- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-16
- Bylos Nr.
- 1S-119/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- V. K., G. S.
- Advokatai
- Sigitas Petras Juodelis
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 26 d. nutarties, kuria kardomoji priemonė – namų areštas – kaltinamajam V. K. buvo panaikinta, o kaltinamajam G. S. , panaikinus namų areštą, paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas.
Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei išnagrinėjusi prokuroro J.Lauciaus skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 227 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 2000 m. BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 227 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 300 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 1961 m. BK 227¹ str. 1 d. (1998 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. VIII-983 redakcija), 2000 m. BK 249 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 4 str. 3 d., 5 str., 22 str. 1 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) padarymu.
G. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų 1961 m. BK 227¹ str. 1 d. (1998 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. VIII-983 redakcija), 2000 m. BK 249 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 4 str. 3 d., 5 str., 22 str. 1 d., 199 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 300 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) padarymu.
Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2005 m. vasario 22 d. nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, kurio sąlygos vėliau to paties teismo 2005 m. balandžio 4 d., 2005 m. gegužės 2 d., 2005 m. spalio 5 d. nutartimis buvo keičiamos. Prokuroro 2005 m. kovo 1 d. nutarimu V. K. paskirta kardomoji priemonė – 200 000 Lt užstatas. 2006 m. vasario 28 d. prokuroro nutarimu V. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 26 d. nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas – panaikinta.
Vilniaus 2-os apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi G. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, kurio sąlygos 2004 m. spalio 28 d., 2004 m. gruodžio 9 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus 2-os apylinkės teismo nutartimis buvo keičiamos. 2004 m. rugpjūčio 25 d. prokuroro nutarimu G. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – 203 948,19 Lt užstatas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 26 d. nutartimi G. S. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas – panaikinta, ir paskirta kita papildoma kardomoji priemonė – dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimas.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras skundu prašo 2006 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti, nes nutartis dalyje, kurioje kaltinamiesiems V. K. ir G. S. panaikintos kardomosios priemonės - namų areštas, yra nepagrįsta, pažeidžianti kitų byloje dalyvaujančiu asmenų, kuriems šie kaltinamieji darė poveikį, teises ir teisėtus interesus.
Prokuroras nurodo, kad skundžiamos nutarties išvada, jog namų areštas, kartu su kitomis jiems paskirtomis kardomosiomis priemonėmis gali trukdyti operatyviam bylos nagrinėjimui, nėra pagrįsta, nes V. K. ir G. S. , per laiką, kuris jiems leistas pagal namų arešto sąlygas išeiti iš gyvenamosios vietos, gali dalyvauti teisminiame nagrinėjime, nepažeisdami jiems nustatytų namų arešto sąlygų. Be to, tarp kitų namų areštu nustatytų sąlygų, kaltinamiesiems V. K. ir G. S. buvo uždrausta bendrauti su kitais šios bylos kaltinamaisiais, taip pat asmenimis, duodančiais reikšmingus parodymus apie jų padarytas nusikalstamas veikas. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad šiems kaltinamiesiems, kaip vienas iš nusikaltimo, numatyto BK 249 str. 1 d., požymių, inkriminuotas ir baimės atmosferos sudarymas, tiesiogiai ar per kitus asmenis daromas kitiems proceso dalyviams. Šiuo metu dar nepradėjus teisminio nagrinėjimo ir teismui betarpiškai neapklausus asmenų, su kuriais G. S. ir V. K. buvo uždrausta bendrauti, kaltinamiesiems sudaromos sąlygos trukdyti bylos nagrinėjimui teisme. Prokuroro nuomone, užstatai ir dokumentų paėmimas nenumato draudimo bendrauti su tam tikrais asmenimis, todėl, panaikinus kaltinamiesiems namų areštą, nebus užtikrinama viena Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. numatytų kardomųjų priemonių paskirčių – netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme užtikrinimas.
