Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-18 · Byla Nr. N-575-397-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-18
Bylos Nr.
N-575-397-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-397/2011Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Siulada“ direktore, leido įmonėje dirbti V. M., L. P., S. Z. ir D. C. nesudarius su jomis rašytinių darbo sutarčių, neišdavus antrųjų darbo sutarčių egzempliorių, neįregistravus jų į darbo sutarčių žurnalą, neišdavus darbuotojoms darbo pažymėjimų bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV teritorinis skyrius) duomenų apie priimtas dirbti paminėtas darbuotojas. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 99 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant įvykio ir sudėties. Teismas rėmėsi R. K. paaiškinimais, kad patikrinimo metu darbo sutartys nebuvo sudarytos ir VSDFV teritoriniam skyriui apie priimtus į darbą asmenis nepranešta dėl objektyvių priežasčių, nes sirgo jos vaikas. Teismas nustatė, kad darbuotojų draudimo valstybinio socialinio draudimo pradžios data sutampa su jų įdarbinimo UAB „Siulada“ data.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius (toliau – ir VDI Panevėžio skyrius) prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas rėmėsi tik R. K. pateiktais įrodymais, nevertinant byloje surinktų įrodymų visumoje. Paaiškina, kad teismas nevertino aplinkybės, jog nelegaliu darbu laikomas darbas, dirbamas esant DK 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesudarius darbo sutarties. Pažymi, kad darbuotojos ir bendrovės vadovė R. K. neneigė, kad patikrinimo metu darbuotojos dirbo be nustatyta tvarka sudarytų rašytinių darbo sutarčių, o įstatymai nenumato išimčių, kurios suteiktų teisę darbdaviui leisti pradėti darbą darbuotojui nepasirašius darbo sutarties. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog VSDFV teritoriniam skyriui informacija apie priėmimą į darbą buvo pateikta jau po VDI Panevėžio skyriaus patikrinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime R. K. nurodo, kad su V. M., L. P., S. Z. ir D. C. nebendravo, dėl darbo nesitarė bei darbuotojoms dirbi leidimo nebuvo davusi. Paaiškina, kad apie dirbančius asmenis dėl objektyvių priežasčių nežinojo, o sužinojusi ėmėsi priemonių santykiams įforminti. Teigia, kad darbuotojos dirbo ne tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtą darbą, o siekdamos rezultato – išardyti siuvinius. Pažymi, kad darbuotojos nebuvo supažindintos su darbo tvarka, buvo visiškai laisvos ir galėjo elgtis kaip tinkamos, nepasisydamos darbdavio valios, kadangi nebuvo susaistytos jokiais susitarimais ar įsipareigojimais. Nurodo, kad darbuotojos nesitarė dėl užmokesčio ir nesitikėjo už savo darbą gauti atlygį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

II.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VDI Panevėžio skyriaus patikrinimo metu UAB „Siulada“ rastos dirbančios V. M., L. P., S. Z. ir D. C., su kuriomis nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, neišduoti antrieji darbo sutarčių egzemplioriai, jos neįregistruotos į darbo sutarčių žurnalą, neišduoti darbuotojų darbo pažymėjimai bei VSDFV teritoriniam skyriui nepateikti duomenys apie priimtas dirbti paminėtas darbuotojas.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto pažeidimo faktą, kad darbas buvo dirbamas nesudarius darbo sutarčių. Tą patvirtina ne tik rašytinė bylos medžiaga, tačiau ir VDI Panevėžio skyriaus pareigūnų, administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. bei kitų liudytojų parodymai teismo posėdžio metu. Tačiau byloje yra keliamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas. Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009 m. gruodžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. pažeidimą pripažino ir nurodė, kad leido žmonėms dirbti be darbo sutarčių, tačiau tą pačią dieną darbo sutartys buvo sudarytos ir pranešta VSDFV teritoriniam skyriui (b. l. 39). 2010 m. sausio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu (b. l. 49 – 54) R. K. pakeitė parodymus ir savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad negalėjo su darbuotojomis sudaryti darbo sutarčių dėl objektyvių priežasčių. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. K. ir jos naudai parodymus davusių liudytojų D. S., V. M. ir L. P. paaiškinimai iš esmės sutampa, tačiau tarp jų parodymų teismo posėdžio metu ir rašytinės bylos medžiagos yra netikslumų. Teismo posėdžio metu įmonės meistrė D. S. paaiškino, kad L. P. į bendrovės siuvimo cechą atėjo 9 val., o V. M., S. Z. ir D. C. – prieš 12 val. Taip pat nurodė, kad įmonės direktorė į siuvimo cechą buvo atvažiavusi 12 val. ir per langą padavė kelnes. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, bei D. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad įmonės direktorė minėtas darbuotojas dirbant matė jau 9 val. Taip pat prieštaringi yra L. P. parodymai. Asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo nuo 13 val., tačiau patikrinimo metu VDI Panevėžio skyriaus pareigūnams paaiškino, kad dirbo nuo 9 val. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog teismo posėdyje nedalyvavo ir nebuvo apklaustos darbuotojos S. Z. ir D. C., todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojomis minėtų darbuotojų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-8466/2009).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino aplinkybės, jog nelegaliu darbu laikomas darbas, dirbamas esant DK 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesudarius darbo sutarties. Pažymėtina, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad VDI Panevėžio skyriaus patikrinimo metu V. M., L. P., S. Z. ir D. C. realiai dirbo nesudariusios darbo sutarčių, t. y. atliko kelnių ardymo darbus. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad su darbuotojomis būtų buvę susitarta dėl darbo užmokesčio, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad dėl darbo sąlygų buvo tartasi su UAB „Siulada“ meistre D. S., o aplinkybė, jog darbuotojos jau anksčiau minėtoje įmonėje buvo dirbusios, leidžia manyti, kad apie įmonėje esančią apmokėjimo tvarką jos žinojo. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 1 punktu, R. K., būdama bendrovės vadove, yra atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, įmonės direktorės pareiga inter alia yra užtikrinti, kad įmonėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai, t. y. nebūtų leidžiama dirbti asmenims, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, neįteikus antrųjų darbo sutarties egzempliorių bei neišdavus darbuotojo darbo pažymėjimų. R. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginius, kad darbuotojos su ja pačia dėl darbo tiesiogiai nesitarė bei jos leidimo dirbti negavo, paneigia bylos medžiaga, jog R. K. žinojo, kad darbuotojos dirba nesudarius su jomis darbo sutarčių, tačiau jokių priemonių pažeidimui nutraukti nesiėmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad su darbuotojomis nebuvo sudarytos darbo sutartys.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog VSDFV teritoriniam skyriui informacija apie darbuotojų priėmimą į darbą buvo pateikta jau po VDI Panevėžio skyriaus patikrinimo. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą buvo pranešta jų priėmimo į darbą dieną, tačiau ant byloje esančio pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 47) yra tik UAB „Siulada“ įmonės antspaudas, o žymos, kada tiksliai pranešimas buvo gautas VSDFV teritoriniame skyriuje, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad išvadą teismas padarė pasirėmęs netinkamu dokumentu, vien tik R. K. žodiniai paaiškinimai, nepagrįsti bylos medžiaga, nepatvirtina fakto, jog apie asmenų priėmimą į darbą buvo pranešta tinkamai.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas nukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, nerinko papildomų įrodymų, kurie būtų leidę objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, teismo nutarimas panaikinamas ir bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius