Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; teistas:

1) 2014 m. liepos 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

2) 2015 m. spalio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;

3) 2016 m. rugsėjo 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, - 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2016 m. rugsėjo 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2016 m. rugsėjo 21 d., Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2017 m. sausio 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę - 3 metus laisvės atėmimo ir panaikintas 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas. 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų. 2019 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis L. M. pasiųstas atlikti likusią 1 metų 2 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį;

5) 2019 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei vadovaujantis BK 64¹straipsniu, BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi subendrinus bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausme, nuteistas galutine subendrinta 1 metų 3 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio l dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2018 m. lapkričio 2 d., apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė nenustatytą smūgių skaičių kumščiu nukentėjusiajam P. V. į veidą, padarydamas jam dešinės pusės žandinio ančio šoninės sienelės lūžimą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. V. sveikatą.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, L. M. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad tai galėjo būti kaltinime nurodytu laiku 2018 m. lapkričio 2 d. apie 23 val., adresu (duomenys neskelbtini). Jis, L. S. ir dar keletas asmenų baliavojo, vartojo alkoholį. P. V. atėjo vėliau, pakviestas L. S.. Nukentėjusysis atėjo jau būdamas neblaivus ir toliau vartojo alkoholį. Kalbantis P. V. priėjęs prie jo sudavė vieną smūgį. Iki to laiko su juo nesipyko. Po P. V. sudavimo jam, supyko ir sudavė jam daugiau smūgių. Kiek sudavė, pasakyti negali. P. V. nuo suduotų smūgių galėjo padaryti kaltinime nurodytą dešinės pusės žandinio ančio šoninės sienelės lūžimą. L. S. buvo pribėgęs prie jo, atitraukinėjo jį nuo V. ir jis trenkėsi galva į sieną. Tada smūgius gavo ir L. S., po to jis nurimo. Nukentėjusysis jį puolė pirmas, todėl jis gindamasis sudavinėjo nukentėjusiajam smūgius. Po įvykio su P. V. nesikalbėjo. Blogai vertina savo elgesį. Gailisi, kad iš viso ten buvo. Blaivus būdamas taip nebūtų elgęsis, girtumas turėjo įtakos jo elgesiui. Kai vartojo alkoholį, L. S. filmavo. Jis matė filmuotą medžiagą. P. V. tuo metu vilkėjo lyg žydros spalvos megztinį. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 116,52 eurų pripažįsta, atlygins. Po jam suduotų P. V. smūgių, jis į medikus nesikreipė. Po vaizdo įrašo peržiūrėjimo teisiamojo posėdžio metu, kaltinimasis patikslino, kad P. V. jam sudavė vieną smūgį. Nukentėjusiojo suduotas smūgis jam užfiksuotas vaizdo įraše.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė bei gynėjas sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo L. M. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Nukentėjusysis P. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. būdamas savo namuose vartojo alkoholį - gėrė alų. Įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, nepamena, tik pamena, kad buvo Kauno klinikinėje ligoninėje apžiūrimas gydytojų. Iš žmonos pasakojimų jam žinoma, kad jis vakare buvo nuėjęs pas kaimyną L., o iš jo sugrįžo sumuštas. Žmona parodė jam užfiksuotą įvykio vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jie L. bute vaišinasi alkoholiu ir išgertuvių metu L. M. jį muša, t. y. kumščiu suduoda smūgius. Jis asmeniškai paties įvykio nepamena. Pretenzijų L. M. neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 47–49).

Liudytoja L. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad P. V. yra jos sutuoktinis, kuris 2018 m. lapkričio 2 d. apie 22.00 val. išėjo pas kaimyną ir į namus sugrįžo po vidurnakčio sumuštas, kruvinas. Buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai. Po P. sugrįžimo namo už pusvalandžio iš artimos giminaitės ji sužinojo, kad internete yra patalpintas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kaip kažkoks asmuo - vyras muša P. V.. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, pamatė, kaip nepažįstamas asmuo – vyras kumščiu muša P. suduodamas jam į veidą. Ryte pas juos į namus atėjo kaimynas L. su nepažįstamu asmeniu - vyru, kuris prašė nerašyti pareiškimo į policiją, nes turi „lygtinumą” bei pasižadėjo apmokėti gydymo išlaidas (b. l. 68; 70–72).