Prokuroras nurodo, kad teismo nutartyje nurodytas kardomosios priemonės panaikinimo motyvas, jog kaltinamieji iki šiol nebuvo pažeidę kardomosios priemonės sąlygų, nėra pagrįstas, kadangi kardomosios priemonės sąlygų laikymasis yra kaltinamojo pareiga, o ne teisė. Be to, atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybes, kitos kardomosios priemonės kaltinamiesiems V. K. ir G. S. buvo paskirtos siekiant papildomai užkardyti veiksmus, kuriais gali būti trukdoma procesui, manant, kad vien tik namų areštu nebus įgyvendinta BPK 119 str. numatyta kardomųjų priemonių paskirtis.
Prokuroras skunde nurodo, kad kaltinamųjų asmenybių neigiamas savybes, jų padidinto socialinio pavojingumą liudija šioje byloje esantys šių asmenų atžvilgiu įsiteisėję teismų nuosprendžiai ir kita bylos medžiaga. Taip, V. K. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. dėl padarytos 2 448 000 Lt vertės cigarečių kontrabandos, veikiant organizuota grupe. Šiuo teismo nuosprendžiu tarp kitų aplinkybių buvo nustatyta, kad po kontrabandos krovinio sulaikymo, V. K. ėmėsi aktyvių priemonių šiam kroviniui atgauti, svarstė galimybę papirkti muitinės ir kitus pareigūnus, darė poveikį apklaustiniems šioje byloje asmenims. Lietuvos apeliacinio tesimo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu šioje byloje kaltinamasis V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 str. 2 d. dėl kartu su Lazdijų rajono teismo pirmininku, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininku bei Biržų rajono apylinkės teismo pirmininke organizuotų aštuonių piktnaudžiavimo tarnyba epizodų, tiriant ir nagrinėjant bylą dėl 2 448 000 Lt vertės cigarečių kontrabandos stambiu mastu. Šiame nuosprendyje taip pat buvo konstatuota, kad V. K. organizavo 1961 m. BK 298 str. 1 d. numatytą poveikį teisėjui, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl minėtos kontrabandos stambiu mastu. Tokiu būdu, iš šių įsiteisėjusių nuosprendžių matyti, kad V. K. trukdė procesui, tiriant baudžiamąsias bylas. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu padaręs BK 24 str. 5 d., 199 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – sukurstęs padaryti 139 120 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų kontrabandą. Šiuo nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad G. S. aktyviai darė poveikį apklaustiniems šioje byloje asmenims. Prokuroro nuomone, kaltinamųjų atžvilgiu įsiteisėjusiais nuosprendžiais nustatytos aplinkybės yra svarbios jų asmenybę apibūdinančios aplinkybės, vertinant tikimybę, kad V. K. ir G. S. , panaikinus kardomąsias priemones – namų areštus, trukdys procesui.
Įvertinus tai, jog šioje byloje V. K. ir G. S. kaltinami organizavę ir ilgą laiką darę sunkius nusikaltimus, veikdami organizuotoje grupėje ir pačių sukurto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, yra pagrindas manyti, kad tiek V. K. , tiek G. S. yra linkę daryti naujus nusikaltimus. Pagal BPK 119 str. vienas kardomųjų priemonių paskirties tikslų yra siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamiesiems G. S. ir V. K. paskirtas namų areštas jame nurodytomis sąlygomis kompleksiškai su kitomis kardomosiomis priemonėmis šių asmenų atžvilgiu atliko svarbia individualios nusikaltimų prevencijos funkciją ir realiai ribojo šių kaltinamųjų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nes byloje nėra duomenų apie šių kaltinamųjų padarytas naujas nusikalstamas veikas po to, kai ši kardomoji priemonė jiems buvo paskirta, t.y. namų areštas individualiosios nusikaltimų prevencijos funkciją atliko efektyviai.
Be to, prokuroras nurodo, kad pagal bylos duomenis kaltinamasis G. S. ilgą laiką slapstėsi nuo bylą tiriančio prokuroro užsienio valstybėje – Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir į Lietuvos Respubliką buvo ekstradijuotas. Prokuroro manymu, ši aplinkybė duoda pagrindo manyti, kad, panaikinus namų areštą šiam kaltinamajam, jis gali slėptis nuo teismo ir taip trukdyti bylos nagrinėjimui teisme.
Šioje byloje V. K. inkriminuoti 10, o G. S. – 9 sunkių, ilgai trukusių, sudėtingų nusikaltimų nuosavybei, ekonomikai, valstybės tarnybai ir visuomenės saugumui epizodai. Nusikaltimų, kuriais jie kaltinami, sunkumas, kiekis, pobūdis, nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas, bendrininkavimo formos ir rūšys, didelis kiekis bendrininkų, gresianti griežta ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė yra aplinkybės, priskiriamos prie „kitų“ BPK 121 str. 4 d. numatytų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriant kardomąją priemonę. Prokuroras nurodo, kad į šias sąlygas skundžiamojoje nutartyje atsižvelgta nebuvo.
Arešto panaikinimas skundžiamojoje nutartyje motyvuojamas tuo, kad šia kardomąja priemone ribojamos kaltinamųjų V. K. ir G. S. teisės į darbą. Tačiau prokuroro manymu, ši išvada taip pat padaryta, neatsižvelgus į baudžiamosios bylos duomenis, iš kurių matyti, kad G. S. ir V. K. teisė laisvai pasirinkti darbą nebuvo apribota: G. S. įsidarbino ir dirba UAB „Torinta“, V. K. – be kliūčių įsidarbino UAB „Turto verslas“. O pagal G. S. paskirto namų arešto atlikimo sąlygas – jam buvo sudarytos galimybės kas dieną dirbti 14 val. per dieną, V. K. – kas dieną, įskaitant ir savaitgalius, – 18 val. per dieną, kas viršija Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 str. 3 d. numatytą maksimalų darbo laiką per septynias dienas Lietuvos Respublikoje, įskaitant viršvalandžius. Nėra pagrįstas ir skundžiamos nutarties teiginys, jog namų areštas be pagrindo riboja G. S. teisę bendrauti su vaikais ir V. K. teisę rūpintis šeima.
Be to, prokuroras nurodo, kad sutinkamai su BPK 139 str., kardomoji priemonė panaikinama tada, kai ji tampa nebereikalinga. Šiuo atveju, panaikinus namų areštą kaltinamiesiems bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, t.y. net nepradėjus teisminio nagrinėjimo, neapklausus liudytojų ir kitų kaltinamųjų, kuriems pagal kaltinamojo akto išdėstytą medžiagą G. S. ir V. K. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu darė poveikį, yra pažeistas BPK 11 str. įtvirtintas procesinių prievartos priemonių proporcingumo principas, ir šiuo metu kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – užstatai ir dokumentų paėmimas, yra per švelnios, todėl nutartis dalyje, kurioje kaltinamajam V. K. panaikintas namų areštas, kaltinamajam G. S. panaikintas namų areštas ir paskirta kita papildoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, naikintina.
Teismo posėdyje prokuroras prašo jo skundą patenkinti, kaltinamųjų gynėjai prašo prokuroro skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas atmetamas.
Apygardos teismas, kaltinamajam V. K. panaikindamas kardomąją priemonę – namų areštą, o kaltinamajam G. S. panaikindamas namų areštą ir paskirdamas jam kitą papildomą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, BPK 121, 122, 132, 134 ir 139 str. reikalavimų nepažeidė.
Byloje surinktų faktinių duomenų pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamieji V. K. ir G. S. galėjo padaryti jiems inkriminuotas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Remiantis BPK 121 str. 2 d., kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 punktą teisėjai, skirdami suėmimą, taip pat namų areštą privalo atsižvelgti į BPK 122 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas, o šiuo atveju ir namų areštas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Prokuroras skunde teigia, jog namų areštas, kaip kardomoji priemonė, efektyviai užtikrino vieną iš BPK 119 str. numatytų kardomųjų priemonių paskyrimo tikslų, t.y. užkirto kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, tačiau minėta kardomoji priemonė, įpareigojanti kaltinamąjį nustatytu metu būti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti viešosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis (BPK 132 str.), savaime neužkerta kaltinamajam galimybės daryti naujus nusikaltimus, tiesiogiai, per kitus asmenis ar naudojant technines priemones bendrauti su namų arešto sąlygose nurodytais asmenimis. Iš bylos duomenų matyti, kad per tą laiką, kai G. S. nuo 2004 m. rugpjūčio 24 d. ir V. K. nuo 2005 m. vasario 22 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas, kaltinamieji jokių pažeidimų nepadarė, jokių įtarimų, kad jie būtų bandę pažeisti paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, nustatyta nebuvo. Ši aplinkybė vertintina ne tik kaip namų arešto efektyvumo įrodymas, bet ir kaip pagrindas kardomajai priemonei panaikinti, kai ji tampa nebereikalinga (BPK 139 str. 1 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės: V. K. – 200 000 Lt užstatas, G. S. – 203 948,19 Lt užstatas. Atkreiptinas dėmesys, jog skiriant užstatą kaltinamajam išaiškinama ne tik jo pareiga šaukiamam atvykti į teismą, bet ir nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, taip pat įspėjamas ir užstato davėjas, kad jei kaltinamasis šios pareigos nevykdys, užstatas pereis valstybei, o tuo atveju, jei kaltinamasis pažeidžia šią kardomąją priemonę, jam kaip kardomoji priemonė skiriamas suėmimas, kai tam yra pagrindas (BPK 133 str. 4, 5 d.). Taigi apygardos teismas, įvertinęs kaltinamiesiems paskirtų užstatų sumas, padarė pagrįstą išvadą, kad užstatas šiuo atveju yra pakankama kardomoji priemonė, užtikrinanti BPK 119 str. kardomųjų priemonių skyrimo tikslus, ir, vadovaudamasis BPK 139 str. 1 d., kardomąją priemonę - namų areštą - kaltinamiesiems panaikino. Be to, siekdamas papildomai užtikrinti, kad kaltinamasis G. S. neišvyktų iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu būtų užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese, apygardos teismas G. S. paskyrė kitą papildomą kardomąją priemonę – dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamajam V. K. kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas jau buvo paskirta 2006 m. vasario 28 d. prokuroro nutarimu.
Prokuroras, vertindamas kaltinamųjų asmenybes, skunde remiasi kaltinamųjų atžvilgiu įsiteisėjusių teismo nuosprendžių duomenimis, tačiau, skiriant suėmimą ir namų areštą, pirmiausia vertinama tos konkrečios bylos faktinė medžiaga. Remiantis BPK 121 str. 4 d., teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Šiuo atveju teismas privalėjo įvertinti ne tik kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą, kiekį, pobūdį, bet pagal kaltinamųjų pateiktus duomenis ir tas aplinkybes, jog namų areštas savo apimtimi jiems trukdo rūpintis šeima ir tėvais, atlikti darbines pareigas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vienu iš prokuroro skunde nurodomų nuosprendžių - Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiu - V. K. pagal BK 24 str. 4 d., 228 str. 2 d. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Teismas sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog namų areštas gali trukdyti vienam iš kaltinamųjų – G. S. tinkamai dalyvauti procese, nes atvykimas į teismą pagal teismo šaukimą ir dalyvavimas teismo posėdžiuose namų arešto sąlygų nepažeidžia. Tačiau tai nėra pagrindas naikinti teismo nutartį.
BPK 11 str. prasme, įgyvendinant proporcingumo principą, pirmiausia svarstoma galimybė BPK 119 str. numatytą kardomųjų priemonių paskirtį užtikrinti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nei suėmimas ar namų areštas, o jeigu tokios priemonės buvo paskirtos, jų taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai jos tampa nereikalingos. Įvertinęs, kad kaltinamieji per visą namų arešto paskyrimo laikotarpį nebuvo pažeidę namų arešto sąlygų, teismas pagrįstai nutraukė nebereikalingos procesines prievartos kaltinamiesiems taikymą, nepažeisdamas BPK 11 str. įtvirtinto proporcingumo principo. BPK 119 str. numatyta kardomųjų priemonių paskirtis užtikrinama ne tik kaltinamiesiems paskirtais užstatais, bet ir papildomai paskirtomis kardomosiomis priemonėmis – dokumentų paėmimu.
Apygardos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Panaikinant V. K. ir G. S. kardomąją priemonę- namų areštą bei papildomai paskiriant dokumentų paėmimą G. S. , baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.