- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- 1-1141-246/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00827-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- Ž. K., A. K.
- Advokatai
- Romas Aikevičius
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Laurai Jaurušaitei, Vaidai Banišauskienei, Irmai Daukšaitei, Agnei Kuckailienei, Jūratei Duobaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, kaltinamiesiems Ž. K., A. K., jų gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970-06-17, Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Olmita ir ko“, direktoriumi, gyv. V.Krėvės pr. 82B-54, Kaune, neturintis teistumo,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., aprašytų 2014-02-26 kaltinamajame akte, padarymu ir
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1967-03-03, Prienų r., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Saugi kelionė“, direktoriumi, gyv. V.Krėvės pr. 39-51, Kaune, neturintis teistumo,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., aprašyto 2014-02-26 kaltinamajame akte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2010-11-30 Ž. K. būdamas UAB „Olmita ir ko“, į.k. 135240091, įregistruotos Islandijos pl. 131K, Kaune, direktoriumi, o A. K. būdamas UAB „Olmita ir ko“ komercijos direktoriumi, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavime ir sumokėjime panaikinti turtinę prievolę – Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, A. K. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku surašius šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus: 1) 2008-01-14 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 08/01-14 tarp UAB „Olmita ir ko“ ir įmonės „Progress-93“ (lietuviškai - ribotos atsakomybės bendrovė - RAB, rusiškai - OOO), reg. Leninskij pr. 176, Sankt Peterburgas, Rusijos Federacijoje, pagal kurią tariamai UAB „Olmita ir ko“ įsipareigoja parduoti automobilių detales Rusijos įmonei „Progress-93“, o pastaroji - laiku atsiskaityti, nors realiai jokių prekių minėtai Rusijos įmonei parduoti nesiruošė; 2) 2008-01-14 priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. 08/01-14, kuriame nurodyta, kad Rusijos įmonę neva atstovaus įgaliotas asmuo - I. S., šiuos žinomai jam suklastotus dokumentus A. K. patvirtinus savo parašais, t.y. pasirašius ir už save, ir už įmonės „Progress - 93“ vadovą I.B. G., suklastojant jo parašą, Ž. K. nurodė apie daromą nusikaltimą – sukčiavimą nieko nežinančiai vyr.buhalterei I. K. minėtų suklastotų dokumentų pagrindu įforminti automobilių atsarginių detalių pardavimą Rusijos įmonei „Progress - 93“, I. K. įvykdžius direktoriaus Ž. K. nurodymus, UAB „Olmita ir ko“ apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – prekių pardavimas bei eksportas su nuliniu PVM Rusijos įmonei „Progress-93“ pagal šiuos suklastotus dokumentus:
1) pagal sąskaitas – faktūras: 2010-02-26 Nr. OLM0032224 – už 195092,04 Lt; 2010-04-30 Nr. OLM0033127 už 175114,55 Lt; 2010-05-26 Nr. OLM0033558 už 185569,71 Lt; 2010-06-08 Nr. OLM0033736 už 188940,93 Lt; 2010-08-25 Nr. OLM0034746 už 162991,69 Lt; 2010-10-15 Nr. OLM0035531 už 158748,54 Lt, t.y. iš viso už 1066457.46 Lt. Šias sąskaitas – faktūras Ž. K. nurodymu pasirašė su nusikaltimu nesusiję asmenys, o 2010-02-26 sąskaitą pasirašė pats Ž. K.;
2) pagal ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų išrašytus dokumentus – eksporto deklaracijas: 2010-03-05 Nr.10LV00026420168405; 2010-04-30 Nr.10LV00026420363881; 2010-06-01 Nr.10LV00026420470177; 2010-06-15 Nr.10LV00026420517963; 2010-09-13 Nr. 10LV00026420838342; 2010-10-15 Nr. 10LV00026420964042;
3) pagal ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų išrašytus dokumentus - transporto važtaraščius (CMR): 2010-02-26 Nr. CMR BL/042; 2010-04-30 Nr. CMR BL/057; 2010-05-27 Nr. CMR BL/062; 2010-06-10 Nr. CMR BL/065; 2010-08-25 Nr. CMR BL/075; 2010-10-15 Nr. CMR BL/091, t.y. pagal žinomai jam suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie neva įvykdytą atsarginių automobilių detalių pardavimą - eksportą (su nuliniu PVM tarifu) Rusijos įmonei „Progress - 93“, nors realiai prekės buvo parduotos be apskaitos ir dokumentų Lietuvoje. Po to Ž. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, pats arba jo nurodymu vyr.buhalterė PVM deklaracijose už 2010 metų vasario - spalio mėnesius neįtraukė mokėtino PVM 21 proc. nuo Lietuvoje parduotų prekių vertės - 1066457,46 Lt arba įtraukė prekių eksportą su nuliniu tarifu, to pasekoje sumažino mokėtiną PVM – 223956 litais ir šias PVM deklaracijas, kuriose įrašyti žinomai jam melagingi duomenys apie mokėtiną PVM, laikotarpiu nuo 2010-02-26 – 2010-11-30 elektroniniu paštu pateikė Kauno apskrities VMI; šiais savo veiksmais Ž. K. ir A. K. apgaule UAB „Olmita ir ko“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti iš viso 223956 litų PVM, padarant valstybės biudžetui tokio paties dydžio didelę turtinę žalą, tai yra jie padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.
laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-01 būdamas UAB „Olmita ir ko“, į.k. 135240091, įregistruotos Islandijos pl. 131K, Kaunas, direktoriumi bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas minėto įstatymo 12 str. “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas”, kurio 1 dalyje nurodyta, kad “ ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 6 str. “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” kurio 2 dalyje nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, nurodė apie daromą nusikaltimą – apgaulingą apskaitos tvarkymą nieko nežinančiai vyr.buhalterei I. K. įforminti automobilių atsarginių detalių pardavimą – eksportą į Rusiją. I. K. įvykdžius direktoriaus Ž. K. nurodymus, UAB „Olmita ir ko“ apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – prekių pardavimas bei eksportas su nuliniu PVM tarifu Rusijos įmonei „Progress - 93“ pagal šiuos suklastotus dokumentus:
pagal 2008-01-14 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 08/01-14 tarp UAB „Olmita ir ko“ ir įmonės „Progress - 93“ (reg. Leninskij pr. 176, Sankt Peterburgas, Rusijos Federacijoje), kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, neva UAB „Olmita ir ko“ įsipareigoja parduoti automobilių detales Rusijos įmonei „Progress - 93“, o pastaroji - laiku atsiskaityti, nors realiai jokių prekių minėtai Rusijos įmonei parduoti nesiruošė; pagal 2008-01-14 priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. 08/01-14, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad Rusijos įmonę neva atstovaus įgaliotas asmuo - I. S., tai yra pagal dokumentus, kuriuos ir už save, ir už I.B. G. pasirašė įmonės „Olmita ir ko“ komercijos direktorius A. K., suklastodamas I.B. G. parašą;
2) pagal sąskaitas – faktūras: 2010-02-26 Nr. OLM0032224 – už 195092,04 Lt; 2010-04-30 Nr. OLM0033127 už 175114,55 Lt; 2010-05-26 Nr. OLM0033558 už 185569,71 Lt; 2010-06-08 Nr. OLM0033736 už 188940,93 Lt; 2010-08-25 Nr. OLM0034746 už 162991,69 Lt; 2010-10-15 Nr. OLM0035531 už 158748,54 Lt, t.y. iš viso už 1066457.46 Lt. Šias sąskaitas - faktūras Ž. K. nurodymu pasirašė su nusikaltimu nesusiję asmenys, o 2010-02-26 sąskaitą pasirašė pats Ž. K.;
3) pagal ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų išrašytus dokumentus – eksporto deklaracijas: 2010-03-05 Nr.10LV00026420168405; 2010-04-30 Nr.10LV00026420363881; 2010-06-01 Nr.10LV00026420470177; 2010-06-15 Nr.10LV00026420517963; 2010-09-13 Nr. 10LV00026420838342; 2010-10-15 Nr. 10LV00026420964042;
4) pagal ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų išrašytus dokumentus - transporto važtaraščius (CMR): 2010-02-26 Nr. CMR BL/042; 2010-04-30 Nr. CMR BL/057; 2010-05-27 Nr. CMR BL/062; 2010-06-10 Nr. CMR BL/065; 2010-08-25 Nr. CMR BL/075; 2010-10-15 Nr. CMR BL/091, t.y. pagal žinomai jam suklastotus dokumentus, kuriuose nurodyti melagingi duomenys apie neva įvykdytą atsarginių automobilių detalių pardavimą - eksportą (su nuliniu PVM tarifu) Rusijos įmonei „Progress-93“, iš viso už 1066457.46 Lt, nors realiai prekės buvo parduotos be apskaitos ir dokumentų Lietuvoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Ž. K., įformindamas įmonės apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas, pats klastodamas arba kitų suklastotus dokumentus panaudodamas apskaitoje, neįformindamas automobilių atsarginių detalių pardavimo tikriesiems pardavėjams, tuo būdu apgaulingai tvarkė UAB „Olmita ir ko“ buhalterinę apskaitą. Dėl aukščiau nurodytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimo nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės UAB „Olmita ir ko“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-01-01 – 2010-11-01 laikotarpį, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.
Surinkti įrodymai ir jų analizė.
