo. Įėjusi į virtuvę matė vyrą sėdintį išbalusį. Paklausė, kas yra, o jis liepė jai eiti. Ji grįžo į kambarį. Po kurio laiko vyras atėjo į kambarį, atsigulė į lovą ir pasakė, kad sūnus jį mušė. Tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Sakė, kad mušė į krūtinę, pradėjo smaugti. Iš pradžių suėmė kur dantys, kur yra plokštelė, suėmė žandikaulį, dėjo į krūtinę ir pradėjo smaugti. Taip sakė vyras, bet ji nebuvo ir nematė. Tuoj po to sūnus atėjo į kambarį. Tėvas gulėjo lovoje, sūnus priėjo prie tėvo ir pradėjo lįsti, kaip girtas vis sakyti – „tete... nu...“. Vyras sakė, kad vėl prie jo lenda, pasakė sūnui čia pabūti, o jis (L. D.) nueis į tualetą. Sūnus dar tada buvo susilaužęs koją, tai kai girtas, tai jis nepaėjo su ramentais, vaikščiojo keliais, klūpomis. Vyras išėjo ir dingo. Ji jo laukė, galvojo, kur jis, nes liko su sūnumi. Sūnus pasižiūrėjo, kad tėvo nėra, prišliaužė ant kelių prie jos ir pradėjo girtu balsu – „mamyte... mamyte...suka... suka...“, ir jau lysti prie jos. Sakė jam, kad eitų tolyn. Sėdėjo nuleistomis rankomis, jis užgriebė rankas ir įkando penkis kartus. Ji rankų ištraukti negalėjo, nes jis buvo jas užgulęs. Kando į vieną dešinę ranką, nuo rankos plaštakos aukštyn iki alkūnės. Nukračius jį nuo šios rankos, jis pakėlė ir užgulė jos krūtinę ir pradėjo smaugti, taip smaugė, kad ji pagalvojo – viskas. Bet jautė, kad jis neturi tiek jėgos, nes buvo girtas. Iš visų jėgų, kiek dar turėjo, paėmė rankomis ir nusviedė jį ant grindų, ir jis galva atsitrenkė į spintą. Bijojo, kad jis vėl ateis prie jos, bet keliais nuropojo į savo kambarį ir užmigo. Vyras taip ir negrįžo. Iš pradžių galvojo, kad gal jis išėjo pagalbos, tačiau nuėjusi į virtuvę, ten jo nerado ir pagalvojo, kad gal jis rūsyje. Pamatė, kad nėra rūsio raktų, tai suprato, kad vyras ten. Sėdėjo iki 3 val. nakties ir paskui parėjo namo. Atostogų buvo atvažiavusi dukra, bet kai sūnus yra toks, tai ji būna viešbutyje, o kartu pabūdavo sode. Nuvažiavus į sodą dukra pamatė ranką. Pirmą dieną neklausė, bet kitą dieną paklausė, kas yra. Ji atsakė, kad įkando M. D., tačiau pati policijos nekvietė. Nežino, kaip reikėtų paskambinti policijai, nes, kai pamato, kad ji skambina, M. D. meta telefoną, taip yra ir sudaužęs jį. Dukra pasakė, kad nepaliks šio reikalo, kreipsis į teismą, tai dukra surašė pareiškimą. Jam jau yra nuosprendžiai, pasižadėjimai, kad bus žmogus, bet kas iš to. Po to buvo dar ir kiti įvykiai. Viskas vyko namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis įkando į vieną jos ranką, į dešinę. Ant rankos matėsi ratilai. Nuo plaštakos aukštyn iki alkūnės, penktas ratilas buvo ant alkūnės. Į medikus nesikreipė, nes sunkiai juda dėl stuburo. Neseniai buvo teismas, bet viskas vis tiek nesibaigia. Žymes ant rankos matė vyras, dukra. Dar tyrėja, kuri atvažiavo pas juos trečiadienį, kai dukra parašė pareiškimą. Atrodo, kad dukra jos sukandžiotą ranką nufotografavo. Tyrėja pas juos atvyko maždaug praėjus savaitei po įvykio. Skausmą jautė, kai kandžiojo. Nuo 1 iki 10 balų skalėje gali įvertinti 9 balais. Kai smaugė buvo ne skausmas, o jau dusulys. Jis iš pradžių užgulė ją, ji sėdėjo ir atsilenkė, tada jis užgulęs ją pradėjo smaugti. Žymių nuo smaugimo ant kaklo, jai atrodo, nebuvo, mėlynės nebuvo, nes buvo