Liudytojas L. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. vakaro metu, tikslaus laiko nepamena, nes buvo neblaivus, prie parduotuvės „Iki“, esančios Kosmonautų gatvėje, jis susitiko pažįstamą L., kuris taip pat buvo neblaivus ir kurį jis atsivedė pas save į butą. Vėliau jis pas save pasikvietė ir kaimyną P. V.. Visi vaišinosi alkoholiu. Po kurio laiko pas jį atėjo D. K. pasiskolinti laido. Išgertuvių metu tarp L. ir P. įvyko konfliktas, kurio metu P. sudavė L., o L. susinervinęs puolė P.. Jis traukė L. nuo P.. Visas įvykis buvo nufilmuotas, nes išgertuvių metu jis buvo įjungęs filmavimo kamerą ir tiesiogiai transliavo per „Facebook“ paskyrą „Pagauk kampą“. Kitą dieną laiptinėje jis buvo sutikęs P. V., matė jo sužalotą veidą. Po įvykio pas jį į namus atvyko L. su draugu ir prašė eiti susitarti su P. dėl įvykusio įvykio. L. buvo išsigandęs, bandė tartis, atsiprašinėjo ir žadėjo atlyginti žalą už gydymą, tačiau P. žmona nesileido į kalbas, užtrenkė duris (b. l. 83–85, 87–89).

Liudytojas D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m.-lapkričio 2 d. vakare, valandos neprisimena, lankėsi svečiuose pas L. S.. Tuo metu pas L. namuose buvo jo kaimynas vardu P.. Matė, kad L. S. su P. ką tik buvo pradėję gerti brendį. Po kokių 10 minučių pas L. S. atėjo jo (D. K.) dėdė - L. M.. Jis buvo truputį išgėręs. L. S., L. M. ir P. bute vaišinosi alkoholiu - gėrė brendį. Jis (D. K.) alkoholio nevartojo. L. S. buvo įjungęs per kompiuterį vaizdo kamerą, kuri tiesiogiai transliavo tai, kas vyko jo bute. Buvę bute asmenys apie tai žinojo ir tam neprieštaravo. L. S. ir L. M. būnant prie kompiuterio ir kalbant, staiga P. atsistojo nuo kėdės. Jis tuo metu sėdėjo taip pat prie kompiuterio. Jis priėjo prie L. M. ir sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą. P. buvo neblaivus. Po to kai P. sudavė L. M., pastarasis sudavė kumščiu P.. Kiek smūgių L. M. sudavė P., neužfiksavo. L. S. bandė atitraukti L. M. nuo P.. Jis (D. K.) taip pat šaukė L. M., kad tas nusiramintų, bet L. M. buvo labai piktas. Jie kartu su L. S. nukrito ant sofos - lovos, ten muistėsi. Tada jis išėjo iš buto. Kas įvyko jam išėjus, nežino. Maždaug po savaitės iš P. žmonos, su kuria kartu dirba, sužinojo, kad P. buvo stipriai sumuštas (b. l. 91–93).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 27–31).

Asmens parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis P. V. iš jam parodytų atpažinimui nuotraukose užfiksuotų asmenų, atpažįsta asmenį pažymėtą nuotraukoje Nr. 3, tai L. M., kaip asmenį, kuris 2018 m. lapkričio 2 d. jį sužalojo (b. l. 50–53).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja L. V. pateikė tyrimui elektroninę laikmeną (kompaktinį diską) su užfiksuotu vaizdo/garso įrašu, kuriame užfiksuotas 2018 m. lapkričio 2 d. įvykis, kuomet buvo sumuštas P. V. (b. l. 73, 74).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad kad buvo peržiūrėtas L. V. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip L. M. suduoda du smūgius kaire ranka nukentėjusiajam P. V. į viršutinę kūno dalį, nuo ko P. V. krenta ant grindų. Vėliau L. M. vėl suduoda P. V. smūgius ir po to L. M. išjungia vaizdo kamerą, vaizdo nebesimato, tačiau girdisi kaip vyrai prašo L. M. nusiraminti ir girdisi P. V. aimanavimai, šauksmas: „skauda“ ir dejonės (b. l. 75–80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G3346/2018(02) nustatyta, kad P. V. konstatuota dešinės pusės ančio šoninės sienelės lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2018 m. lapkričio 2 d. Sužalojimas nebūdingas savigynai. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi, nebūdingas griuvimui. Dešinės pusės žandinio ančio šoninės sienelės lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 63-64).

Kaltinamojo L. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimu, kur jis nurodė veikos padarymo aplinkybes, t. y. jis pripažino, kad 2018 m. lapkričio 2 d. apie 23 val., būdamas bute, adresu adresu (duomenys neskelbtini), pas L. S. kartu su dar kitais asmenimis ir nukentėjusiuoju P. V. vartojo alkoholinius gėrimus, besikalbant su P. V., pastarasis sudavė jam vieną smūgį, o jis, supykęs dėl tokio nukentėjusiojo elgesio, sudavė jam daugiau smūgių, taip gindamasis nuo pastarojo užpuolimo, nukentėjusiojo P. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kur jis teigė, kad sužalojimo fakto nepamena, tik atsimena, kad buvo Kauno klinikinėje ligoninėje apžiūrimas gydytojų, iš žmonos pasakojimų žino, kad jis vakare buvo nuėjęs pas kaimyną L., o iš jo sugrįžo sumuštas, liudytojos L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad jos sutuoktinis P. V. 2018 m. lapkričio 2 d., apie 22.00 val. išėjęs pas kaimyną į namus sugrįžo po vidurnakčio sumuštas, peržiūrėjus internete patalpintą vaizdo įrašą pamatė, kaip kažkoks vyras kumščiu muša P. V., liudytojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis teigė, kad pas jį namuose išgertuvių metu tarp L. M. ir P. V. įvyko konfliktas, kurio metu P. sudavė L., o L. susinervinęs puolė P., liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis aiškino, kad, būdamas pas L. S. namuose, matė, kaip L. S. ir L. M. būnant prie kompiuterio ir kalbant, P. V. priėjęs prie L. M. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, o po to smūgius kumščiu P. V. sudavė L. M., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo sužalojimai, priskirti nesunkiam sveikatos sutrikdymui bei kita rašytine bylos medžiaga.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie yra įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, L. M. kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. M. tyčia ranka sudavė nukentėjusiam P. V. į veidą, dėl ko nukentėjusiam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismui nekyla abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, suduodamas nenustatytą smūgių skaičių į veido sritį nukentėjusiajam, suprato, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad tokiais veiksmais gali padaryti sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už nesunkų nukentėjusiojo P. V. sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

