Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-24 · Administracinė byla Nr. eI2-2186-1066/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-24
Bylos Nr.
eI2-2186-1066/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00990-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Gediminas Užubalis (pirm.)
Pareiškėjas
UAB “Benedikto turgus”
Atsakovas
Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2186-1066/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00990-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,dalyvaujant atsakovo atstovei J. D.-V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Benedikto turgus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Benedikto turgus“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau –Departamentas) 2019 m. vasario 7 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-23/19 (toliau – Nutarimas), kuriuo Bendrovei paskirta 2 896,00 Eur bauda; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad Nutarime Departamentas nustatė, kad Bendrovės užsakymu, interesais ir naudai UAB „Tavo mokykla“ (toliau – TAMO dienynas), ūkio subjekto, nevykdančio alkoholinių gėrimų gamybos ar prekybos veiklos, interneto svetainėje www.tamo.lt nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d., Bendrovės interneto svetainėje, interneto svetainėje „TAMO dienynas“, socialinio tinklalapio Facebook paskyroje „Benedikto turgus“ (toliau – Paskyra) pateiktas maketas, kuriame pavaizduotos vynuogės, figūrinis prekių ženklas „BT Benedikto Turgus Gourmet Market“, užrašyta – „J. V. Savaitgalis Božolė 11.15–11.18“ (toliau – Maketas), sietinas su Lietuvos Respublikos rinkoje prekiaujamais vynais „Beaujolais“ (toliau – Božolė). Taigi Bendrovės Paskyroje pateikta vaizdinė, tekstinė informacija, t. y. vaizdo įrašas apie įvykusį renginį, Maketai su kita tekstine informacija apie Božolė šventės minėjimą pažeidžia Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 29 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamu Nutarimu už AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė pareiškėjai 2 896,00 Eur baudą.

2.2. Pareiškėja, nesutikdama su Departamento pozicija, kad pateikta informacija apie tarptautinės Božolė dienos minėjimą bei Paskyroje patalpinto video įrašo apie praėjusį renginį Alümbas pateikimas yra alkoholio reklama, neigia, kad pažeidė AKĮ nuostatas, nes, Bendrovės teigimu, Makete bei Paskyroje pateikta informacija nelaikytina alkoholio reklama.

2.3. Paaiškina, kad pareiškėja vykdo nekilnojamo turto nuomos bei valdymo veiklą, kurią įgyvendinant valdo bei administruoja prekybines gastronominio turgaus patalpas. Benedikto turguje nuolat organizuojami gastronominio pobūdžio švenčių minėjimai, tačiau ji pati nevykdo jokios prekybos ir / arba gamybos, prekybos alkoholiniais gėrimais veiklos, todėl nėra suinteresuota ir tokios produkcijos gamyba, platinimu ar tuo labiau reklama.

2.4. Taip pat teigia, kad jai jokios ekonominės naudos iš Nutarime nurodytos informacijos pateikimo nebuvo ir negalėjo būti, kadangi Bendrovė užsiima išskirtinai tik patalpų Benedikto turguje nuoma bei jų administravimu, nevykdo jokios su gamyba ir / arba prekyba susijusios ekonominės veiklos, o tuo labiau – veiklos, susijusios su alkoholinių gėrimų gamyba ir / arba prekyba, todėl Paskyroje labai trumpą laikotarpį pateikta informacija apie pasauliniu mastu žinomos Božolė šventės minėjimą nelaikytina alkoholio reklama.

2.5. Pasak Bendrovės, kad ji niekuomet nebendradarbiavo su alkoholio produkcijos gamintojais ar prekybininkais, nebuvo ir nėra plačią sekėjų auditoriją socialiniuose tinkluose turintis subjektas, kuris tendencingai formuotų visuomenės nuomonę, skatintų vartojimą, iš šios veiklos gautų naudą ar Bendrovei už tokius veiksmus būtų atlyginta. Šių aplinkybių nenustatė ir Departamentas. Pareiškėja nebuvo gavusi užsakymų iš alkoholinius gėrimus gaminančių ir / arba platinančių subjektų, kad skleistų su alkoholiniais gėrimais susijusią informaciją. Bendrovei nebuvo mokama už tokio pobūdžio informacijos sklaidą, todėl ji nėra ir negali būti laikoma atsakinga už AKĮ numatytos alkoholio reklamos draudimo pažeidimus.

2.6. Departamentas privalėjo neginčijamai nustatyti visas informacijos pripažinimui alkoholio reklama būtinas sąlygas, įskaitant ir atlygintinumo už informacijos teikimą požymio egzistavimą. Tačiau atsakovas vadovavosi vien prielaidomis, savo vidiniu įsitikinimu, kurie nagrinėjamu atveju nelaikytini objektyviais įrodymais, suteikiančiais pagrindą pareiškėjai pritaikyti Nutarime nurodytą sankciją. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad vidutinis vartotojas Bendrovės pateiktą informaciją supranta taip, kaip ją vadovaudamasis savo vidiniu ir subjektyviu įsitikinimu traktuoja atsakovas. Bendrovė neturi jokių sąsajų bei suinteresuotumo atstovauti alkoholio produkcijos gamintojus ar prekybininkus.

2.7. Pabrėžia, kad pareiškėja, teikdama Nutarime nurodytą informaciją apie Božolė šventės minėjimą, veikė išskirtinai tik savo nuožiūra, siekdama informuoti Benedikto turgaus klientus apie tarptautinę šventę – Božolė – minėjimą. Jokie su alkoholinių gėrimų gamyba ir / arba prekyba susiję subjektai neprašė organizuoti Božolė šventės minėjimo sklaidos, Bendrovė negavo jokio atlygio iš alkoholinių gėrimų prekybą ir / arba gamybą vykdančių subjektų. Nutarime pateikiama informacija, susijusi su Bendrovės internetinėje svetainėje, Paskyroje bei interneto svetainėje „TAMO dienynas“ 2018 m. lapkričio 9–16 d. anonsuotomis pasaulinio masto Božolė šventės minėjimo dienomis, reiškiančiomis bendrinį, pasaulyje plačiai žinomą jauno vyno, kilusio iš Beaujoulais regiono Prancūzijoje, degustavimo šventę. Žodis Božolė, pareiškėjos nuomone, galėtų būti prilygintas nebent geografinei nuorodai, informacijai, apie kurią pateikimas AKĮ nėra draudžiamas. Visuotinis Božolė šventės žinomumas egzistuoja objektyviai, nurodyta kalendoriuose kaip visuotinė šventė, todėl vien dėl jos visuotinio žinomumo negalima pripažinti, kad informacijos pateikimas laikytinas alkoholio reklama. Tačiau sankcijas už alkoholio reklamos pateikimą Departamentas Nutarimu pritaikė ne prekybininkams, o Bendrovei, nors jokių tiesioginių ir AKĮ numatytos atsakomybės taikymui būtinų sąsajų tarp Nutarime nurodytos informacijos pateikimo ir pačios Bendrovės, nenustatė.

2.8. Teigia, kad atsakovas nevertino Bendrovės pateiktų įrodymų apie platų Božolė žinomumą, anonsavimą visuomenėje, ir dėl šių argumentų nepasisakė, nors būtent šios aplinkybės ir sąlygojo Nutarime nurodytos informacijos apie Božolė pateikimą, kurią Departamentas nepagrįstai vertino kaip AKĮ 29 straipsnio pažeidimą.

2.9. Nurodo, jog 2018 m. rugsėjo 27 d. sudarė bendrinę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Adnet Media“ (toliau – Paslaugų teikėjas), kurios pagrindu Paslaugų teikėjas įsipareigojo nuo sutarties sudarymo iki 2019 m. gruodžio 31 d. vykdyti Bendrovės pateikiamas interneto kampanijas, įskaitant, bet neapsiribojant, parengti media planus, skaičiuoti vykdomos reklamos kampanijos rodiklius ir pan. Šios sutarties pagrindu Paslaugų teikėjas, gavęs iš Bendrovės bendrinio pobūdžio informaciją apie Benedikto turgaus prisijungimą prie Božolė šventės minėjimo, kuri, vadovaujantis AKĮ normomis, Bendrovės teisininkų parengta išvada bei paties Departamento ankstesniais nurodymais, nėra draudžiama, organizavo interneto kampaniją. Paslaugų teikėjo organizuojamos Božolė interneto kampanijos mastas, įskaitant ir konkrečius internetinius puslapius, kuriuose bus viešinama interneto kampanija, su Bendrove nebuvo derinama. Paslaugų teikėjas interneto kampaniją vykdė savo nuožiūra.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimo į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

