Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 11 d, apie 12.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), kuri priklauso ir kurioje individualią veiklą (poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla) vykdo R. S. atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu apie 12.00 val. sodyboje „(duomenys neskelbtini), viename iš keturių namų, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos, antrame aukšte kambarius valė-tvarkė A. B.. R. S. minėtam asmeniui išdavė darbo įrankius-dulkių siurblį, šluotą, pašluostę, tačiau darbo sutartis su A. B. nesudaryta.

D. R. S. neužtikrino, kad darbuotojui A. B. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus darbo sutarties egzempliorių, instruktavus jį saugiai dirbti. Šiais veiksmais R. S. pažeidė LR darbo kodekso 95 str., 99 str., 270 str. 1 d. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. 1. 3-6), operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad 2015-04-11, 12 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), atvykus į sodybą (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu A. B. vieno namo antrame aukšte valė-tvarkė kambarius (b. 1. 7, 8), faktų fiksavimo pažyma iš kurios matyti, kad patikrinimo metu A. B. pastato antrame aukšte tvarkė patalpas (b. l. 9, 10), A. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad A. B. patikrinimo metu tvarkė namelio vidų bei aplinką, kuriuose lankėsi žmonės. Asmuo nurodė, kad pas R. S. dirba dvi dienas ir savaitgalį, pabandymui. Pinigų dar nėra gavęs, šį darbą pasiūlė pažįstami asmenys. Jam buvo pažadėta, kad už darbo dieną gaus po 20 eurų. Įrankius darbui atlikti, bei kaip atlikti valymo darbus jam aiškino ir rodė pats R. S.. Dirbti pradėjo 2015-04-10 9.00 val., baigė 17.30 val., sutvarkė du namukus. Į jo darbo funkcijas įeina kambarių valymas ir patalynės keitimas. R. S. žadėjo jį įdarbinti (b. 1. 11), R. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad esant reikalui, sodyboje tvarkytis jam padeda bendradarbio sūnus, kuris dirba jau antrą savaitę. Už darbą jam žadėta 20 eurų, tačiau pinigų jam dar nėra sumokėjęs, pažadėjo jį įdarbinti, jeigu bandomuoju laikotarpiu gerai dirbs (b. 1. 12), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, iš kurios matyti, kad R. S. vykdo individualią veiklą nuo 2011-03-31 (b. 1. 13).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Taip pat dėl bandomojo laikotarpio LVAT yra konstatavęs, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šį taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Tokiu būdu darbuotojo išbandymas bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Įtvirtinant šią nuostatą DK buvo siekiama, kad visi asmenys įstatymų nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto (N575-547/2012).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad A. B. dirbo darbą, tai yra realiai atliko darbo funkcijas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. sodyboje, jo vadovaujamas ir jo naudai, tačiau nesudarius darbo sutarties, todėl R. S. šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str., 99 str., reikalavimus ir padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. todėl yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Be to administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Nelegalus darbas tęsėsi neilgą laiką. Šios aplinkybės rodo, kad R. S. nėra piktybinis pažeidėjas, o jo padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimali bauda, numatyta ATPK 41³ str. 1 d., sankcijoje, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Manytina, kad pritaikius mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str., 30² str., 41³ str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti už nelegaliai dirbusį A. B. – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.