Kaltinamasis Ž. K. kaltu neprisipažino ir parodė:
„Aš buvau ir esu UAB „Olmita ir ko“ direktorius. Bendrovė užsiima prekyba automobilių dalimis ir automobilių remontu. Šiai dienai bendrovė samdomų darbuotojų turi apie 10-11. Už praeitus metus bendrovės metinė apyvarta buvo gal 2 000 000 Lt. 1066457 litų 46 ct ir buvo apyvarta su Rusijos įmone „Progress - 93“. Kaltinime nurodyti važtaraščiai yra tikri. Eksporto deklaracijas pildė I. S., bet pagal tai, kokias jis pateikdavo, mes patikrindavome, ar jos yra įvykusios, tai jos yra tikros. Prekės buvo „Olmita ir Ko“. Smirnovas (tikslus vardas ir pavardė – I. S.) ieškodavo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje prekių, bendrovių, įmonių, kurios prekiavo automobilių dalimis ar kažkuo dar. Jis nebuvo mūsų bendrovės darbuotojas. Kaip aš supratau, jis gaudavo užsakymų iš kažkokių Rusijos kompanijų, ieškodavo Lietuvoje, kas jam galėtų už tinkamą kainą parduoti, jis pateikdavo mums užsakymą, jis atstovavo tą įmonę, mes pasirašėme su juo sutartį, kad jis atstovaus mūsų įmonę. Įgaliojimas pagrinde buvo reikalingas tam, kad jis galėtų suforminti muitinės dokumentus, nes be įgaliojimo jis negalėdavo padaryti eksporto. Smirnovas darė eksportą. Mes išrašydavo PVM sąskaitas - faktūras, o kiek su juo kalbėjome, jis surinkdavo prekes ne tik iš mūsų kompanijos, bet pirkdavo prekes ir kitose kompanijose, tada jis suformindavo ir išveždavo pirkėjui. Nepardavėme mes tų prekių be dokumentų Lietuvoje. Buvo išrašytos sąskaitos - faktūros Rusijos kompanijai, kuri pirkdavo. Smirnovas buvo įgaliotas mūsų bendrovės suforminti muitinės procedūras. Mes susimažinome mokėtiną PVM 223 956 Lt dėl to, kad mums I. S. atveždavo eksporto deklaracijas, kurios būdavo antspauduotos, tuo pagrindu mes ir susimažinome. Esu nekaltas. Dėl 1066457 litų 46 ct tai prekyba tokia ir buvo, tie pardavimai tokie ir buvo realūs. Ten prekės buvo automobilių dalys. Kad tos prekės buvo išvežamos, matė darbuotojai, kurie sukraudavo ir iškraudavo prekes. Prekes supakuojame į kažkokias pakuotes pagal užsakytą dydį, t. y. į paletes ar į kažkokias dėžes. Transportą užsakydavo I. S.. Jis mus informuodavo, kada atvažiuos. Kiek pamenu, transportas būdavo su rusiškais numeriais, jei neklystu, dar ir su latviškais buvo. Pirkėjas rūpinosi transportu. Greičiausiai pasirašiau pats 2010-02-26 PVM sąskaitą - faktūrą dėl to, kad jis atvažiavo vėlai. „Progress - 93“ atsiskaitymo būdai su UAB „Olmita ir ko“ būdavo įvairūs: pagrindinis – atveždavo grynaisiais pinigais, būdavo pervedama per banką, bet didžioji dalis buvo grynaisiais pinigais, o per banką buvo mažoji dalis. Iš nurodytos sumos gal 200000 Lt buvo mažoji dalis. Jis atveždavo pinigus, mes įnešdavom tuos pinigus į banką ir jie užsipajamuodavo kaip mūsų įmonės. Tie pinigai ir į kasos knygą turi būti įtraukti. Tie 1066457 litai 46 ct buvo susiję su įmone „Progress - 93“. Paprastai tiek su pirkėjais, tiek su pardavėjais dažniausiai sutartiniai santykiai būna žodiniai. Tarkime, mes nei su vienu savo tiekėju, iš kurių perkame prekes, neturime jokių sutarčių, nors tai yra tiekėjai iš įvairių šalių, sutartys yra tiesiog žodinės. Su kompanijos „Progress - 93“ atstovais Smirnovu ir Gusevu susipažinome automobilių parodoje gal prieš 10 m. ar daugiu. Jie po kažkurio laiko atvažiavo į mūsų kompaniją, apsižiūrėjo. Po kažkurio laiko jie pradėjo pas mus pirkti. Sutartys iš esmės buvo reikalingos tam, kad būtų galima sutvarkyti muitinės dokumentas, nes į trečiąsias šalis vežant yra kitokie reikalavimai. Aš nemačiau, kad pasirašė 2008-01-14 sutartį. Atsiskaitymo sąlygas derinome arba aš, arba mano brolis. Mano brolis A. K., atrodo, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį atveža arba pats pirkėjas, arba mes surašome, pasirašome ir tada išveža pasirašyti pirkėjui. Nemačiau, kur ta sutartis buvo pasirašyta. Kai Gusev buvo atvažiavęs pirmą kartą, jis turėjo ir registracijos pažymėjimus, ir paskyrimą direktoriumi, o vėliau, kai jis buvo ar atleistas, ar išėjo, mes to netikrinome. Aš asmeniškai negaliu žinoti, kokią veiklą vykdo kitos šalies kompanija. Aš tikėjau tais duomenimis, kuriuos jie pateikė. Brolis man sakė, kad jis nepasirašė sutarties už Gusev. Kiek pamenu, transportas buvo su rusiškais numeriais. „Pskovineravto“ žinau tik tiek, kiek byloje skaičiau, nes ne mes samdydavome šias kompanijas, pirkėjas samdydavosi šias kompanijas. Aš negaliu nieko paaiškinti, kodėl tokio vežėjo nėra Rusijoje, nes kokį vežėją atsiųsdavo, tokiam mes sukraudavome. Atsiskaitymai grynaisiais vykdavo taip, kad Smirnovas atveždavo pinigus į įmonę ir paduodavo pagal situaciją arba man, arba broliui Alvydui, arba nešdavo į kasą. Į kasą ta prasme, kad jis kartu su mumis nešdavo į įmonės kasą, t. y. bankas, kur yra įmonės grynieji pinigai. Kiek pamenu, pinigai buvo suforminti, kad jie pakliuvo į įmonės kasą. Nešėme grynuosius pinigus į banką. Kaip buhalteriškai turėtų būti viskas tiksliai sudėliota, aš negaliu pasakyti. Aš suprantu, kad jei yra įmonės sąskaitoje, tai yra ir įmonės kasoje. Buhalterė dėl kasos sakė, kad geriau jie darytų pavedimus, nes labai didelės grynųjų pinigų sumos. „Progress - 93“ darė pavedimus į mūsų įmonės sąskaitą per kažkokią kitą kompaniją, o tiesiogiai, kiek pamenu, nedarė. Aš paklausdavau buhalterės, ar yra atsiskaityta. Jei buhalterė pasakydavo, kad yra skola, susisekdavome su Smirnovu. Iš bylos duomenų dabar žinau, kad „Progress - 93“ pavedimus darė per įmonę „Antex group LTD“, nes buvo daug pirkėjų ir visų prisiminti, kas, kaip apmokėjo, negaliu. Su įmone „Antex“ aš nekontaktavau. Su kažkuria įmone brolis buvo bendravęs. Jie parašydavo, už kokios įmonės prekes yra atsiskaitymas. Nežinojau, kur yra registruota įmonė „Antex“ ar kas yra jos vadovas. Aš esu UAB „Olmita ir Ko“ direktorius, 2010 m. bendrovės apyvarta didelė. Pagrindinis dalykas yra tai, kad pirkėjas pirktų prekes ir atsiskaitytų, o per kokias įmones ir kaip vyksta apmokėjimai, tai nėra pagrindinis dalykas. Mes vykdėme prekių eksportą į trečiąsias šalis, kam taikomas nulinis PVM tarifas, ir tai deklaravome VMI. Mes bendravome su I. S., kuris buvo tarpininkas tarp mūsų ir pirkėjo. Mes jam parduodavome prekes, jis pasirašydavo ant sąskaitų, kad jis prekes perima, jis įformindavo eksportines deklaracijas ir mes tikėjome tuo, kas yra parašyta eksportinėse deklaracijose. Kažkada Smirnovas buvo pateikęs mums įgaliojimą, kad jis yra „Progress - 93“ atstovas, reikia to dokumento paieškoti tarp įmonės dokumentų. Smirnovas buvo ir mūsų atstovas, ir „Progress - 93“ atstovas, jis buvo kaip tarpininkas. Aš pats mačiau Smirnovą gal kokį 10 kartų. Manau, kad dar Smirnovą matė mūsų sandėlininkai ir buhalterė. Mes jį galime pakviesti. Aš nesidomėjau, kaip vyksta viskas toliau, kirtus sieną. Mes tikėjome tuo, kas buvo pateikta deklaracijose ir, kad pirkėjas mums sumoka pinigus. Mes ir rėmėmės tuo, kad yra eksportinės deklaracijos, jos yra įformintos ir mes neturėjome pagrindo netikėti jomis. Aš negalėjau gauti duomenų, kaip „Progress-93“ ir ką vykdo. Smirnovas pasirašydavo ant sąskaitų-faktūrų ir ant eksporto deklaracijų, kurios būdavo patvirtintos, kertant sieną. Aš nesuprantu, kuo yra blogai tai, kad Smirnovas atstovavo abi puses. Vieną ar du kartus įmonės „Progress - 93“ direktorius Gusevas buvo atvykęs pas mus. Paduodavome dokumentus, jis atveždavo tuos dokumentus pasirašytus, vežimą organizuodavo pirkėjas. Nemanau, kad Smirnovas turi kažkokios naudos iš viso to. Mes realiai ir pardavėme tas prekes Rusijos įmonei, kurią buvo nurodęs pirkėjas. Mes tikėjome tuo, kokie yra pateikti dokumentai. Aš skaičiau bylos medžiagą, susipažinau. Kaip įmonės vadovas, aš neturėjau jokių galimybių patikrinti, ar mūsų parduotos detalės išvyko iš Lietuvos. Mes dirbame kartu su broliu bendrovėje, nėra kito asmens, kuris faktiškai vadovautų, aš esu faktinis vadovas. Mes su broliu esame akcininkai per pusę. Mums su broliu priklauso visos akcijos, dividendai. Dokumentai, kurie įtraukti į apskaitą, mes rėmėmės tai, kad pasirašė I. S., kuris organizavo išvežimą ir po to nuo sienos Rusijos, Latvijos išrašytos eksporto deklaracijos. Susipažinęs su bylos medžiaga, aš nesusidariau įspūdžio, kad išvežimo dokumentai yra klastotė. Nežinau, kaip krovinys toliau keliavo, kirtus Latvijos, Rusijos sieną. Kad dokumentuose nurodytas mūsų parduotos prekės keliavimas neatitinka, aš pamačiau tik tada, kai byla buvo pradėta. Negaliu to niekaip įvertinti, nes neturiu supratimo. Aiškinomės tai su Smirnovu, jis sakė, kad jis prekes parduodavo, o kaip, kas vyko toliau, jis nežino. Jis praduodavo prekes įmonei, kuriai būdavo išrašyta sąskaita. Aš išrašydavau įgaliojimą Smirnovui, kad jis atstovavo mūsų įmonę. Kiek pamenu, 2010-04-11 įgaliojimo niekas neprašė, ne visi dokumentai buvo paimti. Iš esmės ryšiai su Smirnovu nenutraukti. 2010-04-11 įgaliojimu įgaliojau Smirnovą atstovauti UAB „Olmita ir ko“ interesams, iš esmės atlikti muitinės procedūras. Pinigus atveždavo Smirnovas, nes atsiskaitymas vykdavo per jį. Įgaliojimo Smirnovui nebuvau išrašęs dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais. Kiek pamenu, mačiau, kad Smirnovas turėjo įmonės „Progress-93“ įgaliojimą, to įgaliojimo riekia paieškoti. Įgaliojimo (2010 m.) nepateikėme, nes niekas neprašė ir apie tai nepagalvojome. Advokatas paklausė, ar vėlesnio įgaliojimo nėra, tik tada mes pradėjome ieškoti ir radome. Kad įgaliojimas nėra padarytas atbuline data, galime paliudyti aš ir Smirnovas. Aš užsakiau vertimą, už jį buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Nežinau, ar pasiėmiau kvitą. Šalia teismo vertimų biuras tas yra. Gal ne visada matydavau Smirnovą, kai jis atvykdavo pas mus į įmonę. Gal kai bendraudavo su broliu, Smirnovo nematydavau. Aš esu (bendrovės) kasininkas. Buhalterijoje tik suformindavo, kad yra pinigai. Greičiausiai kasininko parašas yra, reikia patikrinti tai. Aš pasirašydavau ir neabejoju, kad tie dokumentai yra”.
Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė:
„Mano parodymai būtų panašūs į brolio, manau, kad jis nepasakė netiesos. Aš Smirnovą pažįstu gal 10-15 m. Negaliu pasakyti, kokią 2010 m. pardavimų dalį sudarė su įmone „Progress-93“. Tuo laikotarpiu su įmone „Progress - 93“ apyvarta gal sudarė 30-40 proc. Kai skaičiau bylos medžiagą, supratau, kad kažkas su įmone „Progress-93“ yra negerai. Iki tol jokių klausimų nebuvo, kad kažkas gali būti ne taip. Matydavau sunkvežimius, į kuriuos būdavo kraunamos prekės. Neprisimenu, ar esu pats kada pasirašęs sąskaitas-faktūras. 2010 m. buvau bendrovės komercijos direktorius, kaltinamajame akte aprašomuoju laikotarpiu. Su „Progress - 93“ žodinius sutarimus esu sudaręs, o raštiškus, man atrodo, kažkokia sutartis buvo. Su „Progress - 93“ bendravau tik per Smirnovą. Neprisimenu, ar Smirnovas turėjo įgaliojimą atstovauti „Progress - 93“. Smirnovas buvo atvažiavęs po kokio mėnesio po parodos, apžiūrėjome mūsų sandėlius ir jis išvažiavo į kitas įmones. Paskui, atrodo, atvežė „Progress -93“ sutartį, kurią užpildėme, kažkuris, aš ar brolis, ją pasirašėme ir Smirnovas ją išvežė, kad kita pusė pasirašytų. Sutartis tarp „Olmita ir ko“ ir „Progress-93“ pas mus lyg buvo 2008-2009 m., kad atstovauja mus ir „Progress - 93“. Neprisimenu, kokį dokumentą pateikė Smirnovas, kad jis yra „Progress - 93“ atstovas, mes tik bendravome kelis kartus. Sąskaitos-faktūros, CMR negali būti netikri, nes dalį užpildydavo lyg mūsų apskaitininkė, o visą kitą užpildydavo – vežėjas. Kad būtų teisingai užpildytas CMR, tai vežėjo reikalas. Mums į banką pinigus pervesdavo kita įmonė, ar „Salamander“, ar „Antex group LTD“, bet ne „Progress - 93“, buvo pavedimo išrašas, kuriame buvo nurodyta „Progress-93 už prekes“. Atrodo, nebuvo rašoma konkrečiai, už kokias prekes ar pagal kokias sąskaitas-faktūras pervesti pinigai. Retai kas rašo pavedime, pagal kokią sąskaitą-faktūrą moka ir mes to nereikalaudavome. Kada tiksliai buvo pasirašyta sutartis tarp „Olmita ir ko“ ir „Progress-93“, nežinau, gal 2010 m. Tiekimas gal vyko 2009-2010 m., bet tiksliai nežinau. Neprisimenu, ar kitais laikotarpiais buvo vykdomas tiekimas. Sutartį galima pasirašyti bet kada, bet tai neįpareigoja nei vienos pusės, kad bus vykdoma sutartis iš karto. Gal pasirašė sutartį, nes buvo tokie ketinimai, bet gal jie rado kur geriau ir nepirko iš karto iš mūsų. Su daugeliu firmų taip dirbama, kad pasirašoma sutartis ir nebūna perkama. Pasikeitė mūsų prekių asortimentas, gal kainos, mes pakeitėme tiekėją ar gamintoją, pasidarė žemesnė kaina ir pradėjo pirkti. Kiek prisimenu, buvo sudaryta sutartis ir po kurio laiko pagal tą pačią sutartį vykdoma. Aš vietoje kitų žmonių niekada gyvenime nepasirašiau. Smirnovas, paėmęs sutartis, veždavo pasirašyti kitai pusei. Smirnovas yra tarpininkas, aš nesakau, kad jis yra kaltas. Gaudavau atsiskaitymus grynaisiais pinigais pagal šias sąskaitas-faktūras arba į kasą, arba jeigu dieną atvažiuodavo, veždavome kartu į banką. Į kasą – tai į buhalteriją. Negali būti, kad kasoje nėra. Nežinau kas per įmonė yra „Antex group LTD“, nes man niekas nieko apie ją neaiškino. Buvo parašyta, kad apmokėjimus už „Progress -93“ prekes ir mums to užteko. N. J. pažįstu, jis pirkdavo prekių pas mus, remontavau automobilį. Įmonės „Haidaja“ nežinau. Įmonė „Solotransa“ girdėta, ji stabdžių kaladėles pas mus perka, jei tai ta pati įmonė. Daugiau jokių sąsajų neturėjau su N. J.. Skaičiau bylos medžiagą, bet kur buvo rašoma apie Jaškūną ir „Antex“, aš neskaičiau. Nieko nežinau apie tai, kad Jaškūnas organizavo įmonės „Antex“ veiklą. Kad bankiniai pavedimai buvo padaryti, aš užsiminiau Smirnovui, klausdamas, ar galėjo „Progress“ padaryti pavedimą per kažkokį „Antex“ ar kokią kitą įmonę, tai sakė, kad gal ir galėjo. Nežinau, ar Smirnovas pažįstami su Jaškūnu. Aš skambinau paklausti, nes dažniausiai atveždavo grynais, įnešti į kasą arba į banką, o kai padarė pavedimą per banką, todėl ir paklausiau. Su pačiu Smirnovu mes dažnai kartu eidavome į banką, o kai Smirnovas mums atveždavo, išduodavo jam orderį buhalterė Kavaliauskienė. Esu įsitikinęs, kad buhalterė išduodavo, kokius 2-3 kartus pats tai mačiau. Jis dažnai atveždavo pinigus vėlai vakare, todėl palikdavo mums ir mes nunešdavome į buhalteriją, atrodo, Kavaliauskienei. Negaliu atsakyti, ar pinigai turi eit per buhalterį, ar per kasininką. Jeigu jis (Smirnovas) atvažiuodavo pats su lengvąja mašina ir pinigais. I. Z. nepažįstu. Pinigai turėjo būti vežami iš Rusijos, atveždavo litais arba eurais, gal po 20 000 – 30 000 litų, nepamenu. Jis konvertuodavo pinigus, nes prašydavome, kad litais mokėtų. Nežinau, ar jis iš Rusijos išveždavo pinigus. Neklausinėdavome, kodėl, neva, pinigus iš Rusijos veža, o ne pavedimą daro. Nebūdavo tie pinigai už prekes, parduodamas Lietuvoje. Tos prekės, kurios buvo jam sukraunamos, jos nebuvo parduodamos Lietuvoje. Kiek žinau, jis susirinkdavo Lietuvoje, Latvijoje ar dar kažkur prekes ir tikriausiai jas susikraudavo ne į vieną automobilį. Kartais vairuotojas atveždavo pinigus. Smirnovas ne visada pats būdavo, jis paskambindavo ir pasakydavo, kiek pinigų atveš vairuotojas. Neprisimenu, ar Smirnovas pateikė dokumentus, kad atstovauja „Progress - 93“. Galvoju, kad mano 2011-01-20 parodymai yra teisingi. Neklausiau Smirnovo dėl visų neatitikimų, nurodytų bylos medžiagoje.“
Teismas abiejų kaltinamųjų parodymų dėl, sukčiavimo, o kaltinamojo Ž. K. ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nevertina įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir vertina juos kaip parodymus, kuriuos kaltinamieji duoda, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
Apkaltinamąjį nuosprendį dėl sukčiavimo abiejų kaltinamųjų atžvilgiu, o Ž. K. dar ir apgaulingo buhalterijos tvarkymo, teismas grindžia toliau aptariamais įrodymais.
Liudytoja I. K. parodė:
„2010 m. dirbau UAB „Olmita ir ko“ vyriausiąja buhaltere, buvo ir kitų buhalterių, dar dvi be manęs. Tuo metu Ž. K. buvo direktorius, o A. K. – komercijos direktoriumi. Apie įmonę „Progress - 93“ kažkiek prisimenu, su ja dirbo ta įmonė, kurioje aš dirbau buhaltere. Kažkoks žmogus būdavo, kaip „Progress-93“ atstovas, bet nežinau jo vardo, pavardės. Neprisimenu, kiek kartų aš jį mačiau. Bet nežinau, ar tai tas pats žmogus buvo, aš jo dokumento nemačiau. Neprisimenu, kiek kartų mačiau žmogų, kuris nėra mūsų įmonės darbuotojus. Buvo kasininkas, kuris pinigus prižiūrėjo. Kasininkas buvo Ž. K.. Man pinigai nebūdavo perduodami nei vieno karto. Dariau suvestines, balansus, ataskaitas, tvarkiau buhalteriją pagal pirminius apskaitos dokumentus. Būdavo sąskaitų - faktūrų suvestinės programoje, o aš jas tikrindavau, bet pati į programą nieko neįvedinėdavau. Nebuvau įmonės sandėliuose, nes nesikišau į tuos procesus. Man rūpėjo tvarkyti buhalterinius dokumentus, juos sisteminti, teikti ataskaitas. Daug žmonių pas juos dirbo, visų neprisiminsiu, iš kurių gaudavau dokumentus. Tikrai ne 2 Lt ir ne 10 Lt apyvarta įmonės buvo, gal 1 000 000 litų (per metus). Mačiau, kaip būdavo atsiskaitoma, bet neprisimenu, ar daugiau grynaisiais pinigais, ar pavedimais per banką buvo atsiskaitoma. Neprisimenu aš tų skaičių. Prisimenu, kad dirbau toje įmonėje, o daugiau tai tikrai nieko neprisimenu. Šiuo metu aš vedu kelių smulkių įmonių apskaitą. Jeigu atsiskaitymas vyksta grynaisiais pinigais, nežinau, ar galima pinigus įnešti tiesiai į įmonės banko sąskaitą, neįtraukus į kasos knygą, turėčiau pasiskaityti. Neprisimenu, ar buvo įnešami pinigai, neįtraukus į įmonės kasos knygą. Tikrai nedaviau nurodymų, kad daryti pavedimus į sąskaitą, o ne per kasą. Nežinau atvejų, kad būčiau paėmus iš Smirnovo pinigus. Įmonės kasininkas buvo Ž. K.. Nebuvo taip, kad per mane buvo gaunami grynieji pinigai iš pirkėjo. Neprisimenu, ar buvo kažkokių pastabų dėl neteisingų pinigų judėjimų. Būdavo, kad tardavomės, bet konkrečiai dėl kokių klausimų, nepamenu. Savo funkcijas atlikdavau pagal pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos pateikdavo kiti darbuotojai. Grynieji pinigai per mano rankas nepereidavo. Gal ir buvo kitų įmonių be „Progress-93“, kažkokią kitą įmonę lyg menu. Nepamenu, ar už ES ribų buvo išvežamos prekės. Iš kur pirkdavome prekes, kokių įmonių, neatsimenu, veždavo prekes, man atrodo, ir iš užsienio”.
Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja ir akcentuoja, kad liudytoja nepatvirtina kaltinamųjų parodymų, jog bendrovė UAB “Olmita ir ko”už Europos Sąjungos ribų būtų išvežusi prekes; kad liudytoja parodė, niekada iš Smirnovo nėra gavusi grynųjų pinigų už parduodamas prekes. Tai paneigia kaltinamojo A. K. ir liudytojo I. S. parodymus, kad bendrovės buhalterė I. K. paimdavo iš Smirnovo pinigus už parduodamas prekes, jeigu jos būdavo parduodamos vėlai vakare.
Liudytoja A. G. parodė:
“Aš dirbau UAB „Olmita ir ko“ apskaitininke - kasininke. Aš klientus aptarnaudavau parduotuvėje prie kasos. Kasos orderių aš neišrašinėdavau, aš tik pirkėjus aptarnaudavau. Aš dirbau pirmame aukšte parduotuvėje, esančioje Islandijos pl. 191. Dar buvo pardavėjai - konsultantai, jie irgi dirbo prie kasų, buvo viena kada, bet mes skirtingais laikais dirbdavome. Apyvarta buvo 6 000 - 7 000 Lt per dieną bendrai. Sąskaitas - faktūras aš išrašinėdavau klientams ir pavedimines sąskaitas – faktūras. Įmonei „Progress - 93“ rašiau sąskaitas, niekas tos įmonės neatstovavo, aš tik išrašydavau sąskaitą-faktūrą ir šalia įdėdavau CMR, kurio blanką gaudavau iš interneto. Kokioms sumoms buvo sąskaitos - faktūros, nepasakysiu, gal dešimtimis tūkstančių, gal ir šimtais tūkstančių. Viskas būdavo surinkta programoje, aš tik atspausdindavau, programoje duomenis vesdavo vadybininkai gal. Sąskaitoje - faktūroje paprastai įvedami įmonės pavadinimas, adresas perkančiosios įmonės. Sumą matydavo tas, kas renka detales, aš to nedarydavau, aš tik atspausdindavau jau paruoštą dokumentą. Gal kodai ir prekės pavadinimai buvo nurodomi sąskaitoje - faktūroje. Aš pasirašydavau ant CMR, kai paruošdavau, o sąskaitą - faktūrą atspausdindavau. Man atrodo, aš anksčiau ant sąskaitų – faktūrų pasirašinėdavau, kad atspausdinau dokumentą. Dar sandėlininkas pasirašydavo ant sąskaitos -faktūros. Neprisimenu sąskaitų - faktūrų skaičiaus, išrašytų 2010 m. įmonei „Progress - 93“. Nesu gavusi grynais pinigais iš „Progress - 93“ už parduotas prekes. Kiek suprantu, pavediminės sąskaitos buvo, nebuvo sumokama grynais pinigais. Grynais pinigais mokėdavo smulkesni klientai, kurie ateidavo iš gatvės. Būdavo, kad ateina klientas kažkokią skolą susimokėti, bet labai retai. Aš matydavau duomenis kompiuterio ekrane, aš jokių duomenų nevesdavau. Gal direktoriai duomenis suvesdavo į sistemą, kas rinkdavo detales, galėjo būti sandėlininkas ar kitas asmuo. Įmonę „Progress - 93“ žinau tik tiek, kad jiems atspausdindavau sąskaitas. Tai įmonei reikėdavo tik CMR spausdinti. Įmonei „Progress - 93“ reikėdavo atspausdinti CMR, nes tai ne Lietuvos įmonė, kažkur Rusijoje buvo registruota. Aš rašydavau CMR. Į CMR įrašydavau nuo sąskaitos - faktūros įmonės pavadinimą, kaip gavėją, įrašydavau siuntėją - „Olmita ir ko“ ir svoriai būdavo įrašomi. Tik svoriai būdavo įrašomi, o prekių kodų, pavadinimų, kainų nerašydavau. Kiek esu rašiusi CMR, į juos krovinio vertė nesirašydavo. Kai spausdindavau sąskaitą ne Lietuvos pirkėjams, reikėdavo rašyti CMR. Dar buvo pora kažkokių iš Latvijos pirkėjų, jiems irgi CMR spausdinau. Nuo sąskaitos - faktūros įrašydavau duomenis į CMR. Mano darbo vieta buvo parduotuvėje, esančioje Islandijos pl. 131, Kaune, pirmąjame aukšte. Sandėlis tame pačiame pastate buvo, tik iš kitos pusės. Pas ką buvo printeris, tas galėjo sąskaitas spausdinti. Kai aš neturėdavau laiko, gal kažkas atspausdindavo kitas. Kai aš atspausdindavau, sudėdavau dokumentus ir perduodavau direktoriui. Sąskaitą - faktūrą arba aš pasirašydavau, o vėliau sandėlininkas pasirašydavo. Dokumentai į vieną vietą būdavo sudedami ir atiduodami, daugiau niekieno parašų nereikėdavo, man atrodo. Vežėjo - transporto priemonės neįrašydavau į CMR, nes jis pas mane neateidavo. CMR kompiuteriu pildydavau. Kas įrašydavo transporto priemonės ir vežėjo duomenis, nežinau, pas mane tie dokumentai negrįždavo. Neidavau į sandėlį pažiūrėti, kas vežėjas, kokia transporto priemonė, neįėjo tai į mano pareigas. Nežinau, kas įrašydavo jų duomenis. Aš paruoštus dokumentus atiduodavo direktoriam: arba Ž. K. arba A. K.. Nepastebėjau, kad dažniausiai vežėju buvo „Pskovineravto“. Nežinau, kas jo spaudus uždėdavo.
prašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja ir akcentuoja, kad pagal šios liudytojos parodymus, niekas įmonei “Progress – 93” neatstovavo; kad paruoštus ir atspausdintus dokumentus ji atituodavo arba Ž. K., arba A. K.. Teismas daro išvadą, kad šios liudytojos parodymai nepatvirtina kaltinamųjų teisme duotų parodymų, o juos paneigia.
Liudytojas E. Š. parodė:
„Aš dirbau ir dabar dirbu UAB „Olmita ir ko“, 2010 m. irgi dirbau. Girdėta įmonė „Progress - 93“. Žinau, kad ta įmonė pirko prekes iš mūsų įmonės, aš tas prekes atrinkdavau pagal užsakymą. Nežinau, kas užsakydavo prekes. Sąrašą prekių pateikdavo Ž. K. arba A. K.. Informaciją apie atrinktas prekes ir sąrašą perduodavau Gerulienei žodiniu būdu. Aš dirbu kompiuteriu. Nemaketuodavau atrenkamų prekių sąrašo kompiuteriu, prekių sąrašai būdavo ir ranka rašyti, ir kompiuteriu atspausdinti, įvairiai. Ranka rašytą sąrašą iš direktorių gaudavau. Atrinkdavome prekes, pasakydavome Gerulienei, kad prekės surinktos, o visi duomenys būdavo kompiuteryje. Gauni sąrašą, suvedi duomenis į kompiuterį ir surenki prekes. Būdavo duomenys jau kompiuteryje, o žodžiu pasakydavome Gerulienei, kad prekės surinktos. Negaliu pasakyti, kokios siuntų sumos buvo įmonei „Progress - 93“. Neatsimenu, ar galėjo būti vienos siuntos suma šimtais tūkstančių. Neatsimenu, ar esu matęs „Progress - 93“ atstovą. Sandėlyje atrinktas prekes dėdavau į dėžes, o paskui jas pasiimdavo. Aš nedalyvaudavau, pakraunant prekes į transporto priemones. Sandėlininkas atiduodavo prekes, ne aš vienas buvau sandėlininkas. Neatsimenu, ar įmonei „Progress - 93“ teko kada fiziškai atiduoti prekes. Atvažiuodavo su mikroautobusais, su pusfure ir su lengvomis mašinomis. Žinodavau, kad ruošia įmonė užsienio valstybių pirkėjams CMR. 2010 m. buvo pirkėjų iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos. Kas, kokias prekes imdavo, negaliu pasakyti. Būdavo ir didelių mašinų, kad atvažiuodavo ir visokių kitų. Nemačiau, kad atvažiuotų vilkikai 40 t ir didesni. Gali būti didelis prekių tūris, gali būti mažesnės, kad būtų kaina 200 000 Lt. Mūsų prekės amortizatoriai, stabdžių diskai, kaladėlės ir pan. Į mikroautobusą tikrai sutilptų siunta už 200 000 Lt. Sąskaitas-faktūras man atnešdavo kasininkė, ten, kur būdavo parašyta, kas išdavė prekes, kaip prekių išdavėjas, pasirašydavau aš. Kai Gerulienė išrašydavo sąskaitą - faktūrą, tik tada aš pasirašydavau. Nelabai stebėjau, kokias sąskaitas - faktūras pasirašydavau.
Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas konstatuoja ir akcentuoja, kad liudytojas nematė, jog prekių pasiimti būtų atvažiavę dideli automobiliai - vilkikai; parodė, kad parduodamų “Progress – 93” prekių sąrašą pateikdavo Ž. K. arba A. K.; parodė, kad neatsimena ar įmonei „Progress-93“ teko kada nors fiziškai atiduoti prekes. Neatsimena, ar galėjo būti vienos siuntos suma šimtais tūkstančių litų. Teismas daro išvadą, kad šio liudytojo parodymai nepatvirtina kaltinamųjų, taip pat ir liudytojo I. S. teisme duotų parodymų, kurie aprašomi toliau, o juos paneigia.
I. S. parodė, kad su Kižiais susipažino parodoje, prieš 15 metų, Vilniuje, pirko atsargines automobilio dalis, 2009-2010-2011 metais, tris keturis metus truko. Su įmone „Progress -93“ jį ir Kižius siejo Gusevas, jo giminaitis, šeimininkas „Progress - 93“. Gusevas buvo “Progress - 93” steigėjas. Jis, I. S., turėjo bendrovių „Progress“ ir „Olmitos“, pirkėjo ir pardavėjo įgaliojimus, paskutinįjį įgaliojimą, Gusevo pasirašytą 2010 metams. Paskutinį kartą matė Gusevą prieš 2 mėn. Sankt Peterburge, jis pardavinėja atsargines automobilių dalis, jo bendrovė šiuo metu vykdo veiklą. Nutrūko ryšiai tarp „Olmitos ir ko “ ir „Progress - 93“, nes „Progress - 93 “ pradėjo pirkti atsargines dalis Vokietijoje. Parodė, kad automobilių dalis dažnai pats pasiimdavo, veždavo su lengvuoju automobiliu, o kai su sunkvežimiu, samdydavo vairuotojus, deklaracijas pats pildė. Rygoje buvo forminamos deklaracijos, išvežti iš Latvijos ir įformindavo, kai įšvešdavo.Dažnai veždavo, kartą per du tris mėnesius. Nelydėdavo sunkvežimių. Sunkvežimius, kuriuos samdydavo, buvo iš Rusijos. Įvairiais būdais vykdavo atsiskaitymai. Jis mokėdavo iš savo asmeninės sąskaitos arba vairuotojui pervesdavao į Latviją - arba grynais, arba per siuntas autobusu. Parodė, kad į Kauną atvažiuodavo vakare, teko ir nakvoti. Prekes iš bendrovės “Olmita ir ko” pats pasiimdavo; nieko nežino apie įmonę „Salamander“. Parodė, kad Rusijos Federacijai Gusevas nenori rodyti, kad jis perka automobilių dalis, jis savo vardu nepirko. Oficialiai Rusijos Federacijoje šito neformina. Prekes jis (I. S.) veždavo į Rusiją iš Lietuvos, stodavo į lengvųjų automobilių eilę, išmuitindavo savo vardu. „Progress - 93“ jokio ryšio oficialiai neturėjo. Negalvojau, kad jiems gali kilti problemos dėl to. Dokumentus įmonės „Progress - 93“ vardu pildė jis, antspaudą turėjo, Gusevas davė anspaudą. „Olmita ir ko“ įmonės vadovai nežinojo, kad prekės vežamos ne į „Progress - 93“. Gusevas nenori mokėti mokesčių Rusijos Federacijai, todėl ir davė tokius parodymus byloje, apklausiamas Rusijos Federacijos pareigūnų. Dabar jis (Gusevas) kitaip kalbėtų. Pinigus gaunu iš Gusevo, dažniausia nedeklaruoju pinigų, juos vešdamas per sieną”.
Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad liudytojo I. S. parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: paties Gusevo parodymai, kad jis jokių sutarčių su UAB Olmita ir ko” nepasirašė, nepasirašė ir jokių įgaliojimų, leidžiančių I. S. atstovauti RAB “Progress – 93”, o bendrovės “Progresss -93” veiklą vykdė tik iki 2007 metų.
Teismas nevertina liudytojo I. S. parodymų, kaip atitinkančių objektyvią tikrovę darydamas išvadą, kad juos paneigia ankščiau aprašyti ir toliau aprašomi byloje surinkti įrodymai.
Rašytiniai įrodymai apie prekių judėjimą, gauti tarptautinių sutarčių pagrindu.
2010-03-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad užsienyje registruota firma „Antex group LTD“ (faktiškai valdoma Lietuvoje gyvenančių asmenų) Lietuvos įmonių UAB „Solotransa“, UAB „Talga“ ir kt. atsakingų asmenų buvo naudojama realiai neįvykusiems sandoriams įforminti (t.1, b.l.2-3).
Liudytojas N. J. atsisakė duoti parodymus nurodydamas, kad jam kitoje byloje yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, o čia nagrinėjama byla yra išskirta iš tos, kurioje jam pareikšti įtarimai įskaitant ir tuos, kurie susiję su bendrove „Antex group LTD“.
2010-09-28 kratos metu UAB „Talga“ patalpose, esančiose Terminalo g. 10, Biruliškių k., Kauno r., buvo paimtas apvalus firmos „Antex group LTD“ antspaudas (t.1, b.l.90-95).
2010-01-21 Baltarusijos Respublikos Minsko mokesčių inspekcijos rašte Lietuvos Respublikos Mokesčių inspekcijai prie FM nurodyta, kad A. Z. neigia turintis kokių nors ryšių su firma Antex group LTD, šios įmonės jis nežino ir iš jos jokių pajamų negavo (t.1, b.l.100-103).
Pateiktas 2011-10-10 A. Z. laiškas, kuriame jis neigia tai, kad nieko nežino apie įmonę ir paaiškina, jog atstovavo firmą “Antex group LTD” ir dalyvavo jos veikloje (tokie paaiškinimai yra vertinti kritiškai, kadangi nei viename dokumente, susijusiame su Lietuvos ūkio subjektais nėra A. Z. parašo (t.2.b.l.12-16).
2011-02-11 Baltarusijoje pagal teisinės pagalbos prašymą apklausiamas įtariamasis A. Z. parodė, kad susipažinęs su pranešimu apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01018-10, kurioje jis įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., nesupranta, kuo jį įtaria, ir kaltu nesijaučia, nes jokios komercinės veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje jis nevykdė. Nuo 1992 metų iki dabar jis nuolat gyvena Baltarusijos Respublikos teritorijoje ir nuo tuo pat laiko dirba gydytoju Minske. Kiek prisimena, į Lietuvos Respubliką paskutinį kartą buvo atvažiavęs 2006 metų vasarą poilsiauti kartu su savo šeima ir jokios komercinės veiklos tada nevykdė. Įmonės „ANTEX GROUP LTD" nežino ir pirmą kartą girdi šį pavadinimą. Įmonės „ANTEX GROUP LTD" vardu jis sąskaitų neatidarinėjo ir atitinkamai jokių PIN kodų ir slaptažodžių šios įmonės sąskaitai per internetą valdyti jis negavo. Operacijų su pinigais įmonės „ANTEX GROUP LTD" sąskaitoje jis neatliko. Veiklos įmonės „ANTEX GROUP LTD" vardu jis nevykdė. 2006-08-28 sutarties įmonės „ANTEX GROUP LTD" vardu su UAB „Haidaja“ jis nesudarė ir sutarties egzemplioriaus neturi. 2006-11-23 sutarties įmonės „ANTEX GROUP LTD" vardu su UAB „Haidaja“ jis nesudarė ir jos egzemplioriaus neturi. Jokių sutarčių su UAB „Talga“, UAB „Solotransa“, UAB „Tranridva“, UAB „Transartas“, UAB „Romina“ ir kitomis įmonėmis dėl prekių pervežimo, transporto priemonių, įvairių prekių pirkimo-pardavimo firmos „ANTEX GROUP LTD" vardu nesudarinėjo. Į klausimą: Ar įmonė „ANTEX GROUP LTD" mokėjo Lietuvos UAB „Olmita ir ko" (įmonės kodas 135240091, registruota: Islandijos plentas 131K, Kaunas) už Rusijos įmone „Progress - 93", jeigu taip, tai už ką ir kokiu pagrindu? I. Z. atsakė, kad šiuo klausimu nieko negali paaiškinti, nes „ANTEX GROUP LTD" veikloje nedalyvavo. Įmonės „Stonegate LLC" jis nežino ir pirmą kartą girdi šį pavadinimą (t.6.b.l.85-96).
Aprašęs byloje esančius duomenis dėl firmos “Antex group LTD” teismas konstatuoja, kad šie duomenys aktualūs kitoje byloje (Nr. 06-1-01018-10), o čia nagrinėjamoje byloje jie aktualūs tiek, kad patvirtina faktą, jog ši firma (taip pat ir bendrovė „Salamandra CO LLP“ bei fiziniai asmenys I. S. bei V. A.) pervesdavo pinigus į UAB “Olmita ir ko” sąskaitą už įmonės “Progress - 93” tariamai gautas prekes. Anksčiau aprašyta ir toliau aprašoma, kad jokių prekių “Progress - 93” iš UAB “Olmita ir ko” nepirko.
2011 m. gruodžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/211 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-01 UAB „Olmita ir ko“ apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – atsarginių automobilių detalių pardavimas bei eksportas su nuliniu PVM Rusijos įmonei „Progress-93“, iš viso už 1066457.46 Lt, nors realiai prekės buvo parduotos be apskaitos ir dokumentų Lietuvoje nenustatytiems asmenims. UAB „Olmita ir ko“ atsakingi asmenys, įformindami apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas, pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės UAB „Olmita ir ko“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-01-01 – 2010-11-01 laikotarpį. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB ‚Olmita ir ko“ PVM deklaracijose už 2010 metų vasario - spalio mėnesius neįtraukė mokėtino PVM 21 proc. nuo Lietuvoje parduotų prekių vertės – 1066457.46 Lt arba įtraukė prekių eksportą su nuliniu tarifu, dėl to sumažino mokėtiną PVM – 223956 Lt suma ir šias PVM deklaracijas laikotarpiu nuo 2010-02-26 – 2010-11-30 elektroniniu paštu pateikė Kauno apskrities VMI (t.2.b.l.145-165).
Byloje buvo atliktas UAB „Olmita ir ko“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Jį atliko FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ŪFVT skyriaus specialistas V. G..
Žemesnės instancijos teismas
Specialistui buvo užduoti šeši klausimai.
1. Ar UAB „Olmita ir Ko“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis LR galiojančių norminių aktų reikalavimų? Kas turėjo užtikrinti norminių aktų laikymąsi tvarkant UAB „Olmita ir Ko“ buhalterinę apskaitą ir apskaičiuojant mokėtinus į valstybės biudžetą mokesčius?
Žemesnės instancijos teismas
2. Ar iš UAB „Olmita ir Ko“ buhalterinės apskaitos yra galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „Olmita ir Ko“ veiklą, turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą? Jei ne, tai dėl kokių pažeidimų negalima nustatyti bendrovės veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?
3. Ar UAB „Olmita ir Ko“ teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokėtinus į valstybės biudžetą mokesčius? Jei ne, tai kokie mokesčiai neteisingai apskaičiuoti, kokia žala padaryta valstybės biudžetui?
4. Ar UAB „Olmita ir Ko“ pateiktose Kauno apskrities VMI finansinės veiklos ataskaitose įrašė teisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą?
5. Nustatyti, kokie sandoriai su užsienio įmonėmis OOO „Progress - 93“ ir „Antex Group Ltd“ įforminti UAB „Olmita ir Ko“ apskaitoje, kokiu būdu įformintas atsiskaitymas tarp UAB „Olmita ir Ko“ ir užsienio įmonės „Progress - 93“, ar sandoriai su minėta užsienio įmone bei apmokėjimai tarp šių įmonių įforminti laikantis LR norminių aktų reikalavimų?
6. Nustatyti, kiek piniginių lėšų, kokiu pagrindu UAB „Olmita ir Ko“ gavo iš užsienio įmonės „Antex Group Ltd“, kokiu būdu apmokėta, jei UAB „Olmita ir Ko“ apmokėta per banką, nustatyti iš ko, kokiu pagrindu piniginės lėšos gautos į užsienio įmonės „Antex Group Ltd“ sąskaitas banke?
“Išvadą surašiau aš, joje yra atsakymai į šešis pateiktus klausimus. Aš tvirtinu šią išvadą. Kaltinimas pareikštas 1 066 457 Lt sumai, o taip pat nurodyta ir kita suma - 1 054 840 Lt. Toks skirtumas susidaro, nes pagal vieną sumą išrašytos PVM saskaitos faktūros, o kita suma – įformintas atsiskaitymas už prekes. Visa bylos esmė ir visa medžiaga vyksta apie prekių neišvežimą (iš Europos Sąjungos). Rodymas pardavimo “Progress - 93”, vėlesnėse išvadose atsispindi, atsiranda papildomas PVM mokestis. Atsiranda skirtumas tarp išvežimo į užsienį ir pardavimo Lietuvoje, nes yra skirtumas 21 proc, t.y. PVM. Skirtumas dėl valiutos konvertavimo, negalėjo atsirasti, nes jis yra per daug didelis. Didžioji dalis atsiskaitymo vyko litais. Skirtumas atsiranda, nes dažniausiai, pagal šią surašytą sutartį, galima nuolatinė nepriemoka, perduodamos prekės, o po to eina atsiskaitymas už jas. Įmonės dažnai turi tam tikrą įsiskolinimą. Apie „Salamandra CO LLP“, negaliu nieko komentuoti, o dėl „Antex group“ - yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, pripažinta, kaip neteisėta įmonė. Įmonei pareiga mokėti PVM mokestį atsranda nuo sąskaitos faktūros išrašymo, o suma nustatoma, jei prekės parduodamos Lietuvoje, tai yra nustatomas 21 proc. PVM mokestis. Įmonė turi pateikti tam tikrus įrodymus, kaip nustatyta įstatymuose. Jei prekė eksportuojama ES ribose – švelnesni įstatymai, jei į trečiąsias šalis, tai griežtesni. Kas atsakingas už prekių gabenimą, pristatymą yra įvairių variantų, kiekvienu atveju skirtingai, priklauso nuo to, kaip nurodoma sutartyse, nes ten būna nurodyta gabenimo sąlygos. Šiuo atveju su vežėju sutarčių nebuvo, o pirkimo sutartyje nebuvo apspręsta. Važtaraščiai buvo. Yra šešios sąskaitos, CMR irgi šeši, nes skirtingi vežėjai. Už eksporto deklaracijos įforminimą atsakingas šiuo atveju, yra I. S.. Už patį išvežimą, eksportą atsakinga bendrovė, o ne kažkoks fizinis asmuo, tariamai įformintas ir pirkėjo, ir pardavėjo atstovu. Pirkėjas nei pirko, nei pardavė. Kalbėdami apie šią situaciją, mes turime sugrįžti prie PVM įstatymo, yra taikomas pridėtinės vertės mokesčio klausimas. Kavaliauskienės vaidmuo buvo toks, kad ji buhalterinę apskaitą vedė pagal darbdavio pateiktus dokumentus, nebent būtų faktas, kad ji vesdama jau žinojo, kad tie dokumentai neteisingi. Aš neturiu duomenų, kad ji klastojo duomenis. Dėl Švėgždos ir Juodenio, kurie pasirašė sąskaitas faktūras, tai pagal įmonės vidaus tvarką, ką ant ko pasirašo, atsakingas vadovas (UAB “Olmita ir ko” direktorius). Yra paminėta, kas pasirašė, specialisto išvadoje nebuvo sprendžiamas jų atsakomybės klausimas. Už viską atsakingas vadovaas Ž. K., o A. K. tuo metu buvo komercijos direktorius, pasirašęs nurodytą pirkimo pardavimo sutartį. Buvo vertinama visa aplinkybių visuma, bendrovės įforminti buhalterinės apskaitos dokumentai, aplinkybės, kurios nustatytos ikiteisminio tyrimo byloje. Taip pat buvo vertinama informacija, gauta iš Rusijos Federacijos apie „Progress - 93“ bendovę, buvo vertinami minėti atsiskaitymai, ta aplinkybė, kad nei vienu atveju nebuvo padaryti pavedimai tiesiogiai. Su Smirnov buvo įformintos funkcijos jos susiję su prekių eksportu, o iš „Salamander group“, iš Kižių sąskaitų mokėjimai, nėra patvirtinta, kokiu pagrindu tie asmenys mokėjo. Jokių sutarčių nebuvo, tik įgaliojimas su Smirnovu. Jei kompanija „Progress – 93” būtų atsiskaičiusi vienam iš Kižių, kaip atskaitingam asmeniu, turėjo būti išrašytas kvitas. Šiuo atveju mokėjimas iš asmenines saskaitos, bet neaišku, kokiu pagrindu gautos. Nepateikti jokie išvežimo prekių iš Europos įrodymai. Buvo mokama ir grynais pinigais, ir pavedimu. Nes jei dėl Smirnovs mokėjimų, tai buvo įnešami pinigai į sąskaitą ir dėl Kižių mokėjimų, buvo pinigai įnešami į sąskaitą arba mokami iš asmeninės sąskaitos, visais kitais atvejais buvo mokama iš kitų bendrovių sąskaitų į tos bendrovės sąskaitą. „Antex“ ir „Salamandra CO LLP“, tik pavedimais mokėjo. Detaliau nurodyta specialisto išvados 5 lape, 4 lentelėje. Ten nurodyta atskirai, kokios sumos yra grynais, kokios pavedimu. Buvo mokama grynais, bet į bendrovės sąskaitą. Mokėjimų gynais į bendrovės kasą nebuvo mokama. Grynais pinigais įnešinėjo V. A. ir I. S. į bendrovės sąskaitą, t.y. nuėję į banką nurodo saskaitą, gavėją ir įneša. O mokėjimas pavedimu iš savo asmeninės sąkaitos sėdint namie iš savo asmeninių sąskaitų. Mokėjimo paskirtyje būdavo nurodyta, kad „už Progress“, arba „atsiskaitymas pagal sąskaitą“. “Almita” sąskaita buvo “SEB” banke. Kadangi buvo vedama buhalterinė apskaita, buvo vedamas žiniaraštis, kuriame atsispindėdavo sąskaitos faktūros ir visi mokėjimai išvardinti, nurodyti lentelėje. „Antex“ sąskaitą valdė, kiek prisimenu, Jaškūnas ir Beleckas”. Pervesdavo eurais, nurodant ekvalentą litais. Oficialus euro kursas yra 3,4528 Lt, bendrovė turėjo tą pačią sąskaitą, kelių rūšių valiutoms. Jei tos prekės būtų parduotos Lietuvoje, tai PVM būtų sumokėjus „Olmita ir ko“, pirkėjas apmoka su PVM. Jei paduoda už 1000 Lt, priskaičiuoja PVM ir gauna 1210 Lt. Gautą skirtumą gali panaudoti ir sumokėti į biudžetą. PVM neskaičiuojama, kai parduodamos prekės į Rusija, jei skaičiuotų, tai būtų didesnė kaina 21 procentu. Yra tokia situacija, kad birželio mėnesį PVM deklaracijoje nėra uždeklaruotas vienas pardavimas į „Progress - 93“, tuo tarpu pagal PVM faktūra buvo užfiksuotas 98940 Lt. Šiuo atveju reikia žiūrėti į tai, ką parodė deklaracijose, ir į tai, kokios buvo išrašytos sąskaitos, kokiai sumai 2010-06-08 išrašytoje sąskaitoje. Eina kalba, ar pateikti teisingus duomenis, parodyta kas uždeklaruota ir kas ten negerai, kad nepriskaičiuotas tas 21 proc. 7 lentelė 3 dalis, trečiame stulpelyje pardavimų PVM už kitas prekes, kurias pardavė Lietuvoje. Tiesiog sudėti duomenys pagal PVM deklaracijos struktūrą. Dėl man nežinomų priežasčių 2010 m. 06 mėn. nėra išrašyta “Progress- 93” išrašyta vertė, 185569 Lt. Trečias ir ketvirtas stulpeliai su antruoju neturi jokio ryšio. Bendrovė neparodė eksporto, šeštoji, kur nepakliuvo, pridedi ir gauni tą patį milijoną (apie 960 000), tai ką pardavė Lietuvoje nuo kitų prekių. Birželio mėn VMI pateiktoje deklaracijoje nėra pateiktas, nes PVM yra nulis. Jei pažiūrėti į gegužės mėnesio 2 stulpelį, kur rodo, tuo tarpu yra įformintas pardavimas 12000 daugiau. Kiek pamenu, vienkartinis pardavimas kitai užsienio kompanijai. Nes čia iš deklaracijos parodyta, ką jie deklaravo. Jie parodė regresą ir kažką kitą. Kaip minėjau, aptariame, ką bendrovė pati deklaravo. Kiek pamenu, mokėjimo dokumentuose nenurodyti sąskaitų numeriai, nekonkretizuojant. Buvo pacituota įstatymo dalis, mokėjimo dokumentas, turi būti aiškus turinys, kas mokėjo, kokiu pagrindu ir dėl ko. Kad buhalterija būtų tiksli ir aiški išorės vartotojams, visi įrašai turi būti pagrįsti. Vien tik dokumentas su preciziškai surašytais rekvizitais nereiškia, kad turinys teisingas. Subendrinant duomenis apie šešias sąskaitas – faktūras, CMR, lydimuosius dokumentus, tai eksporto deklaracijas – bendrasis dokumentas suformintas Latvijoje. Eksporto deklaracija pildoma, kai prekės išvežamos iš ES, išvažiuojant per išorinę sieną. Deklaracijos yra pridėtos. Bent jau padaryta pradžia, įforminamas dokumentas, bet tam, kad išvažiavimas įvyktų, reikia daug dokumentų, vadovaujantis dviems straipsniais. CMR važtaraštis yra vežėjo su originaliais spaudais, kad prekė gauta, tiesioginiai mokėjimo dokumentai. Pateiktame įgaliojime nėra kalbama apie piniginius klausimus. Pateikus mokesčių inspekcijai tokius dokumentus, jų nepakanka pagrįsti nulinio PVM taikymą. Jos pildomos šių dokumentų pagrindu.”
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad specialistas V. G. patvirtino savo 2011 m. gruodžio 23 d. išvadą. Teismas aptartą specialito išvadą laiko vienu iš įrodymų, leidžiančių pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį dėl abiejų kaltinamųjų padaryto sukčiavimo, o Ž. K. atžvilgiu – dar ir dėl padaryto apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Kiti įrodymai, patvirtinantys kaltinamųjų kaltę.
2010-10-13 kratos metu UAB „Olmita ir ko“ patalpose, esančiose Islandijos pl. 131K, Kaune, buvo paimti įvairūs dokumentai, kurie panaudoti atliekant šios bendrovės ūkinės – finansinės veiklos tyrimą. Taip pat paimti dokumentai, kurių pagrindu neva buvo vykdomos eksporto operacijos į Rusiją (t.1, b.l. 34-35).
2010-12-30 ir 2011-01-17 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolais buvo paimti tyrimui reikalingi UAB „Olmita ir ko“ apskaitos pirminiai, suvestiniai ir kiti dokumentai – panaudoti ūkinės – finansinės veiklos tyrimui atlikti (t.1, b.l. 38-39, 41-42).
Žemesnės instancijos teismas
2010-11-30 reikalaujamų dokumentų protokolu iš AB SEB buvo paimti kasos pajamų orderiai ir mokėjimo nurodymai (originalai), kurių pagrindu į UAB „Olmita ir ko“ sąskaitą banke įnešti pinigai už firmą „Progress - 93“ (t.1,b.l.45-67).
2010-10-19 reikalaujamų dokumentų protokolu iš AB SEB paimta kompaktinė plokštelė „Verbatim“ su vaizdo įrašais (t.1, b.l.69-70).
2011-01-06, surašant apžiūros protokolą, apžiūrėta iš AB SEB paimta kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytas vaizdas kaip į UAB „Olmita ir ko“ sąskaitą už firmą „Progress-93“ yra įnešami gryni pinigai ir matyti kas juos įneša (t.1.b.l.71-84).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Rusijos teisėsaugos institucijų gauta papildoma medžiaga (atsakant į tą patį teisinės pagalbos prašymą) - pateiktas 2011-06-20 Šiaurės vakarų operatyvinės muitinės raštas, kuriame nurodyta, kad ši tarnyba neturi duomenų, jog pagal išvardintas eksporto deklaracijas iš Latvijos į Rusiją būtų įvežtos atsarginės automobilių dalys, skirtos RAB „Progress - 93“. Taip pat informuoja, jog RAB „Progress - 93“ nuo 2005-01-01 iki dabar (2011-06-20) nevykdė užsienio ekonominės veiklos (t.1.b.l.199-200; t.2.b.l.1-2). Tai patvirtina faktą, kad RAB “Progress -93” nepirko jokių prekių iš UAB “Olminta ir ko”.
Rusijos teisėsaugos institucijos pateikė duomenis iš Bendrojo valstybinio juridinių asmenų registro apie RAB „Progress - 93“. Iš pateiktų duomenų matyti, kad minėtos bendrovės direktoriumi Igor G. B. buvo iki 2007 rugpjūčio mėn.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad I. G. negalėjo kaip atsakingas asmuo 2008 - 2010 metais pasirašyti sutartyje su „Olmita ir ko“, priede bei įgaliojimuose (t.2.b.l.5-11).
Rusijos teisėsaugos institucijos atsiuntė papildomą medžiagą (atsakant į tą patį teisinės pagalbos prašymą), kurioje pateikti Igor G. B. asmens duomenys iš Leningradskaja srities Informacijos centro bei dokumento kopija (t.2.b.l.46-51).
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pateiktas 2011-10-27 I. G. liudytojo apklausos protokolas, kuriame nurodyta, jog jis maždaug 1998 metais įsidarbino direktoriumi įmonėje RAB ‚Progress - 93“, direktoriumi dirbo iki 2007 metų liepos mėn. Po to, su minėta įmone jis nebėra susijęs, nes išėjo iš darbo, o įmonė buvo parduota, kam – neprisimena. Nuo 2007 metų liepos mėn. jokių sutarčių RAB „Progress - 93“ vardu jis nesudarinėjo ir nieko nepasirašinėjo (t.2.b.l.52-55).
2011-07-12 Rusijos teisėsaugos institucijos raštu (atsakant į teisinės pagalbos prašymą) gauti I. G. asmens duomenys. Taip pat nurodyta, kad firma „Progress-93“ registruota Sankt Peterburge. Pateikta apylinkės įgaliotinio G. E. C. O. liudytojo apklausa, kurios metu jis parodė, kad adresu: Leninskij prospekt 176, Sankt Peterburgas, įmonės „Progress-93“ nėra (t.1.b.l.29-144).
Taip pat papildomai atsakant į teisinės pagalbos prašymą iš Rusijos Federacijos buvo gautas 2011-10-27 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimui protokolas bei I. G. rašysenos ir parašo lyginamieji pavyzdžiai, kurie panaudoti atliekant rašysenos ir parašų tyrimą (t.2.b.l.58-65).
2013-12-12 specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISI-1630 nurodyta, kad 2008-01-14 pirkimo – pardavimo sutartyje tarp UAB „Olmita ir ko“ ir RAB „Progress - 93“, priede prie šios sutarties, 2008-01-14 bei 2009-01-19 įgaliojimuose esančius rankraštinius įrašus tikriausiai parašė ir ties vardu ir pavarde – Igor B. G. tikriausiai pasirašė ir A. K.. Kategoriškai atsakyti į klausimus nėra galimybes, kadangi tyrimo metu buvo nustatytas raidės „P“ skirtumas rašant žodį „Gusev“, kuris galėjo atsirasti rašančiajam rašant neįprasta rašysena, tačiau to kategoriškai teigti negalima, kadangi A. K. pateiktuose rašysenos pavyzdžiuose neatsispindėjo visi tiriamosios rašysenos žodžiai bei variacijos požymiai (t.6, b.l. 22-32). Tiriamieji dokumentai (t.6.b.l.33-38).
Sulygindamas specialisto išvados duomenis, A. K. parodymus ir I. G. parodymus, kuris parodė, kad RAB “Progress - 93“ direktoriumi dirbo tik iki 2007 metų liepos mėn., o po to, su minėta įmone jis nebėra susijęs ir jokių sutarčių RAB „Progress - 93“ vardu nesudarinėjo ir nieko nepasirašinėjo, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. dokumente pasirašė vietoje I. G., nes bet kokiu atveju jis pasirašė ir pats už save – šio fakto kaltinamasis A. K. neginčija. Kartu teismas konstatuoja, kad A. K. dalyvavo nusikalstamoje veikoje dėl PMV mokesčio išvengimo, tariamai parduodant prekes už Europos Sąjungos ribų - į Rusijos Federaciją. Jis tiriamuoju laikotarpiu buvo komercijos direktoriumi, jo nurodymus vykdė pavaldiniai – liudytojais apklausti asmenys A. G., E. Š., I. K..
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas dar vienas RAB Progress – 93” įgaliojimas I. S., suteikiantis teisę I. S. atstovauti bendrovei “Progress – 93” 2010 metais. Teismas aptartų įrodymų pagrindu, liudytoju apklausto I. G. parodymu pagrindu nelaiko šio dokumento tikru.
Rusijos Federacijos institucijos pateikė nuo 2007 metų rugpjūčio mėn. įmonės „Progress - 93“ direktoriumi įforminto Vladimir J. K. asmens duomenis. Šio piliečio gyvenamoji vieta - Rusija, Leningradskaja sritis, Vyborgo rajonas, Vyborgas, Klenovaja g. 8-10 (t.2.b.l.105-108).
Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo m. tarprajoninė inspekcija pateikė 2011-10-05 raštą, kuriame nurodyta, jog RAB „Progress - 93“ paskutinė buhalterinė ir mokestinė atskaitomybė buvo pateikta už 2006 metus. Priede – mokesčių mokėtojo apskaitos duomenys (t.2.b.l.111-115).
Žemesnės instancijos teismas
Rusijos Federacijos institucijos taip pat pateikė V. K. reg. adresu gyvenančios M. R. Borisovnos bei kaimynų bute (Nr.12) gyvenančios Samorokovos R. R. apklausos protokolus. Moločnikova R.B. teigė, kad V. K. jai butą padovanojo (sutartis pridėta), pats jame negyvena, taip pat nurodė, kad jis yra jūreivis ir plaukia į reisus. Somorokova R.R. paaiškino, jog Kuteminskij ji niekada nematė ir, kad bute Nr. 10 gyvena Moločnikova R.B. bei sutuoktiniai Lukašev Valentin ir Lukaševa Julija (t.2.b.l.119-137).
Teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, jog V. K. kaip nors būtų susijęs su bendra UAB “Olminta ir ko” bei RAB “Progress – 93” veikla, nors nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. buvo įformintas RAB “Progress – 93” direktoriumi. Kaip aprašyta anksčiau, RAB “Progress - 93” direktoriumi I. G. nebedirbo ir jokių sutarčių ar įgaliojimų dėl veiklos susijusios su UAB “Olminta ir ko” nepasirašė nuo 2007 metų.
Teismas toliau aptaria įrodymus, surinktus apie transporto priemones, tariamai gabenusias į Rusijos Federaciją UAB “Olmita ir ko” prekes.
2011-08-18 Rusijos teisėsaugos institucijos raštu (atsakant į teisinės pagalbos prašymą) pateikė duomenis apie tai, jog įmonės RAB „Pskovinteravto“ duotu adresu nėra, šios įmonės taip pat nėra ir Bendrajame valstybiniame juridinių asmenų registre (t.1.b.l.183-186).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Rusijos (atsakant į tą patį teisinės pagalbos prašymą) taip pat gautas 2011-06-09 A. A. Komarov apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad jis nuo 2011-02 dirba sargu įmonėje RAB „Sloboda“ adresu: Pskovas, Sniatnaja gora g. 2. Į jo pareigas įeina šios įmonės teritorijoje esančių objektų apsauga, įmonė nuomoja patalpas. Nuo jo įsidarbinimo minėtoje bendrovėje įmonės RAB „Pskovineravto“ nėra jo saugomoje teritorijoje (t.1.b.l.187-194).
