Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-08 · Civilinė byla Nr. e2-4242-608/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
e2-4242-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39940-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
K. L.
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4242-608/2019Proceso Nr. 2-68-3-39940-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo K. L. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo K. L. 768,41 Eur draudimo išmoką, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo teismą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d.). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš atsakovui K. L. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 28 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis butas buvo apdraustas Gyventojų turto draudimu, draudimo liudijimas Nr. GJELT 2588056. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo aplietojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui T. Š. 209,71 Eur draudimo išmoka, ką patvirtina draudimo išmokos mokėjimo pažyma. Draudimo išmokos dydžio apskaičiavimas grindžiamas byloje pateiktu turto apžiūros protokolu ir turto žalos įvertinimo skaičiuokle. 2018 m. sausio 29 d. atsakovui išsiųsta pretenzija, kuria buvo prašoma pateikti informaciją apie užlietą kaimynų turtą ir per 14 dienų nuo laiško gavimo dienos atlyginti išmokėtą 209,71 Eur sumą. Iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 27 d. pakartotinai buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 477,70 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkui, ką patvirtina draudimo išmokos mokėjimo pažyma. Draudimo išmokos dydžio apskaičiavimas grindžiamas byloje pateiktu turto apžiūros protokolu ir turto žalos įvertinimo skaičiuokle. Ieškovė 2018 m. gruodžio 3 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, kuria buvo prašoma pateikti informaciją apie užlietą kaimynų turtą ir per 18 dienų nuo laiško gavimo dienos atlyginti išmokėtą 477,70 Eur sumą. Iš viso atsakovas ieškovei skolingas 768,41 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas reikalavimą sumokėti žalos atlyginimą būtų įvykdęs (CPK 178 straipsnis).

Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai).

CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas), t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

2018 m. sausio 1 d. turto apžiūros protokole nurodyta, kad iš viršuje esančio 21 buto vanduo, prasisunkęs per perdangos plokštes, sugadino apačioje esančio buto lubas ir sienas. Tą patvirtinta ir ieškovės pridėtos fotonuotraukos, kuriose ant lubų matyti drėgmės dėmės. 2018 m. spalio 1 d. turto apžiūros protokole taip pat nurodyta, kad žala butui padaryta dėl apliejimo iš viršaus esančio buto, ką patvirtina fotonuotraukos. Duomenų apie tuo metu įvykusias vandentiekio avarijas nėra, atsakovas reikalavimo neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Iš byloje pateiktų duomenų visumos darytina išvada, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad žala nebūtų padaryta kitiems asmenims. Atsakovo neteisėti veiksmai tapo kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimo priežastimi, kuriais padarytą žalą atlygino ieškovė. Esant visoms deliktinės atsakomybės sąlygoms, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atlygino atsakovo padarytą žalą, ieškovei priteistina išmokėta 768,41 Eur draudimo išmoka (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 16,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

3,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str., 286 str. teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovo K. L. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. L. ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai 768,41 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus keturiasdešimt vieną euro centą) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo K. L. ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 768,41 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo K. L. ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai 16,00 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. L. valstybės naudai 3,72 Eur (tris eurus septyniasdešimt du euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė