Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-651/2015

Teisėjas Nijolė Bagdonienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05237-2015-8

2015 m. gruodžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems (2) metams, pagal BK 284 straipsnio 1dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmė subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta dviejų (2) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo sulaikymo dienos.

Patenkintas nukentėjusiojo M. U. civilinis ieškinys ir priteista iš K. B. 1001 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. U..

Priimtas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo 71,84 Eur civilinio ieškinio, ir ši bylos dalis nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei taip sutrikdė viešąją tvarką, t. y., 2015 m. sausio 23 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, pribėgęs prie M. U., matant pašaliniams asmenims, kojos keliu sudavė vieną smūgį M. U. į veido sritį, taip nukentėjusiajam sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams pažeidė viešą tvarką bei rimtį.

Be to, K. B. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y., 2015 m. sausio 23 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, pribėgęs prie M. U., sugriebė už rūbų iš nugaros pusės, palenkė žemyn ir kojos keliu sudavė vieną smūgį M. U. į veido sritį, taip nukentėjusiajam M. U. padarydamas nosies ir apatinio žandikaulio dešinės pusės sumušimą, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, dėl ko M. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis prašo skirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatą.

Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, teismui privalu vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat būtina atsižvelgti į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. BK 61 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir, atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant jį nuo BK specialiojoje dalyje numatytų atitinkamų straipsnių sankcijų vidurkio.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. B. bausmę, minėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei nuteistojo asmenybę.

K. B. nuteistas už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalyje, kurio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų, ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje numatyta bausmė yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kolegija, įvertinusi atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, konstatuoja, kad K. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė savo dydžiu nėra per griežta, atitinka jo asmenybę bei yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Nuteistasis sutinka su paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu, tačiau prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.). Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Be to, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne. Sprendžiant bausmės atidėjimo vykdymą, svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai K. B. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad K. B. yra teistas. Teistumas nėra pasibaigęs (BK 97 str. 1 d., 3 d. 3 p. a) pap.) Buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės už apysunkius ir nesunkius nusikaltimus, tačiau kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė. Pažymėtina, kad abi nusikalstamas veikas padarė dėl chuliganiškų paskatų. Be to, nustatyta, kad dėl K. B. veiksmų 2014 m. rugpjūčio mėn., 2015 m. sausio mėnesį, t.y. po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo nutraukti (b. l. 89-90, 91-92). Tokie nuteistojo veiksmai suponuoja išvadą, kad nuteistasis yra linkęs smurtauti, pažeidinėti įstatymus. Be to, bylos medžiaga patvirtinta, kad nuteistasis turėjo ir administracinių nuobaudų (b. l. 53). Nurodytų aplinkybių buvimas neleidžia teigti, kad nuteistojo charakteristika yra teigiama, kaip teigia apeliantas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nuteistojo charakteristika yra patenkinama. Vien faktas, kad nuteistajam net paskirta laisvės atėmimo bausmė neturėjo teigiamos įtakos, nesudaro pagrindo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Įvertintina ir tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus neilgam laiko tarpui po bausmės atlikimo. Iš pataisos namų nuteistasis buvo paleistas 2014-03-04, o nusikalstamą veiką padarė nepraėjus metams – 2015-01-23. Toks nuteistojo elgesys nesuteikia pagrindo juo pasitikėti.

Vertinant galimybę atidėti bausmės vykdymą, svarbu įvertinti ir nuteistojo socialinius ryšius su šeima, t. y. kaip bausmės vykdymas paveiks nuteistojo teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenimis nuteistasis šiuo metu niekur nedirba. Duomenų, kad nuteistasis ruošiasi kurti šeimą ar turi asmenų, kurie materialiai priklausomi nuo nuteistojo, nėra. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad realus laisvės atėmimas itin nepaveiks nuteistojo teigiamų socialinių ryšių.

Įvertinus K. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo tikslą, nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Kolegijos nuomone, taikius bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. B. apeliacinį skundą.