Iš Rusijos (atsakant į tą patį teisinės pagalbos prašymą) buvo gautas 2011-06-14 Federalinės mokesčių tarnybos Pskovo srities tarprajoninės inspekcijos raštas, kuriame nurodyta, kad duomenų apie RAB „Pskovinteravto“ nėra Bendrajame valstybiniame juridinių asmenų registre (t.1.b.l.195-196).
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat papildomai atsakant į teisinės pagalbos prašymą iš Šiaurės vakarų muitinės valdybos Pskovo muitinės buvo gautas 2011-07-20 raštas, kuriame nurodyta, kad įveždami prekes į Rusijos Federaciją muitinės teritoriją užsienio ekonominės veiklos dalyviai nepateikia muitinės įstaigai prekių siuntėjo šalies eksporto deklaracijų. Todėl nėra galimybės patvirtinti, ar į Rusijos Federaciją buvo įvežtos prekės – atsarginės dalys pagal Latvijos Respublikoje įformintas eksporto deklaracijas, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas prekių gabenimo datas ir tarptautinius pervežimus atlikusių transporto priemonių registracijus numerius, informuoja, jog dvi iš nurodytų transporto priemonių (nurodyti Nr.) Pskovo muitinės TAPP muitinės punkto „Ubylinka“ veiklos zonoje į Rusijos Federaciją įvežė prekes – puspriekabes (gavėjas RAB „Kontitent AVTO“, Sankt Peterburgas). Kitos išvardintos transporto priemonės kirto RF sieną tuščios. Prie šios informacijos pateiktos CMR važtaraščių dėl puspriekabių tiekimo kopijos (t.2.b.l.71-84).
Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta specialistė R. B..
Ji parodė: “praėjusio teisiamojo posėdžio metu gavau dokumentų kopijas, jas analizavau. Tai eksporto lydimieji dokumentai, jie formuojami eksporto įstaigoje iš elektroninės deklaracijos duomenų, jie išduodami, kai prekės išvežamos. Forma atitinka pagal bendrijos kodekso nustatytą formatą, jis pateiktas 45 priede. Pati eksporto deklaracija yra elektroninė, ji yra Latvijos muitinėje. Jei prekės vyksta iš Lietuvos taip daryti galima, kadangi tai EB teritorija ir jos viduje prekės juda laisvai, išvykstant į trečią šalį, bet kurioje bendrijos šalyje gali būti forminama. Sistemoje, kad ir Latvijoje matyti visi duomenys, kokios prekės deklaruojamos, kas pateikė deklaraciją, viskas turi būti muitinės sistemoje, daromos žymos, tai yra - išvykimo data, išvykimo punktas, nurodomas punktas. Pagal šį dokumentą matau, kad 29 langelyje yra pasienis Latvijos ir Rusijos, deklaruota šis punktas. Man buvo pateikti keturi dokumentai, visur punktas (pasienio) tas pats nurodytas. Datas, kada pateikta eksporto deklaracija matau, išvykimo duomenų nematau, nes eksporto lydimasis dokumentas išduodamas, suformuojamas pačioje įstaigoje deklaruojama tik numatyta išvykimo įstaiga, ar tikrai išvyko tai turi matyti tik Latvijos muitinė sistemoje. Matyti, kad į eksporto deklaraciją įrašyta CMR, sąskaita, turi patekti visi dokumentai, faktūra įrašyta taip pat. Prekė įvardinta – automobilio atsarginės dalys. Apie deklaracijų užpildymą negaliu teigti, tik matau, kad forma atitinka reikalavimus, ar duomenys teisingi ar ne, gali atsakyti tik Latvijos muitinė. Jei prekės būtų neišvežtos iš Lietuvos – išvykimo terminas 90 dienų, per kurį turi išvažiuoti, jei neišvyksta, turi būti eksporto deklaracija anuliuojama, aš nežinau ar išvyko, ar ne, matau, kad pateikta buvo deklaracija. Kas Latvijos muitinės sistemoje negaliu pasakyti, matau dokumentą. Eksporto deklaracijos numeris suteikiamas, kai prekės pateikiamos muitinei. Dar yra niuansai dėl prekių tikrinimo. Ar nuodugniai patikrinamos prekės negaliu atsakyti kokia tvarka Latvijos muitinėje. Lietuvoje sistema parenka kanalą, tuo vadovaudamiesi pareigūnai atlieka arba dokumentinį tikrinimą, ar kitą, kartais joks tikrinimas neatliekamas. Lietuvos muitinėje yra geltonas, žalias, raudonas kanalas, kai nusakomi tikrinimo būdai. Galima netikrinant išrašyti eksporto deklaraciją. Jei prekės įtrauktos būtų į sistemą prekės iškeliautų, aš šiuo metu nežinau kokioje būsenoje ta deklaracija, ji galėjo būti anuliuota, nežinau. Lietuvoje, jei žalias kanalas, tada ne visada oficialiai prekės sulyginamos su dokumentais. VMI mato, kad prekės išvežtos. Pas mus Lietuvoje saugomos eksporto deklaracijos elektroniniu būdu. Archyve deklaracijos saugomos, kai ji atspausdinama, saugoma, kai pridedami dokumentai, kai atliekamas detalus tyrimas, nukreiptos prekės į raudonąjį kanalą, kitais atvejais laikmenose saugoma. Vežėjas gauna eksporto lydimąjį dokumentą, kurį turi pateikti išvežimo įstaigai, tai įstaigai pro kurią išvažiuoja. Latvijos pusėje postas, tai Latvijos - Rusijos pasienis. Ar vežėjas oficialiai registruota įmonė - ne muitinės kompetencija tikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja, kad UAB “Olmita ir ko” jokių prekių RAB “Progress - 93” nepardavė ir netiekė. Teismas taip pat konstatuoja, kad UAB “Olmita ir ko” negalėjo naudotis ir nesinaudojo CMR dokumentuose įrašytos įmonės RAB „Pskovinteravto“ paslaugomis, nes ši įmonė neegzistuoja, šios įmonės net nėra užsienio valstybės (Rusijos Federacijos) valstybiniame juridinių asmenų registre.
Teismas aprašytų, aptartų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad abu kaltinamieji, padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytas nusikalstamas veikas, yra kalti ir baustini.
Veikų kvalifikavimas.
Abiejų kaltinamųjų atžvilgiu veika kvalifikuojama pagal LR BK 182 str. 2 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamieji padarė sukčiavimą, apgaule UAB „Olmita ir ko“ naudai išvengė didesnės nei 250 MGL turtinės prievolės PVM sumokėjimo į Valstybės biudžetą, apgaule panaikindami tos prievolės sumokėjimą, o kaltinamojo Ž. K. veika kvalifikuojama dar ir pagal LR BK 222 str. 1 d. nustačius aplinkybę, kad jis, būdamas UAB „Olmita ir Ko“ dirktoriumi, apgaulingai tvarkė apskaitą.
Skirtina bausmė.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. jie padarė, veikdami bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.
Abu kaltinamieji dirba. UAB „Olmita ir ko“ direktorius Ž. K. ir toliau dirba UAB „Olmita ir ko“ direktoriumi, daugiau nei ketverius metus po 2010 m. jokių nusikalstamų veikų, vystydamas bendrovės veiką nepadarė. A. K. taip pat jokių nusikalstamų veikų po 2010 m. nepadarė, dirba.
LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nenurodant minimalios laisvės atėmimo bausmės trukmės (pagal LR BK 50 str. 2 d. minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė yra trys mėnesiai). Teismas, ankščiau aprašytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti, taikant kaltinamiesiems švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta LR BK 182 str. 2 d. (LR BK 54 str. 3 d). Ž. K. paskirta bausmė subendrintina su bausme, paskirta pagal LR BK 222 str. 1 d. taikant visiško bausmių sudėjimo principą ( LR BK 63 str. 3 d).
Daiktiniai įrodymai, nuosavybės teisių apribojimas, kardomosios priemonės.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: 2010-11-30 iš banko AB SEB paimti kasos pajamų orderiai, mokėjimo nurodymai ir kvitai (originalai), esantys byloje, paliktini saugoti byloje; kratos metu paimti UAB „Olmita ir ko“ dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, grąžintini UAB „Olmita ir ko“.
Galimam civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai paliktinas nuosavybės teisės apribojimas į A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą: butą adresu V.Krėvės pr. 39-51, Kaune, unikalus Nr. 1996-7013-7018:0047 ir pastatą-gyvenamąjį namą su parduotuve, adresu Islandijos pl. 131K, Kaune, unikalus Nr. 1900-0000-9015, registracijos numeris Turto arešto aktų registre – Nr. 0110009798, uždraudžiant šiu turtu disponuoti ir apie tai pranešti Centrinei hipotekos įstaigai (LR BPK 116 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems kardomosios priemonės paskirtos nebuvo, jos šioje proceso stadijoje ir neskirtinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 str., 151 str., 297 str. - 307 str.,
nusprendžia:
Ž. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., skirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 5 p.).
Pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d., ir skirti 100 MGL – 13 000 Lt (trylikos tūkstančių litų) dydžio baudą, atitikmuo eurais – 3765 eurai (trys tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai).
Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d. bausmes subendrinti, taikant visiško bausmių sudėjimo principą, ir skirti Ž. K. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 5 p.) ir 100 MGL – 13 000 Lt (trylikos tūkstančių litų) dydžio baudą, atitikmuo eurais – 3765 eurai (trys tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt penki) eurai.
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Iki bausmės vykdymo pradžios Ž. K. karodomosios priemonės neskirti.
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., skirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 5 p.).
Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Iki bausmės vykdymo pradžios A. K. karodomosios priemonės neskirti.
Galimam civilinio ieškinio užtikrinimui palikti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą: butą adresu V.Krėvės pr. 39-51, Kaune, unikalus Nr. 1996-7013-7018:0047 ir pastatą-gyvenamąjį namą su parduotuve, adresu Islandijos pl. 131K, Kaune, unikalus Nr. 1900-0000-9015, registracijos numeris Turto arešto aktų registre – Nr. 0110009798, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti ir apie tai pranešti Centrinei hipotekos įstaigai (LR BPK 116 str., 151 str. – 153 str.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: 2010-11-30 iš banko AB SEB paimtus kasos pajamų orderius, mokėjimo nurodymus ir kvitus (originalus), esančius byloje, palikti saugoti byloje; kratos metu paimtus UAB „Olmita ir ko“ dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, grąžinti UAB „Olmita ir ko“.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.