- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- eI2-1353-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03838-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Sanremos"
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sanremos“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sanremos“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. ATK2-162/19 taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – Nutarimas) o jei teismas konstatuos pažeidimus, sumažinti baudą ir paskirti artimesnę minimaliai.
2. Skundą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjai paskirta bauda – 10 933 Eur už tai, kad pareiškėjos darbuotoja I. K.-Z., veikdama įmonės vardu ir interesais, 2019 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) vyr. specialistui G. K. pardavė skardinę „Pilsner“ alaus, kurią jis išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Pažymi, kad pardavimo fakto neginčija, tačiau tvirtina, kad pačios pardavimo aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip patikrinimą atlikusio asmens provokaciniai veiksmai, kuriais jis išprovokavo darbuotoją atlikti neteisėtą veiksmą.
2.2. Teigia, jog pareiškėjos darbuotoja paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. ryte į kavinę atėjo asmuo, kuris atrodė asocialiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis pradėjo primygtinai prašyti parduoti alaus, nes jam reikia „pataisyti sveikatą“. Darbuotoja pradžioje atsisakė parduoti alų, nes alkoholiniais gėrimais pareiškėja neprekiauja, tačiau „pirkėjas“ buvo labai įkyrus ir net, pareiškėjos darbuotojos nuomone, agresyvus, todėl po trečio ar ketvirto prašymo parduoti alaus, ji, norėdama greičiau atsikratyti įkyraus kliento, kuris trukdė darbą, ji paėmė sandėlyje saugomą alaus skardinę ir pardavė „pirkėjui“, kartu su bokalu, į kasą įmušdama, kad pardavė kavą, po ko „pirkėjas“ pateikė savo pažymėjimą. Todėl, teigia, kad VMI darbuotojas tokiais veiksmais atliko provokuojančius veiksmus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime remiasi šiais argumentais:
3.1. Atsakovo teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad VMI darbuotojas būtų įvykdęs provokaciją. Įrodymų apie provokaciją nepateikė ir pareiškėja. 2019 m. rugpjūčio 12 d. faktų fiksavimo pažymoje užfiksuota, kad pareigūnas paprašė „kažko išgerti“ ir pareiškėjos darbuotoja iš karto atnešė skardinę alaus, pinigus už alų kasoje apskaitė kaip kavą. Su faktų fiksavimo pažyma raštiškai susipažino pareiškėjos darbuotoja ir pastabų dėl pažymoje nurodytų aplinkybių nepareiškė. Dėl to, kad buvo įvykdyta provokacija pareiškėja neteikė paaiškinimų ir bylos nagrinėjimo Departamente metu. Tokią versiją pareiškėja pateikė tik teismui, todėl atsakovas šią pareiškėjos versiją laiko gynybine, siekiant išvengti atsakomybės.
3.2. Pažymi, kad 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-1673/18(2.1.22E-TD2) „Dėl licencijos, išduotos UAB „Sanremos“, galiojimo panaikinimo“ Įmonės licencijos Nr. A425-151/15(2.17.2.20-EK6) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bare (duomenys neskelbtini) viešojo maitinimo vietoje, išduotos 2015 m. rugpjūčio 11 d., galiojimas buvo panaikintas. Pareiškėjai minėtas įsakymas įteiktas 2019 m. kovo 14 d. Departamento duomenimis, šis įsakymas nebuvo apskųstas teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įsiteisėjo. Pareiškėjai nuo 2019 m. balandžio 14 d. buvo draudžiama viešojo maitinimo vietoje laikyti ir parduoti alkoholinius gėrimus. Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka išduota licencija suteikia teisę ūkio subjektui alkoholinius gėrimus laikyti ir jais prekiauti, tuo tarpu ją panaikinus, pareiškėja tokių teisių netenka. Pareiškėja nuo savivaldybės sprendimo panaikinti licenciją įsiteisėjimo momento neturi teisės nei laikyti alkoholinių gėrimų, nei jais prekiauti.
3.3. Pažymi, kad kai kurie pareiškėjos bare rasti laikomi alkoholiniai gėrimai buvo atidaryti ir pradėti pilstyti, šiukšlių dėžėje matyti tuščios alaus taros. Teigia, kad užfiksuotos aplinkybės, akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėja bare pardavė alkoholinius gėrimus ne tik VMI pareigūnui, bet prekiauja jais nuolat.
