- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- II-276-865/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04266-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189² straipsnio 1 dalį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) nubausta įspėjimu už tai, kad ji rūsio patalpą (28,3 kv. m), priklausančią butui A. Vivulskio g. 3-6, Vilniuje, naudoja ne pagal paskirtį, kadangi UAB „Castrade“ 2012 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 105 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentą, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini), buto patalpas nustatyta, jog rūsio patalpose (28.3 kv. m) įrengti šildymo prietaisai yra pajungti nuo bendros šildymo sistemos, patalpos yra šildomos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius (toliau – ir Skyrius) 2012 m. birželio 27 d. raštu Nr. A51- 40554(3.3.10.2-EM4) prašė A. G. iki 2012 m. liepos 20 d. Skyriui pateikti naudojamų rūsio patalpų (28.3 kv. m) pagal paskirtį įrodančius dokumentus. A. G. Skyriui pateikėte dokumentus, kuriuose nurodyta, kad rūsio patalpa (28.3 kv. m) yra registruota Nekilnojamojo turto registre, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - rūsio patalpos. A. G. Skyriaus specialistams neleido apžiūrėti rūsio patalpų (28.3 kv.m.). A. G. paaiškino, kad naudoja rūsio patalpas ūkinėms ir techninėms reikmėms, rūsyje veikia skalbimo mašina, šaldytuvas. A. G. nevykdė STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklių, kvalifikacinių reikalavimų statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 5 skyriaus 30.1 punkto reikalavimų – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.
Šalies argumentai
A. G. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) panaikinti bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kompensuoti mokestinę permoką, atsiradusią dėl jos neveikimo nuo 1992 m. iki dabar, įpareigoti įgyvendinti įstatymą mokesčius skaičiuoti įvertinant patalpų aukštį bei atlyginti 16000 Lt turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo. Skunde pareiškėja nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas 1972 m., seno namo, pastatyto iki 1940 m., pravažiavime. Pirmo aukšto patalpos, 38,52 m², buvo įteisintos kaip butas, o rūsys 28,2 m², esantis po butu, kaip rūsys, skirtas papildyti buto ir jo gyventojų natūralius gyvenamosios paskirties poreikius, nenurodant jokių apribojimų. Gyvenantieji rūsiuose tuo metu turėjo teisę gauti butą be eilės. Tuo buvo paaiškinta, kad neblogai įrengtos ir apšildomos rūsio patalpos, turinčios butui reikalingą dujinę įrangą ir vandenį, negali būti priskirtos prie buto. Seni namai neturi hidroizoliacijos, todėl dėl kapiliarinės drėgmės jau statant patalpas buvo įrengtas šildymas ir rūsio patalpose. Statybos eigoje paaiškėjo, kad dujų įrangai reikalinga ventiliaciją įrengti iš pirmo aukšto nėra galimybės, todėl dujų įvadas ir dujų įranga buvo padaryta rūsyje. Butas turi atskirą įėjimą iš lauko, į rūsį patenkama per būtą. Visos komunikacijos atskiros. Butą įrengė statybos ministerija ir perdavė miesto valdžiai. Eilės tvarka, butas jai buvo paskirtas. 1992 m. butas buvo privatizuotas ir įregistruotas Registrų centre. Jame niekas nepakeista, koks buvo įrengtas, toks yra ir dabar. Nėra jos kaltės, dėl to, kad kažkada prieš 40 metų dėl nurodytų aplinkybių buvo įrengtas toks butas, kurį ji iki šiol turi. Nuo 1992 m. jos butas su rūsiu yra suformuotas atskiru nekilnojamo turto objektu, kurio naudojimo paskirtis yra gyvenamoji. Tai atitinka kadastro nuostatų ketvirto priedo 1.1 punktą. Rūsys nėra suformuotas atskiru nuosavybės objektu, todėl jo paskirtis yra ta pati – papildyti ir tenkinti buto ir jo gyventojų gyvenamuosius poreikius, kas iš tiesų ir yra daroma. Reikšdama pretenzijas dėl rūsio naudojimo Vilniaus miesto savivaldybė nenurodė nei pagal kokią paskirtį ji turi naudoti rūsį, nei kokiu pagrindu. Vilniaus miesto savivaldybė jos atveju įstatymą taikė atgal, kadangi butas įrengtas ir įteisintas 1972 m., o kadastro nuostatos atsirado gerokai vėliau - po 20 metų. Nesant teisinio pagrindo, kaip turi naudotis savo rūsiu, ir netgi nenustačius kaip jį naudoja, negalima pripažinti, kad ji kažką pažeidė, todėl kaltinimas, kad ji rūsį naudoja ne pagal paskirtį, yra nepagrįstas. Savivaldybės elgesį vertina, kaip persekiojimą ir kaip bandymą atimti iš jos butą. Įsitikinusi, kad jos teisės ir įstatymo saugomi (Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 3 dalis) interesai yra pažeisti (b. l. 2-7).
