- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- I-354-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02760-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- H. R. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. M. (H. R. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1109(01181) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbiami) piliečiui H. R. M., panaikinimo“ (toliau – Sprendimas).
Nurodo, kad Departamentas ginčijamame Sprendime nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbiami)“ dirba du Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl įmonė nuo 2016 m. gruodžio 28 d. neatitinka Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, t .y. joje visą darbo laiką nedirba trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Mano, kad ši Įstatymo nuostata yra negaliojanti nuo 2017 m. sausio 1 d., naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintas reikalavimas dėl darbuotojų atlyginimo, o ne darbuotojų skaičiaus. Departamento minimas laikotarpis, kai įmonė neatitiko galiojančio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, pagal kurias įmonėje turėjo būti trys darbuotojai, truko dvi savaites. Tuo laikotarpiu keitėsi įmonės organizacinė veikla, specializacija, todėl buvo ieškoma kitų darbuotojų, atitinkančių akcininkų reikalavimus. Darbuotojų paieška užtruko dėl tuo metu Lietuvoje buvusio šventinio laikotarpio. Vis dėlto įmonės akcininkai sugebėjo surasti darbuotojus per pakankamai trumpą laiko tarpą. Dėl Sprendime nurodytos aplinkybės, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, jis nuo 2017 m. birželio 22 d. nėra UAB „(duomenys neskelbiami)“ vadovas, pareiškėjas paaiškino, jog sprendimas keisti įmonės vadovą ir buvo priimtas todėl, kad įmonė pradėjo aktyviai ieškoti naujų veiklos sričių, o tam, kad darbai vyktų sklandžiai, buvo pakeistas vadovas, kad šis galėtų operatyviai vesti derybas keturiomis užsienio kalbomis, pasirašyti sutartis, atstovauti įmonei bendraujant su oficialiomis Lietuvos Respublikos institucijomis, rašyti raštus, dėti antspaudą ir pasirašyti, atlikti administracinius darbus. Jis, kaip akcininkas, dalyvauja įmonės veikloje, nuo akcininkų sprendimų priklauso įmonės veikla. Tiesioginėse derybose visada dalyvauja įmonės akcininkai ir vadovas. Departamento darbuotojai į jį nesikreipė, netikrino įmonės buveinės, jos veiklos, dokumentų, korespondencijos, kuriamos interneto svetainės, o rėmėsi tik formaliu vadovo pakeitimu. Sprendime daroma išvada, kad įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, tačiau pareiškėjas yra įmonės dalyvis – akcininkas, įmonė vykdo veiklą, nurodytą steigimo dokumentuose, joje dirba du darbuotojai, kuriems mokamas didesnis už du paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžius, nuosavo kapitalo vertė yra didesnė, nei nurodyta Įstatyme. UAB „(duomenys neskelbiami)“ nėra fiktyvi, kadangi vykdo derybas dėl žemės sklypo pirkimo, žuvų fermos pirkimo arba nuomos, ultragarsinių prietaisų eksporto, gautas komercinis pasiūlymas iš Italijos bendrovės „Milanese“, pasirašyta sutartis su įmone (duomenys neskelbiami) dėl prekių tiekimo ir kt. Sprendime išdėstyti faktai vertinti tendencingai nepalankiai, neatsižvelgiant į jo socialinį ir ekonominį santykį su valstybe.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (2 t., b. l. 18).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 98–101).
Nurodo, kad Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, ir nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbiami)“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pareiškėjas ir jo valdoma UAB „(duomenys neskelbiami)“ nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos (2017 m. liepos 18 d.), t. y. beveik 7 mėnesius, neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nors tai yra pakankamas laiko tarpas pasirūpinti, kad įmonė šiuos reikalavimus atitiktų. Pareiškėjas nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, taip pat, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjo atžvilgiu buvo vadovaujamasi ne Įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2017 m. sausio 1 d., o Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d. Pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 2 dalį, užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Dėl šios priežasties pareiškėjo valdomoje įmonėje turėjo būti įsteigtos trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pareiškėjas, kuris yra UAB „(duomenys neskelbiami)“ akcininkas, nepaisė teisės aktų reikalavimų, kad įmonėje būtų įsteigtos trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, bei taip siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo skunde nurodomi teiginiai ir pateikti dokumentai dėl veiklos vykdymo nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo Sprendimo. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienietis turi turėti galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Kai 2017 m. liepos 18 d. buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neturi duomenų, kad pareiškėjui būtų mokamas darbo užmokestis, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad nuo 2016 m. sausio 4 d. už jį taip pat nėra mokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos, todėl pareiškėjas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvos Respublikoje, kito dokumento, kad turi sveikatos draudimą, pareiškėjas nebuvo pateikęs. Taigi, jo atžvilgiu buvo pagrįstai taikytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kai leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu užsienietis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, jei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. birželio mėnesio nėra UAB „(duomenys neskelbiami)“ vadovas, ginčijamame Sprendime buvo įvertinta duomenų visumoje bei nesudarė atskiro pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (2018 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2017 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1109(01181) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbiami) piliečiui H. R. M., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas H. R. M. Migracijos valdybai pateikė 2015 m. lapkričio 24 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi dėl teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 61–68, 102–111).
„Sodros“ informacinės sistemos 2017 m. liepos 17 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbiami)“ nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. dirbo E. B., nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. dirbo A. D. (A. D.), nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. sausio 4 d. dirbo H. R. M., nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. sausio 4 d. dirbo M. N. (M. N.), nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. dirbo D. V.. Nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. dirbo M. B., nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. dirbo I. Z., nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. dirbo K. S., nuo 2017 m. birželio 7 d. dirba C. R. (C. R.), nuo 2017 m. vasario 3 d. – E. Ž.-P. (1 t., b. l. 196).
Departamentas 2017 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-1109(01181) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbiami) piliečiui H. R. M., panaikinimo“ panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2018 m. sausio 27 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktu (1 t. I, b. l. 4, 5, 71, 72, 198, 199, 2 t., b. l. 164, 165).
Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; 2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Įstatymo 50 straipsnis reglamentuoja išduoto leidimo gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Kaip minėta, ginčijamu Sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl jau išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Departamentas Sprendimą priėmė, nes UAB „(duomenys neskelbiami)“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, t. y. kad įmonėje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat dėl to, kad užsienietis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 4, 5, 71, 72, 198, 199, 2 t., b. l. 164, 165).
Byloje esantys duomenys patvirtina šias atsakovo išvadas. Byloje esantys „Sodros“ informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 24 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai: nuo 2015 m. spalio 5 d. dirbo E. B., nuo 2015 m. spalio 5 d. dirbo A. D., nuo 2015 m. spalio 5 d. dirbo D. V., tačiau nuo 2016 m. gegužės 2 d. buvo atleisti E. B. ir A. D., o nuo 2016 m. gruodžio 28 d. ir D. V.. 2015 m. gegužės 2 d. į darbą buvo priimti M. B. ir I. Z., tačiau 2016 m. gruodžio 28 d. jie buvo atleisti iš darbo. K. S. į darbą priimta nuo 2017 m. sausio 12 d. ir atleista 2017 m. gegužės 31 d. Į darbą nuo 2017 m. vasario 13 d. priimta E. Ž.-P., o nuo 2017 m. birželio 7 d. C. R. Pareiškėjas įmonėje nedirba nuo 2016 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 196). Iš šių duomenų darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbiami)“ nuo 2016 m. gruodžio 28 d. nedirba ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbiami)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Vadinasi, Departamentas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje A-3329-662/2017).
Be to, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbiami)“ nedirba nuo 2016 m. sausio 4 d., kitų duomenų, jog jis būtų apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis būtų įsipareigojęs apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu pareiškėjui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimas gyventi panaikinamas, jei paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti pagrindai. Neatitikus vienos iš privalomų sąlygų, nustatytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje ir 45 straispnio 1 dalies 1 punkte, pareiškėjui H. R. M. išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai.
Pareiškėjo argumentas, jog jo valdoma įmonė vykdo veiklą, nėra reikšmingi, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas ne fiktyvios įmonės pagrindu, o dėl to, kad pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbiami)“ neatitiko imperatyvių Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.
Pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 2 dalį, užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai buvo vadovaujamasi ne Įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2017 m. sausio 1 d., o Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d., dėl šios priežasties pareiškėjo valdomoje įmonėje turėjo būti įsteigtos trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. (15/5-7)11U-1109(01181) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbiami) piliečiui H. R. M., panaikinimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo H. R. M. (H. R. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.