Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. S. gynėjo advokato D. Ž. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pakeistas kaltinamajam D. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje registracijos laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas UAB „Deintus“ direktoriumi ir kasininku, apgaulingai organizavo ir tvarkė UAB „Deintus” buhalterinę apskaitą, taip pat tuo, jog veikdamas bendrininkų grupe, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį, didelės vertės, UAB „Deintus“ turtą bei pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo.

Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo D. S. gynėjo advokato D. Ž. prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 m. vasario 26 d. nutarimu paskirtą kaltinamajam D. S. kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Skunde nurodoma, kad kardomosios priemonės – užstato, kurio suma 3 000 Eur, taikymas kaltinamajam D. S. yra pakankamas, siekiant garantuoti jo dalyvavimą procese. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis vengtų proceso ar jam trukdytų, todėl kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikymas pažeidžia proporcingumo principą.

Gynėjo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas pakeisdamas kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, dar labiau apsunkino D. S. padėtį, nes kaltinamasis nuo registracijos vietos gyvena dvidešimt penkių kilometrų atstumu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. S. gynėjo advokato D. Ž. skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismas pakeisdamas kaltinamajam D. S. taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, t. y. nustatydamas kitą registracijos laiką, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio, BPK 135 straipsnio nuostatų nepažeidė.

BPK 1 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Taikant kardomąsias priemones, kaip ir kitas procesines prievartos priemones, turi būti laikomasi BPK 11 straipsnyje numatyto proporcingumo principo. Savo esme kardomoji priemonė yra piliečių teisių ir laisvių suvaržymas, todėl toks suvaržymas gali būti taikomas tik tiek, kiek yra būtinas atliekant ikiteisminį tyrimą, nagrinėjant bylą teisme ar vykdant nuosprendį.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 139 straipsnio 1 dalį, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiame griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Apeliacinis teismas įvertinęs kaltinamojo D. S. gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje panaikinimo, konstatuoja, kad šiuo metu negali būti panaikinama ši paskirta kardomoji priemonė (BPK 135 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 m. vasario 26 d. nutarimu D. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikant kardomąją priemonę būtina laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti ar taikomi asmens laisvės suvaržymai atitinka tuos tikslus, dėl kurių buvo nuspręsta taikyti konkrečią kardomąją priemonę.

Pažymėtina, kad kardomosios priemonės kaltinamajam D. S. buvo paskirtos siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti kaltinamajam taikant tik vieną kardomąją priemonę, t. y. užstatą, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir kaltinamojo D. S. gynėjas skunde. Vien tik aplinkybė, kad kaltinamasis dėl įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje patirs nepatogumų, Apeliacinio teismo nuomone, nesuteikia pagrindo šią kardomąją priemonę kaltinamajam panaikinti.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi taip pat nenustatė pagrindo panaikinti aptariamos kardomosios priemonės, tačiau atsižvelgęs į kaltinamojo gynėjo pateiktus argumentus, pakeitė registracijos policijos įstaigoje laiką, nesusijusį su kaltinamojo darbu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tolimesnis kardomosios priemonės – registracijos policijos įstaigoje vieną kartą per savaitę, t. y. kiekvieną šeštadienį, taikymas tokia apimtimi, kuri nustatyta šiuo metu, yra tikslingas ir BPK 11 straipsnio reikalavimų nepažeidžia. Tuo tarpu, skunde išdėstyti gynėjo argumentai, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, nusveriantys viešąjį interesą ir sąlygojantys taikomos kardomosios priemonės panaikinimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo D. S. gynėjo advokato D. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.