- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- ATP-404-134/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01830-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Pažeidėjas
- B. J.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-404-134/2014Teisminio proceso Nr.4-08-3-01830-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. rugsėjo 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities VPK KPB 2014-06-18 nutarimu nubaudė B. J. pagal ATPK 124¹ str. 4 d. 100 Lt bauda už tai, kad jis 2014-06-03 apie 14.05 val. Panevėžyje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio ir tai trukdė pėsčiųjų eismui, taip pažeisdamas KET 155.10 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. J. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad jo ant šaligatvio pastatytas automobilis trukdė pėsčiųjų eismui, taigi, jis tuo nebuvo kaltintas ir už tai negalėjo būti nubaustas VPK KPB 2014-06-18 nutarimu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype einantis pėsčiųjų šaligatvis yra vieša vieta, kurioje vyksta intensyvus pėsčiųjų eismas, nes byloje nėra nei vieno asmens parodymų apie tokį intensyvų eismą. Apeliantas teigia, kad jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą jis gali valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiūra. Jo žemės sklypui nenustatytas servitutas, kuris leistų pėstiesiems vaikščioti per jo sklypą ir apribotų jo teisęs savo sklype statyti automobilį ten, kur jis nori.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija - Panevėžio apskrities VPK KPB- prašo apeliacinį skundą atmesti, nes apeliantas pagrįstai nubaustas pagal 124¹ str. 4 d. ir jam skirta nuobauda individualizuota teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindiniais argumentais, susijusiais su tuo, kad apeliantui Panevėžio apskrities VPK pareigūno 2014-06-03 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytos jo veikos pasekmės – tai, kad jo automobilis, pastatytas ant šaligatvio, trukdė pėsčiųjų eismui, bei tuo, kad jis savo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype gali savo automobilį statyti ten, kur jam patogu. Iš esmės tokius pačius argumentus apeliantas nurodė ir savo skunde pirmosios instancijos teismui, todėl skundžiamoje nutartyje teismas juos išnagrinėjo ir išdėstė motyvuotas išvadas.
Apeliantui Panevėžio apskrities VPK pareigūno 2014-06-03 surašytame protokole nėra nurodytos jo veikos pasekmės – tai, kad jo ant pėsčiųjų tako paliktas automobilis trukdė pėsčiųjų eismui, tačiau apeliantui 2014-06-18 surašytame nutarime šios pasekmės yra nurodytos. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole įrašyto apelianto paaiškinimo, kad jis nesutinka padaręs pažeidimą, nes jo automobilis stovėjo jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, ir apelianto vėlesniuose skunduose dėstytų analogiškų argumentų matyti, kad apeliantas savo kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo neigė remdamasis tuo, kad jis automobilį savo sklype turi teisę statyti ten, kur jam patogu, o ne tuo, kad jo pastatytas automobilis netrukdė praeiviams. Atsižvelgus į apelianto gynybos taktiką į tai, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jo padarytas pažeidimas išdėstytas aiškiai ir suprantamai, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas proceso metu nesuprato, kuo yra kaltinamas, ir taip buvo apribota jo teisė į gynybą.
Apeliantas skundą argumentuoja ir tuo, kad viešosios teisės normos (šiuo atveju - ATPK 124¹ str. 4 d. įtvirtinta blanketinė ir ją detalizuojanti KET 155.10 p. norma) prieštarauja civilinės teisės normose įtvirtintam jo, kaip nekilnojamo daikto savininko, nuosavybės teisių turiniui šiuo daiktu naudotis, valdyti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Pasak apelianto, jis savo automobilį jam priklausančiame žemės sklype turi teisę statyti ant šaligatvio, nes tai yra jo privati valda, kuria naudotis kiti asmenys neturi teisės, todėl jis negali būti nubaustas administracine tvarka už tai, kad jo ant šaligatvio pastatytas automobilis trukdė pėsčiųjų eismui. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ši apelianto argumentacija grįsta neteisinga prielaida apie nuosavybės teisės absoliutumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, o konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pripažįsta, kad jis, būdamas Panevėžio miesto centre esančio žemės sklypo, kuriuo eina šaligatvis, savininku, iki jo nubaudimo administracine tvarka neprieštaravo, kad šiuo šaligatviu vaikščiotų žmonės, neužtvėrė savo sklypo, nepastatė užrašų, draudžiančių vaikščioti per sklypą, nesikreipė dėl kelio servituto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tokią apelianto poziciją ir byloje nustatytas aplinkybes, jog šaligatvis, ant kurio apeliantas pastatė automobilį, yra vieša vieta, kuria vyksta intensyvus pėsčiųjų eismas, pėstiesiems jokie apribojimai nenustatyti, padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu apelianto sklype esantis šaligatvis yra viešo naudojimo. Apelianto skundo motyvai taip pat rodo, kad jis supranta, jog šiuo metu šaligatvis yra vieša vieta ir pėstieji juo naudojasi teisėtai. Esant tokiai situacijai, apeliantas šaligatvyje privalo laikytis jau minėtų viešosios teisės reikalavimų, o už jų konkretų pažeidimą yra pagrįstai nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 4 d.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. palikti nepakeistą ir B. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.