Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gimęs 1963 m. birželio 28 d. Vilniaus rajone, lenkas, be pilietybės, nevedęs, niekur nedirbantis, teistas Rusijos Federacijoje, teistumas išnykęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, gyvenantis Vilniaus rajone, Rukainių seniūnijoje, Pajuodžių kaime, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

Kaltinamasis J. S. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę J. S. tokiomis aplinkybėmis:

2009 m. lapkričio 22 d. apie 20.30-21.30 val. J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinos M. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis su sugyventine J. S. gyveno, išgertuvių metu kilus konfliktui tarp jo ir J. S., jiems nukritus ant sofos-lovos, J. S. virtuviniu peiliu ne mažiau trijų kartų dūrė J. S.: vieną kartą į dešinį petį ir du kartus į nugaros kairę pusę, padarydamas pjautinę žaizdą dešiniame petyje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrinkdymu, ir kiaurymines, durtines-pjautines, aklas žaizdas nugaroje su kairio plaučio sužalojimais, kvalifikuojamais sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus ūmiam kraujavimui, kraujo ir oro susikaupimui kairėje krūtinplėvės ertmėje, kairio plaučio subliuškimui, aspiracijai krauju, nukentėjusioji mirė. Tokiu būdu J. S. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę J. S..

Kaltinamasis J. S. dėl savo sugyventinės J. S. nužudymo prisipažino pilnai ir parodė, kad tarybiniais laikais jis gyveno ir dirbo Rusijoje, ten už vagystę buvo nuteistas. Atlikęs bausmę jis iš įkalinimo vietos buvo paleistas 1994 m. pabaigoje, o 1995 m. birželio mėnesį grįžo į Lietuvą. Jis apsigyveno pas savo motiną (duomenys neskelbtini) kaime. Maždaug prieš 7 metus iki įvykio jis pradėjo gyventi su J. S.. Jis kartu su J. S. gyveno pas jo motiną. Savo santykius su J. S. vertina kaip sugyventinių. Anksčiau buvo minčių įteisinti jų santykius ir sudaryti santuoką, tačiau kadangi tarpusavio santykiai geri nebuvo, todėl taip ir pasiliko. J. S. niekur nedirbo, nors anksčiau kažkur buvo dirbusi. Jis pats oficialiai niekur nedirbo, tačiau nelegaliai dirbo statybose, todėl pinigų duodavo ir J. S.. Jis iš pirmos santuokos turi dukrą, kuriai šiuo metu 12 metų, dukra jam grįžus į Lietuvą, gyveno su juo. Dukrą prižiūrėdavo jo motina, taip pat jo dukra rūpindavosi ir sugyventinė J. S..

2009 m. lapkričio mėnesio antroje pusėje, dabar tikslesnės datos neprisimena, vieną dieną jis su J. S. nuėjo pas Ž. M., kuri anksčiau gyveno su jo broliu, o paskutiniu metu gyveno su V. C.. Ten jie išgėrė degtinės, o po to jis su V. C. nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko 0,7 litro talpos degtinės butelį, alaus. Jiedu nuėjo į jo motinos namus, kur jau buvo grįžusi J. S., ten buvo atėjusi ir Ž. M.. Namuose jie tęsė gėrimą. Moterys gėrė alų, o jis su V. C. degtinę. Pastarasis gėrė nedaug ir tuoj išėjo į namus. Gėrimo metu dėl kažkokio menkniekio tarp jo ir J. kilo konfliktas, iš pradžių jiedu tik apsižodžiavo, konfliktas buvo žodinio pobūdžio. Jis paprašė J. S. užkandai atnešti agurkų, tačiau ji nėjo, tada jis pats nuėjo į virtuvę ir po kurio laiko grįždamas į kambarį, kuriame buvo geriama, atsinešė virtuvinį peilį. Kas vyko toliau jis nelabai ir beprisimena. Jis lyg tai su sugyventine J. susistumdė, ji buvo jį sugriebusi už kaklo ir jis traukdamasis atbulas nukrito ant sofos, o J. užgriuvo ant jo. Tuo metu jis dūrė jai su rankoje buvusiu peiliu. Jam atrodo, kad J. peiliu į nugarą jis dūrė vieną kartą. Kadangi J. S. buvo užgriuvusi ant jo, jis bandė iš po jos ištrūkti, mojavo peiliu, todėl galėjo juo ir daugiau kur nors sužeisti J. Pamatęs, kad J. sužalota peiliu, jis labai išsigando. Jam atsistojus, J. S. jis paguldė ant sofos-lovos. Kur tuo metu buvo Ž. M., jis nežino. Jis iš karto telefonu paskambino Jelenos broliui, kad šis iškviestų greitąją pagalbą ir policiją.

Dėl šio įvykio jis labai gailisi, tokių pasėkmių jis nenorėjęs ir jų nesiekęs.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis J. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, vietoje parodydamas ir paaiškindamas nusikaltimo padarymo aplinkybes (b.l. 106-113).

Be kaltinamojo J. S. visiško prisipažinimo jam padarius inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad J. S. buvo jo sesuo. Jis pats gyvena Vilniuje, J. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Apie septynis metus ji gyveno kartu su J. S., jie buvo sugyventiniai. Iš šalies žiūrint jų santykiai buvo geri. Paskutiniu metu sesuo J. oficialaus darbo neturėjo, tačiau padėdavo aplinkiniams gyventojams ūkiniuose darbuose, todėl užsidirbdavo. J. S. ir J. maitinosi kartu, anksčiau turėjo bendrą ūkį, jie turėjo galvijų. J. S. ir sesuo J. vartojo alkoholinius gėrimus, būdami išgėrę, jie konfliktuodavo, tačiau kai būdavo blaivūs, jų santykiai buvo geri.

2009 m. lapkričio 22 d. vakare jam telefonu paskambino J. S. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą bei policiją, nes jis nužudęs J. Jis tuo nepatikėjo ir paskambino jų gerai pažįstamai Ž. M., kuri patvirtino J. S. žodžius. Kai jis iš karto nuvažiavo į įvykio vietą, ten jau buvo atvykusi greitoji medicininė pagalba, policija. J. S. jau buvo sulaikytas, todėl pasikalbėti su juo neturėjo galimybės.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad J. S. buvo jos sesuo iš motinos pusės, tik tėvai skirtingi. Ji pati gyveno Vilniuje, o sesuo Vilniaus rajone. Jų tarpusavio santykiai nebuvo itin artimi. Jai žinoma, kad sesuo J. gyveno kartu su sugyventiniu J. S., J. prižiūrėdavo J. dukrą. Sesuo J. pinigų užsidirbdavo uždarbiaudama pas aplinkinius žmones.

Apie tai, kad sesuo J. buvo nužudyta, ji sužinojo iš brolio, kuris jai paskambino naktį po įvykio ir pasakė, kas įvyko.

Liudytoja Ž. M. parodė, kad ji pažinojo J. S. ir J. S., šiedu buvo sugyventiniai, kartu gyveno, kartu maitinosi. J. S. brolis Jurijus buvo jos pačios sugyventinis, tačiau paskutiniu metu ji gyveno su V. C.. J. S. oficialiai niekur nedirbo, tačiau padėdavo aplinkiniams gyventojams nudirbti ūkinius darbus, J. S. dirbo statybose.

Ji bendravo su J. S. ir jos sugyventiniu J., jie kartu išgerdavo. Tarp jų gyvenamųjų vietų buvo apie 2 kilometrų atstumas. Jos manymu, J. S. ir J. S. sugyveno neblogai, tik būdami išgėrę, kartais pasibardavo.

2009 m. lapkričio 22 d. J. S. ir J. S. atėjo pas ją į svečius. Jie visi išgėrė degtinės, po to ji su sugyventiniu V. C. ir J. S. nuėjo į parduotuvę, o J. S. su jos (Ž. M.) sūnumi nuėjo į savo namus. Parduotuvėje jie nusipirko butelį degtinės, alaus ir grįžo pas J. S., kur tęsė gėrimą. Ji pati ir J. S. gėrė alų, o vyrai gėrė degtinę. V. C. tuoj išėjo namo, ji pati dar pasiliko ir trise tęsė gėrimą. Gėrimo metu J. S. buvo išėjęs į virtuvę ir iš ten atsinešė virtuvinį peilį. J. S., pamačiusi, kad J. rankoje laiko peilį, pradėjo šaukti, norėjo atimti peilį. J. S. nukrito aukštielninkas ant lovos, o ant jo užkrito J. S.. Kaip J. S. sudavė peiliu smūgius J. S., ji nematė, tik pamatė J. nugaroje styrantį peilį. Išsigandusi ji iš karto išbėgo į lauką, po to paskambino kaimynei ir pasakė, kad J. užmušė sugyventinę J. Po to atvažiavo greitoji pagalba ir policija.

Savo parodymus liudytoja Ž. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 69-80).

Liudytojas V. C. parodė, kad jis paskutiniu metu kartu gyveno su Ž. M., o J. S. gyveno su J. S., jie buvo sugyventiniai. Jie vieni pas kitus lankydavosi. Jo manymu J. S. ir J. S. sugyveno normaliai, jis niekados nematė J. sumuštos.

2009 m. lapkričio mėnesio antroje pusėje, tikslesnės datos neprisimena, pas juos į svečius atėjo J. S. ir J. S.. Jie pasėdėjo, po to jis su J. ir Ž. nuėjo į parduotuvę, kur nupirko butelį degtinės ir du 2 litrų talpos alaus butelius. Po to jie nuėjo į J. S. namus, kur jau buvo grįžusi J. S. sugyventinė J. su Ž. M. sūnumi. Jie sėdėjo kambaryje, moterys gėrė alų, o jis ir J. S. gėrė degtinę. Jis pats gėrė nedaug, nes buvo nuo gėrimo užsikodavęs. Tuoj pat jis pats išėjo į namus. Jam būnant kartu su kitais, buvo ramu, jokių konfliktų tuo metu nebuvo. Kai naktį į namus grįžo Ž. M. su sūnumi, Ž. pasakė, kad J. S. su peiliu nužudė J.

2009 11 23 įvykio vietos apžiūros, atliktos M. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, metu kambaryje ant išskleistos sofos-lovos rastas J. S. lavonas. Namo virtuvėje ant spintelės rastas virtuvinis peilis, kuris išimtas (b.l. 4-15). 2009 11 26 šis peilis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, ant jo geležties yra raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės, peilis prijungtas prie bylos (b.l. 16-20).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant peilio rastas žmogaus kraujas, atlikus DNR tyrimą gautas J. S. DNR profilis su 99,99999999 % tikimybe (b.l. 24-28).

Iš specialisto išvados Nr. M1754/09 (01) seka, jog J. S. mirė nuo kiauryminių, durtinių-pjautinių krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimų, pasireiškusių durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis nugaroje su kairio plaučio sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu kraujavimu, kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kairio plaučio subliūškimu, aspiracija krauju. J. S. lavone nustatyta: kiauryminės, durtinės-pjautinės, aklos žaizdos nugaroje su kairio plaučio sužalojimais, sužalojimai padaryti vienašmeniu daiktu turinčiu duriančių-pjaunančių savybių, pjautinė žaizda dešniame petyje, padaryta pjaunančių savybių turinčiu daiktu neužilgo iki mirties. J. S. lavono kraujyje rasta 3,34 % etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį (b.l. 37-42).

2010 02 05 apžiūrėjus J. S. rūbus, nustatyta, kad ant jos marškinėlių trumpomis rankovėmis nugaros pusėje matomos 5 pailgos skylės. Viena skylė yra nugaros vidurinėje pusėje 1,5 cm ilgio, kitos 4 skylės viršutinėje nugaros dalyje, netoli kaklo, visų ilgis apie 1 cm. Bliuzono nugaros pusėje matomos 2 skylės: viena per vidurį, apie 1,7 cm ilgio, kita prie kaklo dešiniau, apie 1 cm ilgio (b.l. 45-52).

2009 11 29 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. S. konstatuoti kūno sužalojimai: odos įdrėskimai dešiniame skruoste, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, dešinėje rankoje sužalojimai padaryti 0,5-2-jų parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2009 11 22). Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku mažą ribotą kontaktinį paviršių turinčiu (pvz., pirštų nagais) bei aštriabriauniu (smaigalinį paviršių) turinčiu (pvz., peilio smaigaliu) daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai yra prieinami nukentėjusiojo rankai (b.l. 129-130).

Iš Greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo matosi, kad pranešimas dėl J. S. sužalojimo gautas 2009 11 22 22.31 val. (b.l. 30).

2009 11 23 02.14 val. J. S. nustatytas 2.11 promilių girtumas (b.l. 116).

Įvertinusi visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kolegija konstatuoja, kad J. S. apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su taip pat neblaivia sugyventine J. S. metu, suduodamas pastarajai smūgius virtuviniu peiliu į jos kūną, nužudė savo šeimos narį.

Teismo kolegijai nekyla abejonių, kad J. S. ir J. S. buvo vienos šeimos nariai. Tai patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų, o taip pat iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S. ir J. S. gyveno faktinėje santuokoje, nors jos oficialiai ir nebuvo įregistravę, bylos duomenys patvirtina, kad sugyventiniai vedė bendrą ūkį. Kartu jie gyveno ilgą laiką.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, J. S. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Atsižvelgdama į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad J. S. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia ir jo atsakomybė priklauso nuo pasekmių. Jis sąmoningai veikė ir suvokė, kad jo veika gali sukelti nukentėjusiosios mirtį, nors ir nesiekė šių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Apie tai, kad kaltinamasis nesiekė J. S. mirties liudija ir tai, jog J. S., pamatęs bei suvokęs savo veiksmų pasekmes, ėmėsi priemonių, kad būtų iškviesta greitoji medicininė tarnyba bei policija.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

J. S. anksčiau teistas vieną kartą Rusijos Federacijoje, teistumas išnykęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, oficialiai niekur nedirbo.

Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes, kolegija, skiria kaltinamajam bausmę, atitinkančią jo padarytą veiką, konkrečias jos padarymo aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, priežastis, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo atsakomybę.

J. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, jo pasekmės nebepataisomos.

Priimant domėn visas anksčiau nurodytas aplinkybes, tai, kad yra po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat tai, kad nukentėjusiosios elgesys ir nebuvo visiškai tinkamas, J. S. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį.

Taikyti kokias nors baudžiamojo įstatymo lengvatas, skiriant bausmę J. S., nėra pagrindo.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą teismas išsprendžia sutinkamai su BPK 94 str. reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

nuspre n d ė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 07 16.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 07 16.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti,: J. S. marškinėlius, treningo kelnes, bliuzoną, 2 kojines, apatines kelnaites, virtuvinį peilį, saugomus Vilniaus rajono apylinės prokuratūroje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo J. S. nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.