3.1. Atsakovas, nesutikdamas su skundu, jame išdėstytus teiginius vertinta kritiškai, kaip subjektyvų aplinkybių vertinimą, kuris niekaip nepaneigia pareiškėjos padaryto pažeidimo sudėties.

3.2. Atsakovas nesutinka su Bendrovės alkoholio reklamos sąvokos interpretavimu, nes vertinant, ar reklama pažeidžia tam tikrus AKĮ 29 straipsnio 1 dalies draudimus, atsižvelgiama ne į tai, kaip tą reklamą vertina konkretus asmuo ar reklamos skleidėjas, o į tai, kaip tą reklamą vertina vidutinis vartotojas ir kaip ji veikia vidutinį vartotoją. Departamentas skundžiamame Nutarime konstatavo, kad vidutinis vartotojas, įvertinęs pateikto Maketo turinį, jį sies su kvietimu įsigyti ir vartoti Božolė vyną Benedikto turguje. Atsakovo nuomone, vidutinis vartotojas nesigilina į prekių ženklus ir jų užregistravimą, taip pat nesigilina į konkrečias Božolė vyno rūšis, jo suvokimui neturi reikšmės, kad šis pavadinimas pateiktas lietuvių kalba. Tokiu būdu, kaip pateikta Makete, vidutiniam vartotojui iš pirmo įspūdžio pateikta informacija asocijuojasi būtent su siūlymu Benedikto turguje įsigyti vyno Božolė, o tai akivaizdžiai skatina įsigyti ir / ar vartoti alkoholinius gėrimus.

3.3. Pabrėžia, kad Maketo pateikimo tikslas – išimtinai komercinis, siekiant į Benedikto turgų pritraukti pirkėjus, kurie ten galėtų įsigyti alkoholinių gėrimų iš jais prekiaujančių prekybininkų, todėl yra tiesiogiai susijęs su šių prekybininkų komercine, ūkine ir finansine veikla. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad ji neturėjo finansinio suinteresuotumo pateikti alkoholio reklamą. Surinkti duomenys patvirtina, kad turguje net 14 ūkio subjektų turi išduotas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Pareiškėja net neginčijo aplinkybės, kad trys iš prekybininkų prekiavo Božolė vynu. Šių teiginių nepaneigia ir prie skundo pateikti nuomos sutarties nutraukimo dokumentai. Atsakovas konstatavo, kad šiuo atveju pateikta draudžiama alkoholio reklama, kadangi nustatyti privalomieji jos elementai. Vartotojams pateikta informacija, kad Benedikto turguje nurodytu laikotarpiu bus prekiaujama nurodytos rūšies alkoholiniais gėrimais. Tokios informacijos pateikimas skatina atvykti pirkėjus į turgų ir įsigyti bei vartoti alkoholinius gėrimus. Departamento nuomone, iš Makete pateiktos informacijos vidutiniam vartotojui aišku ir kas, ir kur, ir kada galima įsigyti.

3.4. Atsakovo nuomone, alkoholio reklamos draudimo pažeidimo sudėties nepanaikina ir pareiškėjos teiginiai, kad Departamentas neįrodė, jog Benedikto turgaus prekybininkai prekiavo Božolė vynu ir konkrečiai pardavė jį. Fakto, jog prekybininkai prekiavo tokiais alkoholiniais gėrimais, neginčijo pareiškėja ir bylos nagrinėjimo Departamente metu, nurodydama, kad prekiavo 3 subjektai. Atsakovo nuomone, alkoholio reklamos pažeidimo sudėčiai nustatyti nėra privaloma įrodyti pasekmių (parduotų alkoholinių gėrimų fakto), kadangi pažeidimo sudėtis iš esmės yra formali.

3.5. Pažymi, kad pareiškėja subjektyviai interpretuoja atlyginimo už alkoholio reklamą elementą nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja už reklamos skleidimą atsiskaitė reklamos agentūrai UAB „Adnet media“, tačiau tuo pačiu pabrėžia, kad atlygintinumas už reklamos pateikimą nėra privalomas alkoholio reklamos elementas, atsiskaitymas už reklamą yra papildomas elementas (tačiau neprivalomas), kuris akivaizdžiai patvirtina alkoholio reklamos buvimą.

3.6. Pasak atsakovo, AKĮ pažeidimo sudėties nepanaikina ir Bendrovės teiginiai, kad ji nesuinteresuota alkoholio reklama. Pareiškėja, kaip patalpų nuomotoja, buvo finansiškai suinteresuota, kad jos prekyvietė būtų populiari ir pirkėjų gausiai lankoma vieta bei nuomininkai vykdytų veiklą pelningai. Pateikdama alkoholio reklamą, nurodytą ginčijamo Nutarimo 1 punkte, pareiškėja suvokė, kad pirkėjas, ateinantis įsigyti alkoholio, kartu aplanko ir kitas prekyvietės vietas bei įsigyja ir kitų prekių. Pateikta alkoholio reklama kartu skatinami įsigyti ne tik alkoholiniai gėrimai, bet populiarinama ir visa prekyvietė.

3.7. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius dėl Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjo J. K. viešo pranešimo. Atstovo komentaras nėra oficialus teisės aktų aiškinimas, jis pateikė prielaidas, kaip būtų atliekamas alkoholio reklamos pažeidimo tyrimas. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pateikiama Departamento komentaro versija, kad fizinio asmens skleidžiama informacija apie alkoholinius gėrimus yra tas pats, kaip tai daro juridinis asmuo, kadangi už AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimus atsako tik juridiniai asmenys.

3.8. Taip pat kritiškai vertina teiginius, kad informacijos, nurodytos Nutarimo 1 punkte, pateikimas yra informavimas apie tarptautinę šventę, o ne alkoholio reklamos skleidimas. Vadovaujantis vidutinio vartotojo taikomu pirmo įspūdžio momentu, vertinant tekstinės ir vaizdinės informacijos visumą, pateikta Nutarimo 1 punkto informacija akivaizdžiai skatina atvykti į pareiškėjos administruojamą turgų ir įsigyti alkoholinius gėrimus (Božolė rūšių vyną), taigi laikytina alkoholio reklama. Vidutinis vartotojas vertina Maketo visumą, taigi ir žodžius „jaunas vynas“ bei stilistiškai pavaizduotą taurę visumoje su žodžiu „Božolė“ sieja ne su kuo kitu, kaip tik su vynu.

3.9. Atsakovas nesutinka, kad tapačius atvejus vertina skirtingai ir vienais atvejais informacinius pranešimus tapačiomis temomis leidžia, o kitais – ne. Pareiškėjos pateikta Advokatų profesinės bendrijos „Adlex“ 2018 m. rugsėjo 11 d. teisinė išvada bei teiginiai, kad panašaus pobūdžio turinio banerio Maketas buvo suderintas su Departamentu, paremtas prielaidomis, nepagrįstas įrodymais, todėl juo remtis nėra teisinio pagrindo.

3.10. Atsakovo manymu, pažeidimo sudėties nepanaikina pareiškėjos teiginiai, kad Departamentas nepritaikė atsakomybės prekybininkams. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad prekybininkai buvo suinteresuoti tik maisto produktų bei gaminamų patiekalų pardavimu, o ne alkoholinių gėrimų pardavimu. Nustatyta, jog pareiškėjos 3 prekybininkai prekiavo Božolė vynais. Pareiškėjos argumentai susiję su tuo, kad alkoholio reklama yra nukreipta į ateitį ir praėjusio renginio vaizdo įrašo patalpinimas nėra laikytinas alkoholio reklama, yra subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas, siekiant išvengti atsakomybės. Šie teiginiai nepagrįsti nei teismų praktika, nei kitais teisės šaltiniais. Pateiktame vaizdo įraše alkoholiniai gėrimai yra įskaitomi ir matomi, kadangi juos užfiksavo Departamento specialistai tirdami pažeidimą, juos galėjo pastebėti ir pastebėjo ir kiti asmenys. Pareiškėja paskelbė vaizdo įrašą viešai, taigi paskleidė alkoholio reklamą.

3.11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad:

4.1. Departamentas 2019 m. sausio 11 d. pranešime konstatavo, kad Bendrovės naudai ir interesais interneto svetainėje „TAMO dienynas“, taip pat socialinio tinklalapio Paskyroje, interneto svetainėje buvo pateiktas reklaminis Maketas, kuriame pavaizduota taurė rankoje, vynuogės, figūrinis ženklas „Benedikto turgus“, pateikti užrašai – „Jauno vyno savaitgalis“, „Božolė“, „11.15 – 11.18“. Pranešime taip pat nurodoma, kad socialinio tinklo Paskyroje 2018 m. spalio 23 d. pateiktas vaizdo įrašas apie 2018 m. spalio 16 d. įvykusį renginį „Alümbas“, 2018 m. lapkričio 9 d. pateiktas minėtas Maketas su reklaminiais tekstais „Le Beaujolais nouveau est arrive!“ (liet. – Naujasis Beaujoulais atvyko!) ir kiti Pranešime nurodyti su tarptautinės Božolė dienos minėjimu susiję pranešimai.

4.2. Pareiškėja 2019 m. sausio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose neigė pažeidusi AKĮ nustatytus reikalavimus, paaiškindama, kad jokios ekonominės naudos negavo, o teikė informaciją apie tarptautinės šventės Božolė minėjimą.

4.3. Departamentas 2019 m. sausio 3 d. protokole Nr. ATK2-03 nustatė, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jai už tai numatyta atsakomybė AKĮ 34 straipsnio 6 dalyje.

4.4. Nutarime atsakovas nustatė, kad pareiškėjos užsakymu, interesais ir naudai UAB „Tavo mokykla“, ūkio subjekto nevykdančio alkoholinių gėrimų gamybos ar prekybos veiklos, interneto svetainėje www.tamo.lt, adresu https://dienynas.tamo.lt nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d., pareiškėjos interneto svetainėje https://benedikto-turgus.business.site/ ir socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyroje „Benedikto turgus“ pateiktas reklaminis Maketas, kuriame pavaizduotos vynuogės, figūrinis prekių ženklas „BT Benedikto Turgus Gourmet Market“, užrašyta – „J. V. Savaitgalis Božolė 11.15 - 11.18“. Makete pateikta informacija apie alkoholinių gėrimų pardavimą (pristatymą) prekybos vietoje „Benedikto turgus“, Ukmergės g. 259A, Vilniuje, bei pateikta informacija apie Lietuvos Respublikos rinkoje parduodamą vyną Božolė. Be to, socialinio tinklalapio „Facebook“ pareiškėjos paskyroje Benedikto turgus pateikta vaizdinė, tekstinė informacija. 2018 m. spalio 5 d. pateiktoje nuotraukoje matomas butelis obuolių sidro „Tinginio pantis“.

4.5. Departamentas skundžiamu Nutarimu už AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą skyrė pareiškėjai 2 896,00 Eur baudą.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai skirta 2 896,00 Eur dydžio bauda už AKĮ pažeidimus, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja neigia pažeidusi AKĮ 29 straipsnio nuostatas.

6. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2019 m. spalio 16 d. sprendimu jį tenkino ir panaikino ginčijamą Nutarimą, konstatavęs, jog pareiškėjos veiksmuose nėra draudžiamos alkoholio reklamos skleidimo elementų, pareiškėja Maketu tik siekė informuoti apie pasaulyje plačiai žinomą Božolė šventę, o atsakovas formaliai konstatavo AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą, tačiau nepagrindė būtinųjų alkoholio reklamos elementų – pareiškėja paskleistame Makete nereklamavo konkretaus alkoholinio gėrimo, be to, Departamentas informacijos nesusiejo su pareiškėjos vykdoma veikla ir gauta ekonomine nauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs šį ginčą apeliacine tvarka, 2021 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovo Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT 2021 m. vasario 10 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tyrimo principo ir priimtame sprendime tik formaliai nurodė, kad atsakovo išvados dėl alkoholio reklamos imperatyvių reikalavimų pažeidimo yra nepagrįstos tyrimo medžiaga, dėl to padaryta išvada, kad ginčo informacija negali būti pripažinta alkoholio reklama. LVAT tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, kad Nutarimo turinys patvirtina, jog pareiškėjai AKĮ 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta atsakomybė taikoma už dvejopo pobūdžio veiksmus, t. y. už Maketo paskleidimą ir už pareiškėjos veiksmų, paskleidžiant savo Facebook paskyroje vaizdo įrašą apie vykusį alaus festivalį, kuriame rodyti alaus gamintojai ir jų produkcija gamintojo tarose su prekiniais ženklais, taip pat paskleidžiant vaizdinę medžiagą su užrašais apie pareiškėjo administruojamame Benedikto turguje veikiančių prekybos ir viešojo maitinimo vietų pasiūlymus ir jų suderinamumą su alkoholiniais gėrimais (vynu (tame tarpe ir Božolė), sidru), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą iš naujo, turėtų įvertinti visas Nutarime nustatytas pareiškėjos veikas, kurias atsakovas kvalifikavo kaip AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą, atkreipiant dėmesį į tai, kad LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2103-415/2020 jau įvertintos faktinės aplinkybės dėl to, ar Maketu paskleista informacija laikytina alkoholio reklama.

7. AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama.

AKĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta alkoholio reklama, t. y. bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.

7.1. Alkoholio reklamos sąvoka išaiškinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 1997 m. vasario 21 d. bei 2004 m. sausio 26 d. nutarimuose. Šiuose nutarimuose yra suformuluotos taisyklės, pagal kurias turi būti atskiriama reklama nuo informacijos apie alkoholį. Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra pažymėjęs, kad ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus, gali būti laikoma reklama. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Reklama laikytina savita informacijos rūšimi, kuri paprastai vadinama komercine informacija. Reklama yra neatsiejama nuo verslo, marketingo, nes, iš tiesų, jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė. 1997 m. vasario 13 d. nutarime pažymėta, jog reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus, 2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina). Konstitucinis Teismas nurodė, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje); be to, užsakovas atsilygina ir už reklamos perdavimą (ar transliavimą).

7.2. LVAT, atsižvelgdamas į 1997 m. vasario 13 d. ir 2004 m. sausio 26 d. nutarimus, ir aiškindamas AKĮ pateiktą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į minėto įstatymo 1 straipsnyje nurodytą įstatymo paskirtį ir 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą „alkoholio kontrolės“ sąvoką) metodais, konstatavo, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Be to, LVAT teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604/2004). Aiškindamas AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, LVAT yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009).

8. Spręsdamas ginčą iš naujo, teismas pažymi, kad LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2103-415/2020 konstatuota faktinė aplinkybė, kad Maketu paskleista informacija laikytina alkoholio reklama. Ji yra reikšminga ir šiai nagrinėjamai bylai, todėl teismas daro išvadą, kad paminėtoje nutartyje pateikti LVAT išaiškinimai dėl Maketu paskleistos informacijos yra svarbūs šioje byloje.

8.1. Administracinėje byloje Nr. eA-2103-415/2020 pagal TAMO dienynas skundą atsakovui Departamentui dėl nutarimo panaikinimo buvo sprendžiama, ar TAMO dienynas valdomoje interneto svetainėje www.tamo.lt (https://dienynas.tamo.lt) 2018 m. lapkričio 9–12 d. skelbiame reklaminiame Makete pateikiama informacija apie alkoholinių gėrimų pardavimą (pristatymą) prekybos vietoje Benedikto turguje, Lietuvos Respublikos rinkoje parduodamą vyną Beaujolais (Božolė) yra laikytina alkoholio reklama, t. y. buvo keliamas klausimas dėl to pačios Maketu paskelbtos informacijos, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje. Pastebėtina, kad LVAT minėtoje administracinėje byloje konstatavo, jog šiuo atveju Makete vizualizuota alkoholio rūšis esanti tiksliniu renginio prekybos objektu. Tokia išvada darytina ir visuotinai žinant faktą, kad kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį vyksta tikslinės „Božolė“ jauno vyno šventės, kurių tikslas išbandyti tokios vyno rūšies skonio savybes, taigi dalis Makete pateikiamos vizualinės informacijos yra pagrįstai pripažįstama draudžiama alkoholio reklama (administracinė byla Nr. eA-2103-415/2020). Tokiu atveju teismas šioje byloje daro pagrįstą išvadą, kad „Božolė“ vyno ir su juo tiesiogiai siejamos šventės reklama pripažįstama draudžiama alkoholio reklama, yra ir informacija, susijusi su įmonių komercine-ūkine veikla (vyno švente, kaip komerciniu renginiu). Nors pareiškėja kategoriškai neigia padariusi pažeidimą, tačiau šiuo atveju pabrėžtina, kad pažeidimo sudėties konstatavimui nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kas konkrečiai prekiaus ar prekiauja tokiu vynu, taip pat, ar tokie prekybininkai užsakė draudžiamą reklamą ir ar buvo sumokėtas atlyginimas už viešinimo paslaugą, todėl tokie pareiškėjos skundo argumentai atmesti kaip nepagrįsti ir niekaip nekeičiantys teismo anksčiau padarytos išvados.

8.2. Dėl pareiškėjos veiksmų, pateikiant vaizdinę, tekstinę informaciją socialinio tinklalapio „Facebook“ pareiškėjos paskyroje Benedikto turgus ir 2018 m. spalio 5 d. pateiktoje nuotraukoje matomo butelio obuolių sidro „Tinginio pantis“, pasakytina, kad tokius veiksmus teismas taip pat pripažįsta kaip alkoholio reklamą. Įvertinus vaizdinę-tekstinę informaciją, akivaizdu, kad pateikiama informacija būtent apie alkoholinius gėrimus, o ne paskleista informacija susijusi su gaminamais patiekalais bei maisto produktais. Pareiškėja, pateikdama tekstinę ir vaizdinę informaciją apie konkrečius alkoholinius gėrimus – alus „Maukas“ (alk. 4,1 % tūrio), alus „Visa-Ginnes“, alus „Star Kus“, alus „Genys“, alus „Varniukų“,alus „Gose with Rasp Berries“, „Tart ale“, „Sour“, „Milk Stout“, „Orange Rosenary saison“, alus „Pekla“ (alk. 4,2 % tūrio), alus „Grapefruit Ipa“, Le Beaujolais, obuolių sidras „Tinginio pantis“) ir informaciją apie alkoholio gamintoją (UAB „Genys Brewing“, Gintaras Sinas) ar prekiautoją (Wine&Smile), vienareikšmiškai didina šių išvardintų alkoholinių gėrimų ir gamintojų žinomumą bei skatina įsigyti ir / ar vartoti alkoholinius gėrimus, o tai tiesiogiai susiję su šių alkoholinių gėrimų gamintojų bei prekiautojų ūkine, komercine ir finansine veikla, todėl laikytina draudžiamos alkoholio reklamos pateikimu.

9. Pareiškėjos teigimu, kad ji niekuomet nebendradarbiavo su alkoholio produkcijos gamintojais ar prekybininkais, nebuvo ir nėra plačią sekėjų auditoriją socialiniuose tinkluose turintis subjektas, kuris tendencingai formuotų visuomenės nuomonę, skatintų vartojimą, iš šios veiklos gautų naudą. Teismas, atsakydamas į šiuos argumentus, pažymi, kad nustatant, ar konkrečiu atveju ginčo Maketas sudaro alkoholio reklamą, reikia atsižvelgti į jo pateikimo būdą ir formą, galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šį Maketą galėjo suprasti vidutinis vartotojas. Vidutinio vartotojo samprata pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal kurią vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ,,vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink.p. I-4657, 31 punktas; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink.p. I-117, 27 punktas; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink.p. I-7945, 52 punktas; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink.p. I-9375,31 punktas; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas P.A.C-44/01, Rink.p. I-3095, 55 punktas ir kt.). Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje vidutinis vartotojas apibrėžiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas, atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje V.P.v. UAB „Tez Tour“, Nr. 3K-3-201/2010). Vidutinio vartotojo samprata taip pat pateikiama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. A556-997/2008). Teismas daro išvadą, kad vidutinis vartotojas, įvertinęs pateikto Maketo turinį (žodį „Božolė“, vyno taurę, užrašą „jauno vyno savaitgalis“, prekių ženklą „BT Benedikto Turgus Gourmet Market“) jį tikrai sieja (ir sies) su kvietimu įsigyti ir vartoti „Božolė“ vyną Benedikto turguje, kuris savaime yra prekybos vieta. Pastebėtina, kad vidutinis vartotojas nesigilina į prekių ženklus ir jų užregistravimą, taip pat nesigilina į konkrečias „Božolė“ vyno rūšis, ir visa Makete esanti informacija kviečia vidutinį vartotoją prekybos vietoje (Benedikto turguje) tam tikru metu vartoti jauną vyną „Božolė“ (kurį vidutinis vartotojas gali ir turi suvokti kaip alkoholio produktą).

10. Pareiškėja ne kartą skunde akcentuoja, kad Bendrovė negavo jokio atlygio iš alkoholinių gėrimų prekybą ir / arba gamybą vykdančių subjektų, tačiau byloje nustatyta, kad Benedikto turguje net 14 ūkio subjektų turi išduotas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, trys iš jų prekiavo „Božolė“ vynu. Pareiškėja šios aplinkybės neginčija, netgi ją patvirtina 2019 m. sausio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Šiuo atveju sutiktina su atsakovu, kad alkoholio reklamos pažeidimo sudėčiai nustatyti nėra privaloma įrodyti pasekmių (parduotų alkoholinių gėrimų fakto). Byloje esančiais įrodymais patvirtinta, kad pareiškėja 2018 m. rugsėjo 27 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Adnet Media“, kuria paslaugų teikėjas įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. vykdyti Bendrovės pateikiamas interneto kampanijas. Už Maketo teikimą svetainėje iš UAB „Adnet media“ gavo sutartinį atlyginimą TAMO dienynas, o savo ruožtu UAB „Adnet media“ gavo atlyginimą iš UAB „Benedikto turgus“, t. y. pareiškėja už reklamos skleidimą atsiskaitė reklamos agentūrai UAB „Adnet media“ (2018 m. rugsėjo 27 d. sutartis ir PVM sąskaita faktūra serija ADNT Nr. 20181112-001). Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad UAB „Benedikto turgus“ buvo ekonomine prasme suinteresuota, kad jos prekyvietė būtų populiari ir pirkėjų gausiai lankoma vieta bei jos nuomininkai vykdytų veiklą pelningai. Pats faktas, kad tokią reklamą apmokėjo Bendrovė taip pat patvirtina šią aplinkybę.

11. Pasak pareiškėjos, žodis „Božolė“ galėtų būti prilygintas nebent geografinei nuorodai, informacijai, apie kurią pateikimas AKĮ nėra draudžiamas, o visuotinis Božolė šventės žinomumas egzistuoja objektyviai. Teismas, atsakydamas į šį argumentą, pažymi, kad yra visuotinai žinomas faktas, kad kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį vyksta tikslinė „Božolė“ jauno vyno šventė, kurios tikslas išbandyti tokios vyno rūšies skonio savybes, todėl, kaip jau minėta, Makete vizualizuota alkoholio rūšis yra tikslinis renginio prekybos objektas. Pareiškėjos argumentas, kad egzistavo aplinkybės, kurios sąlygojo Nutarime nurodytos informacijos apie Božolė pateikimą, tačiau nebuvo Departamento įvertintos, niekaip nešalina pareiškėjos viešosios atsakomybės pagal AKĮ nuostatas.

12. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Nutarimą, pareiškėjos reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Departamento Nutarimas paliekamas nepakeistas.

13. Netenkinus pareiškėjos skundo, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

14. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjos skunde išdėstyta daugiau argumentų, tačiau jie niekaip nekeičia teismo padarytų išvadų. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Benedikto turgus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis