- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 2-601-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00492-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č.
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č. ir L. M. Č. atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-671-253/2016, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č. ir L. M. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, iškeltoje pagal ieškovų UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č., UAB „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams G. T., R. T., AB bankui „Snoras“, R. Š., A. V., UAB „Verslavita“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarei V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo. Prašymą atnaujinti procesą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.
Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 vykdymą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi vykdomus išieškojimus iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjų UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmos instancijos teismas, įvertinęs prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus bei faktinius ir teisinius pagrindus (ieškovai siekia proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, argumentuodami, jog 2008-01-23 UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 duomenys neteisingi, nepagrįsti, neatitinkantys įstatymo reikalavimų), darė išvadą, kad tenkinti pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra pagrindo. Taip pat teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla ir joje pareikštais reikalavimais. Kadangi sprendimai dėl išieškojimo iš pareiškėjų turto yra priimti ne šioje, o kitose civilinėse bylose, teismas pareiškėjams pasiūlė atitinkamus prašymus reikšti tose bylose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjai UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č. ir L. M. Č. atskiruoju prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui arba tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas neįsigilino į ginčo ataskaitos reikšmę įgyjant žemės sklypą išsimokėtinai su banko paskola. Atnaujinimu yra siekiama pripažinti, kad 2008-01-31 vertinimo ataskaita Nr. N-08-058, kurioje sklypo vertė nurodyta 3 mln. Lt, yra negaliojanti. Turto vertinimo ataskaitą Nr. N-08-058 pripažinus negaliojančia, kiltų klausimas dėl kredito ir hipotekos sutarčių, kurios buvo sudarytos remiantis minėta ataskaita, teisėtumo.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą pateikti nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismui susiformuoja nuomonė, kad toks palankus sprendimas galėtų būti priimtas, tik tada turi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ar yra grėsmė, kad galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir nėra įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č. ir L. M. Č. prašymas dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi buvo išnagrinėtas iš esmės. Pirmos instancijos teismas, vertinęs prašyme nurodytus argumentus ir teisinį proceso atnaujinimo pagrindą, darė išvadą, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 yra nepagrįstas. Nors ši pirmos instancijos teismo nutartis vis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjus iš esmės jis buvo atmestas kaip nepagrįstas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl prašymo atnaujinti procesą prima facie nepagrįstumo.
Taigi, nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodytų argumentų pagrindu pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Be to, sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentu, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla ir joje pareikštais reikalavimais. Kaip matyti iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio, apeliantai teismo prašo atnaujinti Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-372-622/2010, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu buvo atmestas jų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atsakovams iš jų priteistos bylinėjimosi išlaidos, procesą, tačiau, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės siekia, kad būtų sustabdyti visi priverstiniai išieškojimai iš jų turto. Akivaizdu, jog sprendimai dėl išieškojimo iš apeliantų turto yra priimti ne civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, o kitose bylose, todėl ieškojimų sustabdymas vertintinas kaip tiesiogiai nesusijęs su reikalavimu dėl proceso atnaujinimo.
Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos
2016-03-02 ir 2016-03-14 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti apelianto A. K. Č. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose apeliantas papildomai išdėsto faktines ginčo aplinkybes ir akcentuoja 2008-01-31 vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 reikšmę sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, o atskirojo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11d. nutartį palikti nepakeistą.
Apelianto A. K. Č. rašytinius paaiškinimus grąžinti juos pateikusiam asmeniui.