- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-385-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14814-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- UAB „Ekologiniai vandenys“
- Atsakovas
- S. Ž.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-385-755/2014
Teisėja Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14814-2013-4
2014 m. birželio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Ekologiniai vandenys“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-732/2014 pagal ieškovės UAB „Ekologiniai vandenys“ ieškinį atsakovui S. Ž. dėl atsiskaitymo už paslaugas ir atsakovo S. Ž. priešieškinį ieškovei UAB „Ekologiniai vandenys“ dėl sutarties sąlygų ir įkainių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1348 Lt skolą, 26 Lt pašto išlaidas. Nurodė, kad 2013-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė sumontavo pas atsakovą buitinę vandens valymo sistemą. 2013-01-26 atsakovas pranešė nutraukiąs sutartį ir ieškovė, išmontavusi įrangą, išrašė sąmatą ir sąskaitą faktūrą. Atsakovas sąskaitos faktūros neapmokėjo.
Atsakovas S. Ž. prašė pripažinti niekiniais 2013-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties 3.7 punktą ir 2013-01-16 paslaugų įkainius. Teigė, jog pirkimo-pardavimo sutarties 3.7 punktas numatė kitokias, prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, sutarties nutraukimo pasekmes. Nurodė, kad nurodyti paslaugų įkainiai nesusiję su daikto naudojimo verte ir, vartotojui atsisakius nuo sutarties, ieškovė gautų 1/3 sutarties kainos.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Darė išvadą, kad atsisakymo nuo 2013-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties termino atsakovas nepraleido. Nustatė, jog ieškovė rėmėsi pasirašytos su atsakovu sutarties sudarymo ir pristatymo sąlygų 3.7 punktu, tačiau pagal įstatymus šios pirkėjo teisės negalima suvaržyti jokiais papildomais įsipareigojimais ar įmokomis arba bet kokiu kitu būdu apriboti ar panaikinti, kai tuo tarpu ieškovė interpretavo šią normą ir sukūrė situaciją, dėl kurios galės iš vartotojo (atsakovo) reikalauti atlyginti neva nuostolius pagal pateiktą sąmatą. Teismo manymu, tai akivaizdus nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas savo teisėmis vartotojo atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, kad sutarties pasirašymo metu ieškovė buvo nesąžininga, darė išvadą, jog atsakovo reikalavimas pripažinti niekiniais 2013-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties 3.7 punktą ir 2013-01-16 paslaugų įkainius pagrįstas ir teisėtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu UAB „Ekologiški vandenys“ prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės 2014 m. vasario 26 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino pirkimo-pardavimo sutarties 3.7 punktą. Paaiškina, jog ieškovė turėjo tikslą perkelti į minėtą punktą CK 6.357 str. 6-11 dalių nuostatas. Nurodo, kad sutarties priede yra nurodyti ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai, tokiu būdu nurodyta ieškovės teikiamų paslaugų vertė, su kuria atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai iš anksto ir sutarties 3.7 punkto sąlyga, numatanti, kad už daikto naudojimą bei kitas paslaugas, suteiktas iki teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo momento, pirkėjas turi sumokėti pagal sutarties priede nurodytus įkainius, visiškai atitinka CK reikalavimus. Atkreipia dėmesį, jog sutarties priedo Nr. 2 ir jame išdėstytų sąlygų neteisėtumas ar nesąžiningumas nebuvo nustatytas. Mano, kad, įvertinus skundžiamo sprendimo motyvus, ieškovė neturėjo teisės iš anksto nurodyti atsakovui teikiamų paslaugų įkainių. Nurodo, jog teikiamų paslaugų kainos išreikštos aiškiai, jas išdėstant atskirame sutarties priede, atsakovas su jomis buvo supažindintas pasirašytinai ir ieškovės reikalavimas atsakovui sumokėti už iki sutarties nutraukimo suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta paslaugų kainą laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teigia, kad teismas, pripažinęs dalį sutarties sąlygų nesąžiningomis ir prieštaraujančiomis įstatymui, iškelto reikalavimo pagrįstumo nevertino CK 6.357 straipsnio aspektu. Nurodo, jog liudytojai yra šališki ir galimai suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymi, kad sutartyje nebuvo numatyta sąlyga nemokamai vieną mėnesį naudotis įranga. Nurodo, kad ieškovė nedalyvavo atsakovui tiriant filtruotą vandenį nuo nitratų, todėl tyrimo rezultatus laiko niekiniais. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės 1800 Lt atsakovui bylinėjimosi išlaidų ir mano, jog rekomenduojamų teisinių paslaugų vertė yra 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. Ž. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantė nei parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, nei nagrinėjant bylą iš esmės dalyvauti nepageidavo, savo pateiktame procesiniame dokumente jokių aplinkybių, susijusių su šalių derybomis dėl 2013-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties nenurodė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatinėti šalių tikrųjų ketinimų susitariant dėl šios sutarties sudarymo, nes sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas prisijungimo būdu. Tvirtina, jog teismas visiškai pagrįstai vertino, kad būtent pagal iš anksto parengtas ir su vartotoju nederintas sutarties sąlygas verslininkas įgyja nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją ir konkrečiu atveju - ginčo sutartis buvo sudaryta jo namuose, j juos atvykus patiems apeliantės atstovams, būtent jiems pradėjus siūlyti prekę, o jam, kaip vartotojui, buvus užkluptam netikėtai, visiškai nepasiruošus vertinti nei įkyriai siūlomos prekės kokybės, nei jos kainos, nei jų santykio, o juolab verslininko paruoštos sutarties sąlygų. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jam suteikta teisė nutraukti sutartį yra besąlyginė. Tvirtina, esą ne jo valioje buvo spręsti ar naudotis įranga, ar per 7 dienas atsisakyti sutarties, kai įranga buvo sumontuota tą pačią dieną. Nurodo, kad teismas pagrįstai įvertino 2013-01-16 sutartį kaip pirkimo-pardavimo, o ne paslaugų teikimo. Teigia, kad laikantis CK 6.188 str. 5 d. reikalavimų pirmosios instancijos teismas vertino tiek pačias sutarties sąlygas, tiek sutarties sudarymo aplinkybes, bei nustatė, kad jis neketino įsigyti prekės MINI ROP, pardavėjui atvykus į namus, buvo užkluptas netikėtai, neturėjo galimybės pateikto pasiūlymo apsvarstyti ir palyginti. Tvirtina, jog advokatas byloje jam buvo būtinas, kuris ruošė priešieškinį ir atsiliepimą, atstovavo parengiamajame teismo posėdyje ir nagrinėjant bylą iš esmės. Nurodo, kad nors ieškinio suma nėra didelė, tačiau byla sudėtinga teisės taikymo prasme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad UAB „Ekologiški vandenys“ su S. Ž. 2013-01-16 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį EKO 001329 (toliau – Sutartis), kuria S. Ž. užsakė vandens valymo sistemą už (b. l. 7). Kartu šalys pasirašė priedą prie pirkimo-pardavimo sutarties „Paslaugų įkainiai“ (b. l. 8). Tą pačią dieną, t.y. 2013-01-16, prekė buvo pristatyta ir sumontuota atsakovo namuose (b. l. 8). 2013-01-23 S. Ž. pateikė prašymą nutraukti 2013-01-16 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 11). 2013-02-04 vandens valymo įrenginys buvo išmontuotas ir 2013-02-05 S. Ž. UAB „Ekologiški vandenys“ pateikė sąmatą bei PVM sąskaitą faktūrą 1 384 Lt sumai (b. l. 13-15). S. Ž. pateiktos sąskaitos faktūros neapmokėjo.
Apeliantė UAB „Ekologiški vandenys“ neneigia, jog Sutartis buvo sudaryta ne prekybai skirtoje vietoje, o atsakovo namuose, todėl kilęs ginčas spręstinas remiantis Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.357 straipsnio (teisės akto redakcija, galiojusi 2013-01-16 ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ) normomis. Minėto straipsnio 6 dalis imperatyviai draudžia bet kokius pirkėjo teisės atsisakyti sutarties, sudarytos ne prekybos vietoje, ribojimus, varžymus ar šios teisės panaikinimu. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino niekinėmis Sutarties 3.7 punktą ir Sutarties priedą Nr. 2 „Paslaugų įkainiai“. Išanalizavus Sutarties 3.7 punkte nurodytas sąlygas, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės teiginiais, esą apeliantė į 3.7 punktą siekė perkelti CK 6.357 straipsnio 6-11 dalių nuostatas. Nustatyta, jog minėtame punkte į vieną junginį sujungti atskiri CK 6.357 straipsnio 6-11 dalių fragmentai, kas negali būti laikoma įstatymo nuostatų perkėlimu į Sutarties sąlygas, nes atskirų įstatymo nuostatų fragmentų atkartojimas sutarties sąlygose, juos sujungus į vieną junginį, nukrypsta nuo šių normų esmės ir reglamentavimo tikslo. Įvertinus minėtą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti ginčo šalių ketinimus, susitariant dėl Sutarties 3.7 punkto, tuo pačiu teismas nenukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių (CPK 185 str.). Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl Sutarties 3.7 punkte nurodytų nuostolių paskirties (CK 6.357 straipsnio 11 dalies įgyvendinimas). Pripažintina, jog Sutarties 3.7 punkte nustatyta sąlyga, numatanti, kad „nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal priede Nr. 2 prie sutarties nustatytus paslaugų teikimo bei prekių naudojimo įkainius. Šalių susitarimu, šie sutartyje numatyti pardavėjo nuostoliai yra minimalūs ir neįrodinėjami“ prieštarauja CK 6.357 straipsnio 11 daliai, kurioje numatyta, kad už daikto naudojimą bei kitas paslaugas, suteiktas iki teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo momento, pirkėjas turi sumokėti pagal jų vertę, o minėtame punkte įkainiai prilyginami nuostoliams, bet ne daiktų ar paslaugų vertei. Pažymėtina, kad toks išankstinis nuostolių nustatymas reiškia, kad apeliantė vartotojui (šiuo atveju - atsakovui) faktiškai skiria baudą už sandorio nutraukimą, kas prieštarauja įstatymui, t.y. CK 6.357 straipsnio 6 daliai. Toks sutarties sąlygų nustatymas atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5, 9, 13 punktuose (teisės akto redakcija, galiojusi 2013-01-16) numatytas vertinamas nesąžiningomis Sutarties sąlygas. Toks susitarimas kaip neatitinkantis 6.357 str. nuostatų negalioja( CK6.357 str.12 d.).
Vertinant Sutarties priedo Nr. 2 „Paslaugų įkainiai“ atitikimą sąžiningoms sutarties sąlygoms, nustatyta, jog šiame priede pateikti apeliantės teiktinų paslaugų įkainiai, remiantis Sutarties 3.7 punktu, laikomi ir nuostoliais, kurie atlygintini apeliantei nutraukus Sutartį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog dalis minėtame Sutarties priede nurodytų įkainių dydžių negali būti laikomi sąžiningais, nes vien Sutarties 1.4, 2.7 punktuose nurodytos paslaugos( prekių sumontavimas), kurias atlieka savo sąskaita pati apeliantė ar paslaugų kaina jau įskaičiuota į Sutarties kainą. Įvertinus tai, jog tiek Sutartis, tiek Sutarties priedas Nr. 2 buvo sudarytas ne prekybai skirtoje vietoje, apribojant atsakovo galimybę įvertinti ar palyginti paslaugų įkainius, dalis pateiktų paslaugų įkainių gali sukelti neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę nutraukiant Sutartį (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.).
CK 6.357 str.11 d. nustatyta, kad už daikto naudojimąsi bei kitas paslaugas, suteiktas iki teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo momento, pirkėjas turi sumokėti pagal jų vertę. Ši norma imperatyvi. Iš Sutarties priedo Nr. 2 matyti, kad už prekės naudojimą vienai savaitei nustatytas 100 Lt įkainis (b. l. 8). Byloje nėra pakankamų ir leistinų įrodymų, kad Sutarties priede Nr. 2 nustatyta naudojimosi įsigyta preke vertė 100 Lt prieštarautų įstatymų, reglamentuojančių vartojimo sutarčių sudarymą ar kitoms įstatymo , nuostatoms (CPK 178 str.). Kai nėra nustatyta sąlygos nesąžiningumo, vartojimo sutartims taip pat galioja bendrasis sutarčių laisvės principas, kuris šiuo atveju reiškia, kad šalys turi teisę laisvai susitarti dėl daikto naudojimosi vertės (CK 6.156 str.). Byloje nepaneigta, kad S. Ž. naudojosi įsigyta preke (b. l. 26-29, 73). Sutarties 3.7 p. nurodyta, kad pardavėjas iš pirkėjo turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius pagal pardavėjo pirkėjui pateiktą sąskaitą-faktūrą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui buvo pateikta 2013-02-05 sąmata ir sąskaita faktūra, iš kurių jam buvo žinoma apie reikalavimą atlyginti už naudojimąsi vandens valymo sistema (b. l. 14-17). Šiuo atveju sutiktina, kad reikalavimas apmokėti už naudojimąsi daiktu yra pagrįstas, nustatytas įstatymu, todėl atsakovas privalo apmokėti sutartą 100 Lt už vienos savaitės vandens valymo sistemos naudojimą.Pastebima, jog šalys neteikė teismui įrodymų apie kitokio nei jų sutarta už naudojimąsį analogiška įranga įkainių dydžius.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pagrįstai dalį sutarties sąlygų pripažino nesąžiningomis ir niekinėmis, kurios negalioja nuo sutarties sudarymo (CK 1.80 str., 6. 188 str. 7 d.). Apeliantė apeliaciniame skunde šiuo aspektu nenurodo esminių naujų teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą.
Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl liudytojų šališkumo ir galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, aplinkybių, susijusių su testo atlikimu bei įrangos nemokamu naudojimusi vieną mėnesį, nes teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių, savo iniciatyva vertina sutarties sąlygų atitikimą įstatymuose nustatytiems reikalavimams (CK 1.80 str., 6.188 str.). Pirkėjo teisė atsisakyti daikto nupirkto ne prekybai skirtose patalpose esant įstatyme nustatytoms sąlygoms neribojama, nepriklauso nuo daikto kokybės , todėl šie apeliantės teiginiai nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. numatytos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, jei abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Šiuo atveju atsakovas yra fizinis asmuo, todėl ieškovės prašomos priteisti procesinės palūkanos mažinamos iki 5 procentų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.).
Dėl paminėto, skundžiamas sprendimas keistinas, ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys iš dalies tenkintini (CPK 326 str. 3 d.).
Pakeitus teismo sprendimą, yra pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Už ieškinio padavimą ieškovė sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį, todėl ieškinį patenkinus iš dalies (7 proc.), iš atsakovo priteistina 5,04 Lt žyminio mokesčio ieškovės naudai (b. l. 5).
Atsakovui pateikiant priešieškinį jis nuo žyminio mokesčio apmokėjimo buvo atleistas pagal įstatymą ( CPK 83 str.1 d.1 p.).Pagal ginčo pobūdį- ginčijant įkainius ir vieną sutarties sąlygų ginčas vertintinas ir apmokamas kaip kitas ginčas ( CPK 80 str.1 d.5 p.). Mokėtino mokesčio dydis sudarė 144 Lt. Kadangi buvo ginčijami 6 įkainiai ir vieną sutarties sąlyga, kiekvienam jų tenka 1/7 dalis, taigi 20,57 Lt (144 Lt:7) žyminio mokesčio. Patenkinti reikalavimai dėl 5 įkainių ir vienos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančiais kas atitinka 123 Lt. Priešieškinį dalinai patenkinus, ši suma priteistina iš ieškovo valstybei ( CPK 96 str.1d.).
Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1800 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 30, 66-67). Įvertinus tai, kad byloje buvo pareikštas priešieškinys, atsakovo atstovė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose bei atsižvelgus į patenkinto priešieškinio dalį (95 proc.), pagrįstomis atstovavimo išlaidomis laikytina 1 710 Lt atstovavimo išlaidų, kurios neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio ( 8.2,8.11.8.18). Minėtos atsakovo patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas patyrė 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l.2).Atsižvelgiant į tenkintų bei atmestų ginčo šalių reikalavimų dalis, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 16,74 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 3 d.). Iš atsakovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Už apeliacinio skundo pateikimą ieškovė UAB „Ekologiški vandenys“ sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį (b. l. 90). Atsakovas S. Ž. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1000 Lt (b. l. 98). Įvertinus tai, jog ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (10 proc.), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip: iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 7,20 Lt žyminio mokesčio, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 900 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nutaria :
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekologiški vandenys“ ieškinį ir atsakovo S. Ž. priešieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti niekiniais 2013-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties 3.7 punktą ir 2013-01-16 paslaugų įkainius, išskyrus prekių naudojimo įkainį vienai savaitei.
Priteisti iš S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-09-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5,04 Lt (penkis litus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų uždarosios akcinės bendrovės „Ekologiški vandenys“ (į. k. 302478219) naudai.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ekologiški vandenys“ (į. k. 302478219) 1 710 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt litų) atstovavimo išlaidų S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ekologiški vandenys“ (į. k. 302478219) į valstybės biudžetą 16,74 Lt (šešiolika litų 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir 123 Lt žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,20 Lt (septynis litus 20 ct) žyminio mokesčio uždarosios akcinės bendrovės „Ekologiški vandenys“ (į. k. 302478219) naudai.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ekologiški vandenys“ (į. k. 302478219) 900 Lt (devynis šimtus litų) atstovavimo rengiantis apeliaciniam procesui išlaidų S. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.