naktiniai. Sūnus niekur nedirba, anksčiau dirbdavo po mėnesį, bet išmesdavo dėl gėrimo. Dėl psichologinės/psichinės būklės vieną kartą pjovėsi venas, ten buvo dėl meilės. Kitą kartą būdamas girtas išgėrė jos tabletes nuo skausmo. Ligoninėje išvalė skrandį, tada paguldė į (duomenys neskelbtini). Ten pagulėjo ir nustatė jam ribinį asmenybės sutrikimą. Tai buvo gal (duomenys neskelbtini), bet tiksliai negali pasakyti. Sūnus smurtauja, kai būna girtas, bet nepasakytų, kad jis yra švelnus ir normalus, kai ir nėra girtas. Jis koliojasi, išvadina ir „k“ ir „p“ . Jo mąstysena kaip nesveiko žmogaus. Sūnus priekaištauja, kad jie per mažai uždirbo, ką jie turi. Nors tėvas fizikos daktaras, o jam sako, kad jis visą gyvenimą rūsyje prie rentgeno sėdėjo, o kiti milijonus uždirbo. Sūnus gyvenime nieko neuždirbęs jiems priekaištauja. Priekaištauja ir K. D., kad turi kažkokią „chalupą“. Buvo bylos. Jis tada jų nemušdavo, bet būdavo, kad girtas naktį ateina su peiliu ir sako, jog ateis ir išpjaus akis. Tada jai buvo padaryta (duomenys neskelbtini) operacija, tai jam tos akys ir užsifiksavo. Tada ji kvietė policiją. Kitą kartą buvo, kad jis koliojosi ir atėjo su metaliniu strypu, sakydamas, kad dabar bus – pirma K. D., o paskui tėvas. Tą strypą M. D. turėjo kambaryje, kol policija jį paėmė. Dar buvo gavusi per galvą, tada vėl iškvietė policiją. Dabar nevaikšto su peiliais ir strypais, nes juos paėmė policija. Kurį laiką buvo apsiraminęs, nors koliojasi kiekvieną dieną, bet jokių peilių iki liepos 18 d. nebuvo. Rugsėjo 18 d. tėvui sukišo celofaninį maišą į burną, tada tėvas buvo namuose, o ji sode. Sūnus atnešė alaus, išgėrė, tėvas buvo virtuvėje ir sūnus paklausė tėvo, kur alus, o jis tik atsakė, kad alaus nelietė. Tada jis paėmė tėvą už kaklo, celofaninį maišiuką sugrūdo į burną ir pradėjo tėvą smaugti. K. D. parvažiavo po savaitės. Sūnus vėl pradėjo priekaištauti, kad to nėra ir to nėra, kad jam kompiuterio reikia. Pasakė, kad tegul užsidirba. Jis tada su kumščiu kaip trenkė jai į galvą, kad iššoko didžiulis guzas. Tėvą mušė rugsėjo 18 d., o jai trenkė gal po savaitės, gal rugsėjo 22 ar 23 d. Kai kumščiu sudavė į galvą, jai net akyse užtemo. Sėdėjo ant sofos, jis nuėjo ir net neatsigręžė pasižiūrėti. Vyras tada sėdėjo ant sofos, bet nepastebėjo, nes čia buvo tik sekundės reikalas. Iš pradžių buvo guzas, kuris suminkštėjo, gal į kokią kraujagyslę pataikė. Dabar jis vengia mušti taip, kad liktų mėlynės, trenkia į galvą. Pernai sūnus įstojo į magistrantūrą, į mokamą, reikėjo sumokėti pusantro tūkstančio. Tėvas sumokėjo. Pabuvo nuotoliniu būdu gal 5 dienas ir pradėjo gerti. Taip nuo praeitų metų rugsėjo mėn. ir prasidėjo gėrimai, peiliai, strypai. Dabar jis pasakė, kad vėl gali tęsti magistrantūrą. Darbo net neieško, o sakė, kad mokysis. Šeštadienį vėl buvo girtas. Vakar parvažiavo iš sodo, jis paprašė 5 eurų telefonui papildyti, davė jam, bet vakare atėjo girtas. Jis gyvena iš jų pinigų. Dukra pyksta, nepatenkinta, kad jam viską duoda. Vasarą gyvena dukros sode, tačiau ten nėra nei šildymo, nei vandens maistui ruošti, tik laistymui, tai šaltuoju metų laiku ten gyventi negali. Yra plyta, galima pasikūrenti rudenį ir pavasarį, bet žiemą ten būti negalima. Dabar dar daugumoje būna sode, bet jau reikės būti kartu bute. Tas įvykis, apie kurį pasakojo, buvo vakare, naktį iš liepos 17 d. į 18 d. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 39–41).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 26 d. apklausta nukentėjusioji K. D. parodė, kad nuo 2024 m. birželio antros pusės L. D. įleido M. D. į jų gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Po šio įleidimo, visą laiką buvo jaučiamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas. Fizinis smurtas pasireikšdavo tuo, kad jis vis ją užkabindavo, t. y. jeigu praeina pro ją, tai su ranka trenkdavo per galvą, arba prieidavo ir suimdavo už kaklo. Jausdavo fizinį skausmą. Dėl šių dalykų nesikreipė į policijos pareigūnus, nes jis kiekvieną dieną sukeldavo fizinį skausmą, buvo prie to pripratusi. Kartu su vyru L. D. 2024 m. liepos 17 d. grįžo namo iš sodo, o M. D. buvo namuose susilaužęs koją. M. D. pradėjo rėkti ir liepė duoti pinigų, kad jis galėtų nusipirkti mobilųjį telefoną. Keletą kartų pareikalavo, ir L. D. davė pinigų. M. D. liepė L. D. eiti nupirkti telefono. L. D. nesutiko, tad po keleto valandų M. D. išėjo iš namų. Maždaug po trijų valandų grįžo, parodė, kad nusipirko telefoną ir užsidarė kambaryje. Apie 22 val. praeidama pro kambarį pamatė, kad M. D. sėdi kambaryje ir vartoja alkoholinius gėrimus. Ji nuėjo į virtuvę, kurioje buvo L. D., ir jam pasakė, kad M. D. vėl vartoja alkoholinius gėrimus, ir išėjo į savo kambarį. Po keleto minučių išgirdo, kad M. D. virtuvėje rėkauja. Ką rėkavo, negali pasakyti. Užėjusi į virtuvę pamatė, kad prie lango ant kėdės sėdi L. D., o priešais jį stovi M. D.. Paklausė jo, kas vyksta, bet nė vienas jai nieko neatsakė. Sugrįžo į kambarį ir paskui ją atėjo L. D. L. D. jai pasakė, kad jį primušė M. D. Po šių pasakytų žodžių, L. D. atsigulė ant lovos ir tuo pačiu metu ant keturių atropojo M. D., kuris priėjo prie L. D. ir vėl pradėjo kabinėtis. Kai pradėjo kabinėtis, L. D. atsisėdo. Kabinėjimasis pasireiškė tuo, kad M. D., būdamas ant kelių, abejomis rankomis pradėjo griebti L. D. už marškinių ir su kiekvienu rankos griebimu artėdavo prie kaklo. L. D. M. D. pasakė, kad palauktų, nes eina į tualetą ir tuoj sugrįš. Pamačiusi, kad M. D. atšliaužia link jos, ir supratusi, kad M. D. smurtaus prieš ją, pašaukė L. D. vardu. Atsakymo jokio nesulaukė. M. D. prišliaužė prie jos ir pradėjo spausti jos kelius sakydamas ,,mama, mamyte, suka“. Jos rankos buvo padėtos ant kelių, o M. D. klūpodamas abejomis rankomis suėmė kairę ranką ir apžiojęs įkando. Pajuto fizinį skausmą. Paleidęs jos kairę ranką sugriebė už dešinės ir pradėjo kandžioti, t. y. keturis kartus skirtingose vietose įkando į ranką. Nuo sukelto fizinio skausmo ji atsirėmė į lovos atramą, o jis suėmė jos kaklą ranka, negali nurodyti, kuria ranka jis paėmė ją už kaklo ir pradėjo smaugti. Sukaupusi visas jėgas, jį abejomis rankomis nustūmė nuo savęs, ir jis nuvirto ant žemės, po ko išropojo į savo kambarį. Po fizinio skausmo sukėlimo, maždaug apie porą valandų, sėdėjo kambaryje, laukė, kol grįš L. D.. Nesulaukusi L. D., išėjo iš kambario, nes norėjo nueiti į virtuvę. Praėjusi pro M. D. kambarį pamatė, kad jis guli lovoje ir miega. Nuėjusi į virtuvę pamatė, kad virtuvės spintelėje nebėra rūsio rakto. Suprato, kad rūsio raktą paėmė L. D., ir jis yra ten. Nėjo jo ieškoti, nuėjo į savo kambarį, atsigulė į lovą ir užmigo. Apie 3-4 val. ryto L. D. grįžo namo, atsigulė į lovą ir užmigo. 