3.4. Nurodo, kad atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą ir tai, kad ankstesnė bauda (7 000 eurų -ATK2-116/19) už analogišką pažeidimą nebuvo veiksminga, atsakovo teigimu už Įstatymo pažeidimus pareiškėjai pagrįstai padidino baudą nuo baudos vidurkio link maksimumo. Be to, Departamentas baudą individualizavo tinkamai, todėl mažinti jos nėra pagrindo. Pareiškėja iš esmės nenurodo jokių jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, dėl kurių turėtų būti mažintina paskirta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo protokole Nr. ATK2-143 nustatyta, kad įmonė jai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – viešojo maitinimo vieta), laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus, neturėdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, bei neturint juridinę galią turinčių, įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų jų pardavimo, sandėliavimo vietoje, taip pat nuo 20.00 val. iki 10.00 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais ir neužtikrinama jų vartojimo vietoje.
5. 2019 m. rugpjūčio 12 d. atliko patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje dirbusi darbuotoja K.-Z., veikdama įmonės vardu, naudai ir interesais, apie 09.03 val. kontrolinį pirkimą atliekančiam VMI vyr. specialistui G. K. už 2 eurus pardavė 1 gamykliniu būdu uždarytą alaus skardinę „Pilsner“ (0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio geriausias iki 2020 m. gegužės 22 d.), kurį pirkėjas išsinešė iš įmonės viešojo maitinimo vietos. Nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. A30-1673/18 (2.1.22E-TD2) „Dėl licencijos, išduotos UAB „Sanremos“, galiojimo panaikinimo“ įmonės licencijos Nr. A425-151/15)2.17.2.20-EK6) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje, išduotos 2015 m. rugpjūčio 11 d., galiojimas buvo panaikintas. Įmonei minėtas įsakymas įteiktas 2019 m. kovo 14. Šis įsakymas įsiteisėjo. Įmonė nuo 2019 m. balandžio 14 d. buvo draudžiama viešojo maitinimo vietoje laikyti ir parduoti alkoholinius gėrimus. Todėl nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktus, 2 dalies 9 ir 10 punktus, kuriais nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas); Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktas); Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus (Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktas); Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti, gabenti alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
6. Pareiškėjai skundžiamu Nutarimu buvo paskirta 10 933 eurų dydžio ekonominė sankcija (bauda) už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktų, 2 dalies 9 ir 10 punktų ir 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus.
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktų, 2 dalies 9 ir 10 punktų ir 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus buvo paskirta 10 933 Eur bauda.
8. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos.
8.1. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
8.2. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktą įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus.
8.3. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punktą įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti, gabenti alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
8.4. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.
8.5. Pareiškėja yra nubausta už tai, kad laikė ir prekiavo alkoholiniais gėrimais, nors neturėjo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Už tai, kad neturėjo įsigijimo dokumentų alkoholinių gėrimų prekybos ir sandėliavimo vietoje. Taip pat už tai, kad pareiškėjos darbuotoja pardavė VMI specialistui atliekančiam kontrolinį pirkimą nepilstomą alkoholinį gėrimą gamyklinėje taroje, t. y. vieną gamykliniu būdu uždarytą alaus skardinę „Pilsner“, kurį pirkėjas išnešė iš viešojo maitinimo vietos.
8.5. Nagrinėjamu atveju, byloje pateikta 2018 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-1673/18(2.1.22E-TD2) „Dėl licencijos, išduotos UAB „Sanremos“ galiojimo panaikinimo“ įmonės licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje, išduotos 2015 m. rugpjūčio 11 d., panaikinimo kopija su joje esančiu UAB „Sanremos“ barmeno 2019 m. kovo 14 d. įrašu, patvirtinančiu jos gavimą. Pareiškėja neginčija atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ji šio įsakymo neskundė, taigi, įsakymas yra įsiteisėjęs nuo 2019 m. kovo 14 d. Taigi, nuo šios datos pareiškėja neturėjo jai išduotos galiojančios licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje.
8.6. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji nepardavinėjo alkoholinių gėrimų. Šie pareiškėjos argumentai paneigiami bylos rašytine medžiaga. Iš teismui pateikto 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-143 turinio matyti, kad įmonės viešojo maitinimo vietoje 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 9.30 val. barmenė K.-Z., veikdama įmonės naudai ir interesais, pagal kasos kvitą #00000002 (kasos kvite nurodytas pirkimo objektas – kava) kontrolinį pirkimą atliekančiam VMI vyr. specialistui G. K. už 2 eurus pardavė 1 gamykliniu būdu uždarytą alaus skardinę „Pilsner“ (0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio geriausias iki 2020 m. gegužės 22 d.), kurį pirkėjas išsinešė iš įmonės viešojo maitinimo vietos. Taip pat, nustatyta, kad įmonės viešojo maitinimo vietoje įrengtas baras yra įrengta klientų aptarnavimo salė, kurioje pastatytas biliardo stalas, suolai klientams ant kurių galima sėdėti, taip pat įrengtas baro prekystalis, iš vidinės baro prekystalio pusės įrengtas kasos aparatas CHD 3050 Serija CHD Nr. 745, unikalus Nr. numeris LF RL 51016044. Už baro prekystalio įrengtas kavos virimo aparatas, laikomi maisto produktai tokie kaip, traškučiai, sultys, arbata. Įmonė vykdo viešojo maitinimo veiklą (yra daroma ir perduodama kava ir kiti maisto produktai). Viešojo maitinimo vietoje esančiame sandėlyje taip pat rasti laikomi alkoholiniai gėrimai: alus „Tauras tradicinis“ 1 l talpos 6 proc. alk. tūrio 12 vnt., alus „Tauras taurusis“ 1 l talpos 5 proc. alk. tūrio 13 vnt., alus „Fortas stiprusis“ 1 l talpos 7,5 proc. alk. tūrio 7 vnt., alus „Pilsner“ (0,5 l talpos, 5 proc. alk. tūrio geriausias iki 2020 m. gegužės 22 d., bei geriausias iki 2020 m. birželio 9 d.) brendis „Grand Cavalier“ 0,2 l talpos 38 proc. alk. tūrio 11 vnt. ir kiti alkoholiniai gėrimai. Taip pat sandėlyje įrengtame šaldytuve rasti laikomi pradėti pilstyti alkoholiniai gėrimai: degtinė „Ledo“ 0,2 l talpos, 40 proc. alk. tūrio, likutis apie 50 ml., trauktinė „Bobelinė“ 0,5 l talpos, 35 proc. alk. tūrio likutis apie 150 ml., degtinė „Ruskij Standart“ 1 l talpos, 40 proc. alk tūrio, likutis apie 500 ml., trauktinė „Žalios devynerios“ 0,7 l talpos 35 proc. alk., tūrio, likutis apie 50 ml. Patikrinimo protokole užfiksuotas aplinkybes patvirtino Departamento vyriausieji specialistai J. A. ir M. V. bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato tyrėjas A. S.. Su protokolu raštiškai supažindinta įmonės darbuotoja I. K.-Z. nurodė raštu, kad protokolo egzempliorių perduos vadovui. Be to, patikrinimo metu buvo surašytas VMI faktų fiksavimo pažyma Nr. 21.222/FR1050-1053. Su faktų fiksavimo pažyma raštiškai supažindinta įmonės darbuotoja I. K.-Z..
8.7. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad ji neturėjo galiojančios licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, taip pat neginčija, kad VMI vyr. specialistui atliekančiam kontrolinį pirkimą buvo parduotas alkoholinis gėrimas jos viešojo maitinimo vietoje, kurį jis išsinešė, taip pat neginčija patikrinimo protokole Nr. ATK2-143 užfiksuotų kitų aplinkybių. Pareiškėja iš esmės teigia, kad pačios pardavimo aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip patikrinimą atlikusio asmens provokaciniai veiksmai, kuriais jis išprovokavo darbuotoją atlikti neteisėtą veiksmą. Byloje duomenų, kad VMI vyr. specialistas, kuris atliko alkoholinių gėrimų kontrolinį pirkimą būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų kitokį asmeninį suinteresuotumą (konfliktinę situaciją), dėl kurios galėtų būti pateikti neteisingi duomenys, pateikta nėra. Taigi tokie pareiškėjos teiginiai visiškai nepagrįsti ir atmestini. Be to, nustatyta, kad ir kiti alkoholiniai gėrimai buvo laikomi viešojo maitinimo vietoje. Tai reiškia, kad buvo siekiama jais prekiauti, nors licencijos įmonė ir neturėjo. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai negali būti vertinami kaip panaikinantys padaryto pažeidimo sudėtį. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pareiškėja prekiavo alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje, neturėdama licencijos verstis mažmenine prekyba, todėl pažeidė Istatymo17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 2 dalies 9 punktą; pardavusi alkoholinius gėrimus mažmeninės prekybos vietoje, draudžiamu laiku, kurį pirkėjas išsinešė, pareiškėja pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, taip pat pareiškėja, neturėdama licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir parduotų alkoholinių gėrimų juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų alkoholinių gėrimų prekybos ir sandėliavimo vietoje, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 2 dalies 10 punkto reikalavimus.
8.8. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas pagrįstai konstatavo anksčiau paminėtų Įstatymo nuostatų nesilaikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjai baudą.
8.9. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad jai paskirta bauda neatitinka teisingumo ir protingumo principų.
8.10. Vadovaujantis Įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes (Įstatymo 34 straipsnio 8 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus (Įstatymo 34 straipsnio 9 dalis).
8.11. Ginčijamame nutarime nustatyta, kad atsakovas už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktų, 2 dalies 9 ir 10 punktų ir 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus paskyrė 10 933 Eur baudą. Nutarime nurodoma, kad Departamentas, individualizuodamas baudą įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes. Nustatė, kad baudą Departamentas už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 9 punkto reikalavimų pažeidimą, pareiškėją baudžia pakartotinai (Departamentas už šiuos pažeidimus 2019 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. ATK2-106/19 ir 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. ATK2-116/19 yra skyręs ekonomines sankcijas); už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto, 2 dalies 10 punkto pažeidimus, pareiškėja baudžiama antrą kartą (2019 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. ATK2-106/19); už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą pareiškėja baudžiama pakartotinai (2018 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. ATK2-37/18, 2019 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. ATK2-92/19). Taip pat, pareiškėja bausta už Įstatymo 17 straipsnio 7 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimus (2018 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. ATK2-71/18, 2018 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. ATK2-163/18. Departamentas įvertinęs bylos aplinkybes, pareiškėjos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino aplinkybes, kad pareiškėja Įstatymo pažeidimus slėpė. Pareiškėją neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis pripažino aplinkybes, kad pareiškėja Įstatymus pažeidžiančią veiklą vykdo sistemingai, ignoruoja Įstatymo draudimus ir kompetentingų institucijų sprendimus, kuriais įmonė baudžiama už Įstatymo pažeidimus. Lengvinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatė. Kritiškai vertintinas pareiškėjos skunde nurodytas teiginys, kad bauda nepasieks savo keliamų tikslų, nes pareiškėja nepajėgs jos sumokėti. Pažymėtina, kad nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodyta Įstatymo 34 straipsnio 8 punkte konkrečioje byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, nepaisant to, jog pareiškėjos dienos apyvarta yra maža, bauda tuo pagrindu neturėtų būti mažinama ar naikinama, kadangi baudos paskyrimas prevenciškai veikia ne tik patį ūkio subjektą, bet ir kitus ūkio subjektus, siekiant juos sulaikyti nuo pažeidžiančios veiklos. Be to, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėja Įstatymą pažeidžia sistemingai, ignoruoja kompetentingų institucijų spendimus.
8.12. Teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra teisingas ir proporcingas. Pagal Įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalis, už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 9 punkto pažeidimus galima skirti bauda yra nuo 289 Eur iki 14 481 Eur, už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto, 2 dalies 10 punkto pažeidimus galima skirti bauda yra nuo 144 eurų iki 579 eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per du metus nuo baudos paskyrimo – nuo 579 eurų iki 1 448 eurų bauda, už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą galima skirti bauda yra nuo 144 Eur iki 579 Eur, o šį pažeidimą padarius pakartotinai per 2 metus nuo baudos paskyrimo galima paskirti bauda nuo 579 eurų iki 1 448 eurų bauda. Todėl pareiškėjai paskirta 10 933 Eur bauda laikytina artima vidurkiui, o pagrindo, dėl kurio tokia bauda turėtų būti mažinama, teismas nenustatė. Taigi, teismo vertinimu pareiškėjai paskirta bauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį bei mastą, ji vertintina kaip proporcinga bei atitinkanti tiek Įstatymo nuostatas, Įstatyme įtvirtintus tikslus, tiek ir teisingumo bei protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sanremos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.