Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-12-11 · Byla Nr. A2.6.-18458-935/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-11
Bylos Nr.
A2.6.-18458-935/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17807-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
I. Š.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-18458-935/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17807-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4., 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Tatjanai Borodenkovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti notarų biure, šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. 2015 m. lapkričio 10 d., apie 13.06 val., Perkūnkiemio g. 43, Vilniuje, vairuodama automobilį Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini) bei važiuodama atbula nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šiais veiksmais I. Š. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teisme I. Š. prisipažino padarius pažeidimus, nurodė, jog dėl jų padarymo gailisi. I. Š. teigė, jog parkuodamasi atbuline eiga nepastebėjo kito automobilio, pajutusi stuktelėjimą išlipo, apsidairė, supratusi, kad atsirėmė į kitą automobilį, pastatė savo automobilį. Prisiparkavusi už apgadinto automobilio valytuvo paliko lapelį su savo telefono numeriu ir iš įvykio vietos išėjo. Laukė, kol paskambins automobilio savininkas, norėjo su juo išsiaiškinti, kokie buvo apgadinimai ir kaip spręsti problemą. Ji turėjo vykti pasiimti vaikų iš darželio, tuomet ir nuėmė lapelį su telefono numeriu nuo apgadinto automobilio. I. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Teisme ji patvirtino, jog žino, kad įvykus eismo įvykiui turi kviesti policiją arba sulaukti savininko. Apgadinimus pastebėjo ir ant savo automobilio. Išgirdo, kaip truktelėjo automobilis, įtarė, kad tai arba gedimas, arba atsirėmė į kitą automobilį. Po smūgio išlipo, apžiūrėjo automobilį, žiūrėjo, ar atsitrenkė, ar tiesiog atsirėmė į kitą automobilį. Išlipusi suprato, kad atsirėmė į kitą automobilį, todėl ir paliko raštelį su savo telefono numeriu. Įraše matosi, kaip apžiūri vietą, kuria automobilis atsirėmė į kitą automobilį.

Tyrimo metu I. Š. parodė, kad 2015 m. lapkričio 10 d., apie 13.00 val., grįžo namo ir parkavosi Perkūnkiemio g. 43, kieme. Važiavo atbuline eiga ir pajuto trūktelėjimą. I. Š. nesuprato, kas įvyko, ar automobilis trūktelėjo dėl gedimo, ar dėl to, kad į kažką atsitrenkė. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad jos automobilio galinio bamperio dešinės pusės bamperis yra labai arti kito automobilio. Paskui automobilį pastatė į stovėjimo vietą. Nebūdama tikra, ar padarė eismo įvykį, ji parašė raštelį ir užkišo už kito automobilio valytuvo. 16.00 val. I. Š. reikėjo vykti pasiimti vaikų iš darželio. Ji išėjusi iš kiemo paėmė paliktą raštelį nuo mašinos. Dėl savo poelgio gailisi. (b. l. 10)

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo faktą, taip pat I. Š. kaltę, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. (b. l. 1)

Iš žiūryklės ataskaitos matyti, kad 2015 m. lapkričio 10 d. 18.15 val. buvo gautas pranešimas, jog kieme automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė nežinomas automobilis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. (b. l. 4)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. lapkričio 10 d., apie 18.15 val., buvo gautas pranešimas, jog Perkūnkiemio g. 43, Vilniuje, apgadintas automobilis Toyota, v. n. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, į policijos pareigūnus kreipėsi N. Ž., kuri paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 8 d. vakare kieme pastatė savo automobilį. 2015 m. lapkričio 10 d. atėjusi prie automobilio pamatė, jog jis yra apgadintas, kas apgadino nežino. Automobilio apgadinimo aukštis yra 0,42-0,54 m. (b. l. 3)

Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliui Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 5-6)

Nukentėjusioji N. Ž. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 8 d., apie 19.00 val., paliko savo automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) kieme, esančiame Perkūnkiemio g. 43, o 2015 m. lapkričio 10 d. 18.00 val. pastebėjo, kad jos automobilio bamperis yra apdaužytas. (b. l. 7)

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad buvo apžiūrėti automobilis Volvo XC 70, v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) Iš apžiūros akto matyti, kad automobiliui Toyota yra įbrėžtas priekinis dešinės pusės bamperis, suskilinėję dažai. Automobiliui Volvo įbrėžtas galinis dešinės pusės bamperis, matosi mėlynos spalvos likučiai nuo kontakto su automobiliu Toyota, įskilęs galinis dešinės pusės žibintas. (b. l. 13-15)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio vaizdo įrašo VID_20151113_133034.mp4 matyti, kaip kieme stovi automobilis Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) Atvažiuoja automobilis Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio Volvo vairuotoja parkuojasi atbuline eiga, atsitrenkia į automobilį Toyota, šis nuo smūgio sujuda. Volvo automobilio vairuotoja pavažiuoja į priekį, išlipa iš automobilio, apžiūri abu automobilius. Moteris išlipusi iš automobilio, iš karto eina prie tos vietos, kuria jos automobilis kontaktavo su kitu automobiliu. Paskui Volvo automobilio vairuotoja įsiparkuoja greta Toyota automobilio, kurį laiką pasėdi automobilyje, iš jos išlipa, už automobilio Toyota užkiša raštelį ir nueina. (b. l. 18)

Iš byloje esančio vaizdo įrašo VID_20151113_133306.mp4 matyti, kaip Volvo vairuotoja prieina prie savo automobilio, paima nuo automobilio Toyota paliktą raštelį ir išvažiuoja. (b. l. 18)

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad I. Š. 2015 m. lapkričio 10 d., apie 13.06 val., Perkūnkiemio g. 43, Vilniuje, vairuodama automobilį Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini) bei važiuodama atbula nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Pati I. Š. patvirtino, jog buvo įvykio vietoje, atbula parkavosi ir pajuto trūktelėjimą, išlipusi iš automobilio suprato, kad kliudė kitą automobilį. Nukentėjusioji N. Ž. paaiškino, kad rado apgadintą savo automobilį, t. y. automobilio bamperis buvo apdaužytas. Tiek pažeidėjos, tiek N. Ž. paaiškinimai atitinka duomenis, užfiksuotus tarnybiniame pranešime, eismo įvykio schemoje, ataskaitų žiūryklėje, transporto priemonės techninės apžiūros akte, vaizdo įrašuose. Šių duomenų visuma be jokių abejonių patvirtina, kad I. Š. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, todėl tokia jos veika atitinka pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Teismas konstatuoja, kad I. Š. suprato padariusi eismo įvykį ir iš jo pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus. I. Š. nurodė, kad išlipusi iš automobilio suprato, jog kliudė kitą automobilį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo VID_20151113_133034.mp4 matyti, jog I. Š. išlipusi iš automobilio, iš karto nuėjo prie tos vietos, kuria jos automobilis kontaktavo su kitu automobiliu. Be to, teismas pažymi ir tai, kad I. Š. po eismo įvykio ant apgadinto automobilio paliko raštelį, kuriame nurodė savo telefono numerį, kas taip pat patvirtina, jog ji suvokė, kad kliudė šį automobilį. Taigi tiek I. Š. parodymai, tiek vaizdo įraše užfiksuoti duomenys leidžia be jokių abejonių konstatuoti, kad I. Š. suprato, jog ji pakliuvo į eismo įvykį ir privalo imtis Kelių eismo taisyklėse numatytų veiksmų.

Kelių eismų taisyklių 220 punktas aiškiai reglamentuoja, ką po eismo įvykio turi daryti jo dalyviai. Minėtame Kelių eismo taisyklių punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie veiksmai numatyti Kelių eismo taisyklių 220 punkte, kuriuos atlikus būtų buvę galima išvykti iš eismo įvykio vietos. Faktas, jog I. Š. buvo palikusi raštelį ant automobilio, kurį apgadino, nešalina jos atsakomybės, tuo labiau, kad ji pati vėliau tą raštelį, nesulaukusi skambučio iš kito automobilio savininko, nuo apgadinto automobilio nuėmė, išvyko iš eismo įvykio vietos.

Teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog I. Š. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdama savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, tokiu būdu ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

I. Š. atsakomybę lengvina tai, kad ji dėl pažeidimų padarymo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į kitą automobilį bandant pastatyti savo automobilį, kur transporto eismas nėra intensyvus, čia pastebėtina ir tai, kad pažeidėja iš pradžių net paliko raštelį ant apgadinto automobilio, pagal kurio turinį būtų buvę galima ją identifikuoti). Teismas pabrėžia ir tai, jog I. Š. įvykį tiriantiems pareigūnams netrukdė nustatyti eismo įvykio aplinkybių, ji yra dirbanti (šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose), augina tris mažamečius vaikus (teismui nekyla jokių abejonių, kad vaikų tinkamai priežiūrai bei tinkamam ugdymui pažeidėjai yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones), už Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaip transporto priemonės vairuotoja yra bausta, tačiau pažeidimai nėra itin šiukštūs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta pakankami nežymiai, t. y. apgadinta priekinio bamperio dešinė pusė.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, I. Š. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali be specialios teisės atėmimo. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

I. Š. skiriamos nuobaudos bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A2.6.-18458-935/2015.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis