- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- e1-253-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54878-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Kategorijos
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.1.9.10.1.2.4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, LR pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, paskiriant 16 MGL, tai yra 602 eurų, dydžio baudą; 2015 m. gruodžio 7 d. bauda sumokėta; 2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat – 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2018 m. spalio 11 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (teistumas neišnykęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. 2019 m. gruodžio 26 d. apie 16.40 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą A. K. , t. y. tyčia vieną kartą ranka sudavė A. K. į kairį šoną, taip sukėlė A. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tėvu A. K. , motina N. K. ir sūnumi T. K. , kuriam yra 15 metų. Su tėvu sutaria gerai, kartu dirba. 2019 m. gruodžio 26 d. jis sužinojo, kad jo buvusi draugė ištekėjo už kito vyriškio. Būdamas neblaivus, apie 16.40 val. motinai papriekaištavo, kad per ją ir tėvą išsiskyrė su savo drauge, dėl to tarp jų įvyko nežymus žodinis konfliktas. Jis motinai sakė, kad viskas per motiną, kad motina kalta dėl išsiskyrimo. Kai jis dėl išsiskyrimo priekaištavo motinai, išgirdo jo tėvas, kuris pasakė, kad iškvies policiją, nes jis neblaivus. Tėvas supyko dėl to, kad jis nesilaikė jam duoto pažado nebegerti, todėl jis (K. K. ) 2019 m. gruodžio 26 d. smurtavo prieš savo tėvą, t.y. vieną kartą ranka sudavė jam į kairį šoną. Atsimena, kad su A. K. susistumdė, todėl gali būti, kad jam sudavė į kairįjį šoną. Tėvas neturi pagrindo jo šmeižti ir melagingai kaltinti dėl nebūto nusikaltimo padarymo, todėl tiki tėvo žodžiais ir savo kaltės neneigia. Gali būti, kad A. K. suduotas smūgis į šoną sukėlė šiam fizinį skausmą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus ir supykęs, kad tėvui nepatiko jo ankstesnė draugė, apie kurios vestuves sužinojo įvykio dieną (b.l. 59, 65).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad jame A. K. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 16.40 val. jo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, prieš jį smurtavo kartu gyvenantis neblaivus sūnus K. K. , t.y. sūnus vieną kartą kumščiu trenkė jam į kairį šoną, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Prašo dėl fizinio skausmo sukėlimo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 5).
Iš nukentėjusiojo A. K. parodymų matyti, kad jis su sutuoktine N. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jų sūnus K. K. bei jo sūnus (jų anūkas) T. K. . Sūnus K. jau kokius 3 metus beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Gyvendamas pas juos, sūnus dažnai būna neblaivus, kelia konfliktus. 2019 m. gruodžio 26 d. apie 9 val. sūnus atėjęs į virtuvę ėmė mėtyti indus, kai kurie jų sudužo, tačiau dėl jų pretenzijų neturi. K. visą dieną vartojo alkoholį, būdamas savo kambaryje antrame aukšte. Apie 16.40 val. jis (A. K. ) su žmona ir anūku T. buvo pirmame aukšte svetainėje, žiūrėjo televizorių. Atėjęs neblaivus K. ėmė sakyti, kad jam „pizda“, nes jis išsiskyrė su savo drauge ir dėl to labai pyksta. Priėjęs prie jų, sėdėjusių ant sofos, spjovė motinai N. Atsikėlęs paklausė sūnaus: „ką darai“, tada K. vieną kartą stipriai kumščiu trenkė jam į kairį šoną. Jam labai skaudėjo, tačiau medikų pagalbos nereikėjo. Iškvietė policiją, kuri K. išsivežė. 2020 m. sausio 15 d. papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad sūnus K. jo atsiprašė. Nori, kad sūnui būtų paskirta įmanomai pati švelniausia bausmė, kadangi tiki, jog sūnus dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu su sūnumi sutaria gerai. Iki įvykio irgi sutarė gerai, rimtų konfliktų nėra buvę, nesmurtavo. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b.l. 18, 22).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukos matyti, kad įvykio vieta yra šiaurinėje (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. Nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta, niekas nepaimta (b. l. 10, 12).
Iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ kvito matyti, kad K. K. 2019 m. gruodžio 26 d. 17.27 val. buvo nustatytas 2,63 promilių girtumas (b.l. 43).
Iš Panevėžio apskrities VPK vyriausiosios patrulės Gretos Verikaitės tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 16.50 val. Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus sūnus namuose triukšmauja, grasina pranešėjai, yra 15 metų paauglys. Policiją kvietė N. K. , gimusi (duomenys neskelbtini) m. Įvykio vietoje nustatyta, kad N. K. sūnus K. K. spjaudė jai į veidą, daužė namuose daiktus, trenkė tėvui A. K. į krūtinės sritį. Smurtą patyręs A. K. paaiškino, kad neblaivus jo sūnus K. K. namuose pradėjo triukšmauti, daužyti daiktus, puolė motiną, spjaudė motinai į veidą, po to puolė jį, trenkė jam į krūtinę. Abu K. K. tėvai buvo susijaudinę, išsigandę. Smurtą rodantys požymiai: sumušta krūtinė. Smurtu įtariamas K. K. paaiškino, kad jam atsibodo su tėvais gyventi, tėvai jį išskyrė su drauge, dėl to jis geria ir taip elgiasi. K. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos sulaikymo patalpas (b.l. 14, 15).
Kaltinamojo mama N. K. apklausos metu atsisakė duoti parodymus (b.l. 39).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. apžiūros metu sužalojimo požymių nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu A. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b.l. 36).
Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su paties nukentėjusiojo parodymais, vyriausiosios tyrėjos Gretos Verikaitės tarnybiniu pranešimu bei kitais bylos duomenimis. Aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu, t. y. 2019 m. gruodžio 26 d. apie 16.40 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo tėvą A. K. , t. y. tyčia vieną kartą ranka sudavė A. K. į kairį šoną, taip sukėlė A. K. fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad K. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime kaltinamojo tėvas įvardinamas kaip artimas giminaitis, tačiau bylos duomenys liudija, kad sūnus ir tėvas, tai yra kaltinamasis ir nukentėjusysis – kartu gyvena, todėl pagal BK 248 straipsnyje įtvirtintą sąvokų išaiškinimą nukentėjusysis laikytinas ne artimu kaltinamojo giminaičiu, o šeimos nariu. Šis kaltinime esantis netikslumas, kuris šiuo atveju neįtakoja kaltinamajam taikytinos atsakomybės, tikslintinas nurodant, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį.
Teismo vertinimu, kaltinamasis K. K. sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš savo tėvą, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo prieš šeimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 101). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos (duomenys neskelbtini) straipsnyje.
Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. K. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis teistas (b.l. 76-79), administracine tvarka baustas (b.l. 85-91), vykdo individualią veiklą (b.l. 95), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b.l. 96), psichikos sveikatos centro kabineto įskaitose ir priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b.l. 94).
Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kartu BK 48 straipsnio 6 straipsnio 3 punkto ir 7 dalies pagrindu skiriant įpareigojimus visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat kaltinamajam kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas K. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 26 d. 17.15 val. iki 2019 m. gruodžio 27 d. 15.55 val. (1 para) (b. l. 44, 46).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina (b.l. 68-69).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems), įpareigojant visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų ir dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų ir dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti K. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 26 d. 17.15 val. iki 2019 m. gruodžio 27 d. 15.55 val. (1 parą).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu K. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti K. K. kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.