2024 m. liepos 18 d. atsikėlus ryte, M. D. savo kambaryje miegojo. Ji kartu su L. D. susiruošė ir išvažiavo į sodą. Namuose liko M. D. Dienos metu į sodą, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo dukra R. A. Atėjusi į namą dukra pamatė jos mėlynes ir paklausė, kas čia įvyko. Papasakojo jai visą situaciją ir prašė, kad dėl šios situacijos ji nieko nedarytų ir niekur nesikreiptų. Daugiau šia tema nebekalbėjo. Nurodė, kad nesikreips į teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimų masto nustatymo (b. l. 22–24).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustas nukentėjusysis L. D. parodė, kad čia yra dėl M. D. elgesio namuose. Liepos mėn. M. D. parėjo girtas ir jį negražiai koliojo, jis prie jo kabinėjosi. Kad nebūtų konflikto, L. D. išėjo į rūsį. Likęs M. D. apkandžiojo jo žmoną. Jis, žmona ir sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), bute, o dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnui tuo metu buvo sulaužyta koja. Sūnus tą dieną už gerklės ėmė, lyg ir bandė smaugti, tyčiojosi, labai gerai neatsimena. M. D. sudavė smūgį jam į pilvą, neypatingai, bet skaudėjo, iš 10 balų skausmą vertina 5 balais. Sūnus ranka buvo paėmęs jam už žandikaulio, dantų protezų nesulaužė. Dar trenkė ranka į kairę ausį. Jis išsiplėšė iš sūnaus ir nuėjo pas žmoną prigulti, M. D. atropojo ir griebė už marškinių, jis išsiplėšė ir nuėjo į rūsį. Viskas buvo vakare 19–20 val. Rūsyje prabuvo visą naktį, manė, kad prie jo sūnus kabinėjosi. Kai sūnų norėjo išvaryti į (duomenys neskelbtini), tada jis pasistatė sudedamą lovą ir gulėjo, nunešė jam striukę, kad nesušaltų, tada jis čiupo ir celofaninį maišą kišo į burną. Kai grįžo iš rūsio namo, žmona klausė, kodėl jis išėjo, atsakė, kad sūnus nesikabinėtų ir jo nemuštų. Žmona sakė, kad sūnus ją apkandžiojo, gali būti, kad sakė, jog smaugė. M. D. ne pirmą kartą smurtauja prieš jį ir jo žmoną, jis vartoja alkoholį. Bandė padėti jam gydytis nuo alkoholizmo, jis nedirba. Jis sakė, kad lapkričio mėn. eis į darbo biržą ir dirbs. Jo privengia, nes jis yra jo sūnus, kad nekiltų konfliktų. Į medikus po konflikto nesikreipė. Neseniai veidą apdraskė, dėl to niekur nesikreipė. Į savaitę kelis kartus nuvažiuoja į dukros sodybą, ten pasidarbuoja. Po konflikto išvažiavo į dukros sodą, paskui nuvažiavo namo pasiimti daiktų, sūnus valgė pomidorą, į jį metė nuograužą, galėjo būti, kad M. D. bandė jį smaugti, dabar nelabai atsimena. Tada jis irgi buvo apsvaigęs. Rugsėjo 18 d. griebė jį už burnos, gerai neprisimena, lyg ir smaugė. Jis klausė, kur jo alus, nors L. D. jokio alaus neturėjo, smaugė jį, į burną kišo polietileninį maišelį. Žmonai tik parašė žinutę, kad situacija bloga. Būna ir blogų, ir gerų laikotarpių, kad ir vakar jam sakė, ar jie negali gražiuoju be probacijų, teismų gyventi, sakė, kad negertų ir dirbtų. Jis pasakė, kad kokį darbą duos, tokį ir ims. Konfliktas buvo liepos 18 d., apie tai pasakojo dukrai, dukra kreipėsi į policiją, matė pas žmoną mėlynes, jai pasakojo apie tą įvykį. Sūnus ir dukra pykstasi. Dukra atvyksta iš (duomenys neskelbtini), jis išeina. Dukra atvykusi nėjo į namus, nes brolis yra namuose. Nori, kad jis pasveiktų nuo alkoholizmo ir dirbtų (b. l. 61–63).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. apklaustas nukentėjusysis L. D. parodė, kad 2024 m. liepos 17 d. vakaro metu, tikslaus laiko neatsimena, buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jo sūnus M. D. tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo girtas. Tą dieną M. D. atropojo į virtuvę (kadangi jam šiuo metu yra lūžusi koja), kur buvo L. D., ir pradėjo ant jo šaukti „tu senis, durnius, debilas“ ir tada griebė jam už marškinių ties kaklu. Jam tada atsakė „ką tu darai, kodėl taip elgiesi, aš tave išauginau, išmokinau, visą gyvenimą aš tau viską duodu, kodėl taip elgiesi?“ M. D. jam atsakė „tu mano tėvelis“ ir po tų žodžių sudavė vieną smūgį į pilvą kumščiu. Skausmą vertina 5 balais iš 10, tada viena ranka paėmė už žandikaulio ir smarkiai suspaudė. Manė, kad sulaužys jo dantų protezus, paskui dar trenkė jam į kairę ausį iš delno. L. D. išsivadavo iš M. D. ir nuėjo pas savo žmoną į kambarį prigulti. Gulint lovoje M. D. vėl atropojo, o jam (L. D.) atsisėdus griebė už marškinių ties kaklu, po ko jis vėl išsivadavo ir nuėjo miegoti į daugiabučio namo rūsį. M. D. konflikto metu buvo neblaivus, apsvaigęs nuo alkoholio. Rūsyje nebuvo jokios lovos, todėl visą naktį prasėdėjo ant dėžės. Grįžo kitos dienos ryte ir nuėjo pas savo žmoną K. D., kuri jam papasakojo, kad, kai jis išėjo iš buto, sūnus buvo užėjęs pas ją į kambarį ir ją apkandžiojo, buvo paėmęs už gerklės (viena ranka) ir smaugė. Tai yra M. D. nuolatinis elgesys, jis visada piktnaudžiauja alkoholiu, jau ne pirmą kartą smurtauja prieš jį ir jo žmoną. Sūnui stengiasi padėti gydytis nuo alkoholizmo, tačiau niekas nepadeda. Pats M. D. labai bijo, kad jis jį vėl užpuls ir sužalos jį ir jo žmoną. Baiminasi dėl savo sveikatos. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė. Po šito smurto atvejo su žmona išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), į jų dukros sodybą. 2024 m. liepos 23 d. buvo grįžęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti reikalingų daiktų ir vėl sutiko M. D., kuris buvo virtuvėje ir valgė pomidorą. Atsikandęs pomidoro, nuograužą metė jam į veidą. Tuo metu jis nieko nesakė, ir atrodė, kad yra girtas. Tada M. D. priropojo prie jo ir, paėmęs už marškinių ties kaklu, vėl pradėjo smaugti. Po kiek laiko sūnus nuropojo pas save į kambarį, ir jis (L. D.) tada išėjo iš namų. Nurodė, kad nesikreips į teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimų masto nustatymo (b. l. 43–46).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 10 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis L. D. parodė, kad M. D. yra jo sūnus, kuris su juo ir jo žmona K. D. gyvena visą savo gyvenimą. Apie įvykio aplinkybes davė išsamius parodymus pirmosios apklausos metu, šiuo metu vėl visko paeiliui papasakoti negali, nes gali neprisiminti tam tikrų įvykio aplinkybių arba maišytis jose, nes M. D. smurtas prieš juos yra nuolatinis, besitęsiantis metų metus, jis yra senyvo amžiaus žmogus. Paskutinis M. D. išpuolis prieš jį buvo 2024 m. rugsėjo 18 d., kai grįžo į butą ir M. D., būdamas girtas, pradėjo jo klausti, kur jo alus, nors jis neturėjo jokio alaus, po ko jis priėjęs ranka suėmė jam už žandikaulio ir spaudė, o kita ranka į burną kišo polietileno maišelį. Dėl šio įvykio į specialiąsias tarnybas nesikreipė, nes fizinio skausmo nejuto, tik parašė žmonai žinutę, kad situacija namuose labai bloga. Tiesiog jo visi išpuoliai yra tapę kasdienybe, bijo, kad taip ir mirs nesulaukę pagalbos iš tarnybų. Kartu su žmona labai jo bijo, žino, kad jis gali padaryti bet ką, ypač kai yra girtas. Vis dar tikisi, kad jis gali pasikeisti, nors mano, kad tai nėra labai realus dalykas. M. D. nedirba, neturi sukaupęs senatvės pensijos, todėl iš jų visada reikalauja pinigų, kad galėtų nusipirkti alkoholio (b. l. 52–55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 26 d. apklausta liudytoja R. A. parodė, kad M. D. yra jos biologinis brolis, jie yra du vaikai savo tėvams. M. D. yra jaunesnis jos brolis, tačiau su juo visiškai jokių santykių nepalaiko, nėra jo mačiusi nuo 2022 m. Nuo 2024 m. liepos 2 d. iki 23 d. buvo grįžusi į Lietuvos Respubliką atostogoms aplankyti savo tėvus. Tuo tikslu, kad nesusidurtų su M. D., visą atostogų laikotarpį buvo išsinuomojusi apartamentus, tačiau nemažą laiko tarpą leido jai priklausančiame sode, adresu (duomenys neskelbtini). Atostogų pabaigoje, tiksliai nurodyti dienos negali, tikriausiai tai buvo liepos 19 d., kartu su savo tėvais L. D. ir K. D. važiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti artimųjų kapų. Jiems važiuojant atkreipė dėmesį, kad tėvas L. D., sėdėdamas ant galinės sėdynės, vis užmiega. Pasirodė keista, nes paprastai taip nebūna, kelionės metu jie visi bendrauja, tėvas stebi aplinką, tačiau tai pamačiusi, tos minties nesureikšmino. Kitą dieną, t. y. 2024 m. liepos 20 d., sode kartu pietavo ir pastebėjo, kad motinos K. D. rankos nusėtos mėlynėmis. Iš pradžių pamatė mėlynes dešinės rankos dilbio galinėje dalyje, vėliau, kai jau pradėjo klausti mamos, kas atsitiko, ji parodė ir kairės rankos dilbio galinę dalį, kur taip pat buvo mėlynės. Kai jos paklausė, ar tai tas žmogus taip padarė, motina tik numykė, kad taip. Motina jai papasakojo, kad abu su tėvu tądien buvo namuose, sėdėjo ant lovos. Paminėjo, kad M. D. buvo susilaužęs koją, dėl ko jam buvo sunku vaikščioti, todėl po kambarius jis šliaužiojo. Kiek mama pasakojo, M. D., prišliaužęs prie tėvo L. D., ranka suėmė jam už žandikaulio ir spaudė, taip sukeldamas tėvui skausmą ir bandydamas sulaužyti jo dantų protezus. Kiek jai pasakojo tėvas, jis iš karto išėjo į rūsį, nes matė, kad M. D. kažką norėjo jam padaryti. Kai tėvas išėjo į rūsį, M. D. prišliaužė prie motinos, kuri sėdėjo ant lovos, rankas sunėrusi ant krūtinės ar pasidėjusi ant kelių, bei įkando jai į vienos rankos, po to į kitos rankos dilbius. Kiek kartų buvo įkąsta, nežino, tačiau jos rankos atrodė kraupiai, tikrai ne vieno įkandimo padariniai. Iš šių aplinkybių sužinojo, kodėl tėvas buvo mieguistas kelionės metu, nes naktį buvo praleidęs rūsyje. Tą pačią dieną apie įvykį pranešė policijai parašydama pareiškimą, nufotografavo mėlynes. Tėvai nesikreipė į jokius medikus, tai buvo jų pasirinkimas. Šis žmogus, t. y. M. D., niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholį ir nuolat smurtauja prieš savo tėvus. Smurtas yra sisteminis, tačiau ji, gyvendama (duomenys neskelbtini), nieko negali padaryti (b. l. 65–67).

Iš 2024 m. rugsėjo 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtos nuotraukos, kurias pranešėja R. A. pridėjo prie pranešimo apie įvykį. Nuotraukose užfiksuotos K. D. kairės ir dešinės rankų dilbių srityse esančios mėlynos spalvos kraujosruvos (b. l. 12–17).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisiamajame posėdyje duodamas parodymus, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis M. D. savo kaltę pripažino. Tai, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo motinai ir tėvui, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: 2024 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo iš R. A. apie smurtą prieš jos tėvus, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų K. D. ir L. D. bei liudytojos R. A. parodymai, 2024 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga.

Teismas apibendrina, kad kaltinamojo M. D. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę M. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus – šeimos narių (abiejų tėvų) – sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė besigailintis dėl jos įvykdymo, tačiau jis sistemingai daro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl jo formaliai išreikštas gailestis negali būti pripažintas nuoširdžiu. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teisiamas penktą kartą, visos jo anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, daugeliu atvejų įvykdytos prieš savo tėvus (b. l. 78–86), per penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiuose numatytų įpareigojimų nevykdymą, taip pat vieną kartą už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, informacijos apie paskutinės baudos sumokėjimą nėra (b. l. 87–89), (duomenys neskelbtini), nedirba (b. l. 90–91), studijuoja, pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, M. D. užsiėmimuose dalyvauja, yra įsitraukiantis, tačiau dėstytojai pastebėjo, kad jo elgesys užsiėmimų metu yra ganėtinai priekabus, perdėtai reiklus – pertraukiant dėstytoją pateikiami klausimai, kurie ne visada susiję su dėstomo dalyko turiniu (b. l. 93), gydytas (duomenys neskelbtini), nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 108), taip pat gydytas (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. D. nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 111).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad M. D. anksčiau už įvykdytas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas du kartus buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, taip pat du kartus laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant, nagrinėjamoje byloje aptariamą nusikalstamą veiką M. D. įvykdė jam paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi, M. D. atžvilgiu taikyta probacija jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. D. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant didesnę už šios bausmės rūšies vidurkį.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis M. D. nagrinėjamoje byloje aptariamą nusikalstamą veiką įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Minėtame teismo nuosprendyje nurodyta, kad realiu bausmės vykdymo atveju, į paskirtos bausmės laiką turi būti įskaitytas M. D. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. lapkričio 3 d. 03.03 val. iki 2023 m. lapkričio 3 d. 13.18 val. (1 diena), nuo 2023 m. lapkričio 20 d. 17.50 val. iki 2023 m. lapkričio 22 d. 15.55 val. (2 dienos) ir nuo 2024 m. sausio 18 d. 12.05 val. iki 2024 m. sausio 19 d. 18.59 val. (2 dienos) išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taigi, M. D. buvo laikinai sulaikytas iš viso penkias dienas. Nei nagrinėjamoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų apie tai, kad M. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas ir jis būtų pradėjęs atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžiu M. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalis yra 7 mėnesiai 25 dienos.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. D. šiuo teismo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. spalio 25 d. nutartimi M. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. (b. l. 134–136), šios priemonės taikymo terminas pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi (b. l. 144–148) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi iki 2025 m. kovo 8 d. (b. l. 186–189).

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. D. skirtiną subendrintą bausmę įskaitytinas jo suėmimo laikas nuo 2024 m. spalio 25 d. iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 13 d.

Kaltinamajam M. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119–120) ir suėmimas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. gruodžio 10 d. pažymą Nr. APD-2024-12561 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad iš M. D. išieškotina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 479,17 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad M. D. šiuo teismo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė, jis nedirba, kitų legalių pajamų neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vokas, kuriame yra vienas kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti M. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. D. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirti jam subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. D. suėmimo laiką nuo 2024 m. spalio 25 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024 m. gruodžio 13 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 13 d.

M. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir suėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo iš M. D. netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vieną kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Ramanauskienė