L. M. nurodė, kad nukentėjusiajam P. V. smūgius sudavė nuo jo gindamasis, nes nukentėjusysis jam pirmas smogė į veidą.

Nagrinėjamoje byloje tiek iš paties kaltinamojo parodymų, tiek iš liudytojų L. S., D. K. parodymų, peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad konfliktinė situacija tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo iš esmės prasidėjo dėl nukentėjusiojo kaltės, šiam suduodant vieną smūgį kaltinamajam. Toks nukentėjusiojo elgesys neblaiviam kaltinamajam sukėlė neigiamą reakciją ir jis sudavė rankomis nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į veidą. Akivaizdu, kad toks nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų (viso proceso metu jų nenurodė kaltinamasis), patvirtinančių, kad įvykio metu neblaivus nukentėjusysis, be jau aptarto jo elgesio, būtų atlikęs (ar bandęs atlikti) kokius nors kitus aktyvius pavojingus smurtinius veiksmus ar išreiškęs grasinimus tuoj pat (ar ateityje) tai padaryti, panaudojęs kokius nors įrankius ar priemones ir pan. Todėl teismas, įvertinęs reikšmingus teisingam bylos išsprendimui duomenis, daro išvadą, kad nors kaltinamasis įvykio metu ir stengėsi apsaugoti savo sveikatą nuo nukentėjusiojo veiksmų, tačiau kaltinamojo atsakomieji veiksmai (reakcijos būdas) aiškiai neatitiko nukentėjusiojo veiksmų pobūdžio ir pavojingumo. Kaltinamojo L. M. pasirinktas aktyvus elgesio būdas – rankomis suduodant ne vieną, o nenustatytą skaičių smūgių, jų intensyvus sudavimas neblaiviam nukentėjusiajam į veido sritį, kas sukėlė žandinio ančio šoninės sienelės lūžimą, dėl ko ir įvyko nukentėjusiojo neunkus sveikatos sutrikdymas, akivaizdžiai neatitiko nukentėjusiojo veiksmo, dėl kurio kaltinamojo sveikata nebuvo sutrikdyta, bei nebuvo patirtos ir kitos neigiamos pasekmės, kurias jis tik tariamai galėjo patirti. Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu nebuvo susidariusi teisėtos būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamajam reikėjo gintis intensyviai suduodant nukentėjusiajam į veido sritį. Kartu darytina išvada, kad kaltinamasis naudojo smurtą, nesant būtinosios ginties situacijos.

Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam L. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas, jo teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, baustas administracine tvarka, paskutinuius kartus 2019 m. sausio 10 d. (du kartus), vasario 5 d. pagal administracinių nusižengimo kodekso 488 sratipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 127–133), įmonės „Adista“ direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (1 t. b. l. 17), psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 114, 115), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekiant teisingai nubausti kaltinamąjį, atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio, paveikti jį keisti savo elgesį, o taip pat apriboti jo galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, smurtauti, būtinas realus kaltinamojo, kaip recidyvisto, izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Taigi, teismas sutinka su prokurorės pozicija, kad šioje byloje nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę, nei numato BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija. Teismo įsitikinimu, tik laisvės atėmimo bausmė gali padėti koreguoti kaltinamojo elgesį ir įpročius. Švelnesnės bausmės paskyrimas sudarytų sąlygas formuoti nebaudžiamumo įspūdį ir leistų kaltinamajam toliau elgtis nereaguojant į teismo ir valstybės sprendimą dėl jo veiksmų.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, individualizavęs nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant laisvės atėmimo bausmę žemesnę už BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. M. paskutinį kartą teistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį, bei bausmes subendrinus BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 1 metų 3 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausme.

Baudžiamojo kodekso normos reglamentuoja už kelias nusikalstamas veikas ar keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo taisykles. Pagal BK 63 straipsnio nuostatas bendrinamos už kelias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės. Šio straipsnio 9 dalis numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką L. M. padarė iki 2019 m balandžio 11 d. nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, todėl, minėtu nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu. Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, kad prie griežtesnės 2019 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, pridedama šiuo nuosprendžiu paskirta didesnė nei minimali bausmės dalis – 5 mėnesiai.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį L. M. dėl turėtų 116,52 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 34–39), abejoti dėl ieškinio dydžio nėra pagrindo, ieškinio pagrindas patvirtintas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsniu, 6.263 straipsniu, BPK 117 straipsniu, tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, po nuosprendžio paskelbimo panaikintinos.

Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kardomoji priemonė –suėmimas neskirtina.

Elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esančiu voke (prisegtame prie bylos)), paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. M. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2019 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę L. M. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 23 (dvidešimt trims) dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m.balandžio 11 d. nuosprendį.

Bausmės pradžios laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 m. birželio 20 d.)

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš L. M. 116,52Eur (vieną šimtą šešiolika eurų 52 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, įmonės kodas 191351679).

L. M. skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje - po nuosprendžio paskelbimo panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.