Atsiliepimas
Atsiliepime į A. G. skundą nutarimą priėmusi institucija nurodė, kad su A. G. pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnį statinio naudotojas privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar statinio saugos ir paskirties dokumentuose, nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti statinio techninę priežiūrą. Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skyriaus 30.1 punkte nurodoma, kad statinio naudotojas privalo – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsniu, gyvenamųjų namų ir kitų statinių, nenurodytų šio įstatymo 1 dalies 1 ir 2 punkte, statinių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-1928 patvirtintose Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse nurodoma, kad statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas Vilniaus mieste atlieka Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistai. UAB „Castrade“, kuri administruoja namo A.Vivulskio g. 3 bendrojo naudojimo objektus ir vykdo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, Skyriaus specialistus 2012 m. balandžio 30 d. raštu informavo, kad A. Vivulskio g. 3-6 butui priklausančios rūsio patalpos (28,3 kv.m) yra naudojamas ne pagal paskirtį. UAB „Castrade“ darbuotojai vykdydami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. vasario 27 rašte Nr. A51-11356-(3.3.10.1-EM4) pateiktus įpareigojimus, patikrino gyvenamojo namo A. Vivulskio g. 3-6 buto šildymo sistemos įrenginius ir apžiūrėję A. Vivulskio g. 3-6 buto patalpas nustatė, kad rūsio patalpose (28,3 kv.m) įrengti šildymo prietaisai yra pajungti nuo bendros šildymo sistemos, patalpos yra šildomos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2012 m. birželio 27 d. raštu Nr. A51-40554(3.3.10.2-EM4) „Dėl gyvenamojo namo A. Vivulskio g. 3-6 buto“ A. G. buvo prašoma iki 2012 m. liepos 20 d. pateikti naudojamų rūsio patalpų (28,3 kv. m) paskirtį įrodančius dokumentus, dokumentus susijusius su patalpų paskirties keitimu (jei jie yra), rekonstrukcijos projektą (jei jis yra), pripažinimo tinkamu naudoti aktus (jei jie yra), buto kadastrinių matavimų bylą. A. G. pateikė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad rūsio patalpa (28,3 kv. m) yra registruota Nekilnojamojo turto registre, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – rūsio patalpos. Ji paaiškino, kad rūsio patalpas naudoja ūkinėms ir techninėms reikmėms, rūsyje veikia skalbimo mašina, šaldytuvas, tačiau iš gautos informacijos, darytina išvada, jog tai neatitinka tikrovės, nes rūsio patalpa naudojama kaip buto gyvenamoji dalis. Skyriaus darbuotojai prašė A. G. leisti apžiūrėti rūsio patalpą (28,3 kv.m), tačiau ji atsisakė leisti ją apžiūrėti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas 2012 m. rugsėjo 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-32126-(1.1.50-AP2), kuriame konstatuojama, kad atsižvelgiant į turimą informaciją, A. G. rūsio patalpą, priklausančią butui A. Vivulskio g. 3-6, 28,3 kv. m, naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį ir tuo pažeidžia Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, 5 skyriaus, 1 dalies 30.1 punktą, kuriame nurodoma, kad statinio naudotojas privalo – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Tokia veika A. G. pažeidė LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 189² straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį teisės pažeidimą. Kad rūsio patalpa, priklausanti butui A. Vivulskio g. 3-6, Vilniuje, naudojama ne pagal paskirtį nurodoma ir A. G. skunde, kuriame ji teigia „Rūsys nėra suformuotas atskiru nuosavybės objektu, todėl jo paskirtis yra ta pati – papildyti ir tenkinti buto bei jo gyventojų gyvenamuosius poreikius, kas iš tiesu ir yra daroma“ (b. l. 30-32).
Teismo posėdyje A. G. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai ji rašė skundą teismui dar neturėjo atsakymo iš Žemės ūkio ministerijos, į kurią kreipėsi taip pat, kaip ir į Aplinkos bei Teisingumo ministerijas. Taip pat pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu, kai įrengė butą, su rūsių įregistravimu buvo didelė betvarkė, rūsių įforminimo klausimas buvo sprendžiamas labai įvairiai, todėl nėra jos kaltės dėl to, koks jos butas yra šiai dienai. Patvirtino, kad rūsio plotas nurodytas kadastro dokumentuose, jis yra įteisintas ir naudojamas pagal paskirtį. Be to, nurodė, kad butas įrengtas 1972 m. pagal kitas taisykles. 1992 m. vyko privatizacija pagal senus sovietinių laikų dokumentus, nes už patalpas, kurios įrengtos rūsyje, žmonės galėjo gauti butą be eilės. Privatizuojant tai buvo išbraukta, nes rūsiuose negali būti buto patalpų. Paaiškino, kad savivaldybės atstovų neįsileido dėl to, kad turi tokią teisę. Mokesčiai jai skaičiuojami dvigubai.
Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo specialistė I. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal registrų centro disponuojamus dokumentus buto rūsys, esantis A. Vivulskio g. 3-6, Vilniuje, yra sudėtinė buto dalis, kadangi į rūsį galima patekti iš buto, kito įėjimo nėra, tai kaip vientisas objektas. Pagal sutartį privatizacija buvo įvykdyta keistai, yra parašytas pirmo aukšto plotas ir rūsys. Dabar taip niekas neregistruotų, byla paruošta blogai. Pagal tai, kas yra įregistruota, akivaizdu, kad registre plotas turėtų būti didesnis. Įregistruotas rūsys, kaip A. G. nuosavybė, bet turėtų būti užrašas ne butas su rūsiu, o registre parašyta 66,82 kvadratai. Šiandien tokio įrašo neturima. Paaiškino, kad šiuo atveju A. G. kaltės dėl neatitikimų tarp jos turimų dokumentų ir registrų centro dokumentų nėra. Inventorizacijos biuras sudarė prieštaringus duomenis, negu patvirtinti planuose. Privatizacijos dokumentas neatitinka bylos duomenų, tai yra privatizaciją vykdžiusios institucijos kaltė. Paaiškino, kad net jeigu asmuo ir būtų įsileidęs specialistus apžiūrėti patalpas, tai nieko nepakeistų.
Liudytojas M. D. paaiškino, kad yra statinių priežiūros specialistas. Pagal gyventojų nusiskundimus buvo pradėtas tyrimas dėl to, kad A. G. galimai naudoja patalpas ne pagal paskirtį. A. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole viską surašė, išaiškino, kad pažeidėja jų neįsileido į savo namus. Surašydami protokolą, rėmėsi UAB „Castrade“ aktu bei pačios A. G. paaiškinimu. A. G. nepateikė jokių teisinių dokumentų, kad patalpos naudojamos pagal paskirtį. Taip pat rėmėsi registrų centro duomenimis, pagal kuriuos pažeidėjos butas yra 38 su trupučiu kvadratų, o pagal išplanavimo bylą, iš jo buto patenkama į rūsio patalpas – 28,3 kvadrato, kurios nėra registruotos.
Liudytoja S. K. nurodė, kad A. G. atžvilgiu surašė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Buvo nustatyta, kad asmuo naudoja patalpas rūsyje ne pagal paskirtį, o kaip gyvenamąsias. Nutarimas buvo surašytas atsižvelgus į A. G. atsiliepimus, įrangą, kuri buvo rūsio patalpoje, tai yra šaldytuvas, tai, kad patalpos šildomos, įėjimas iš buto.
Liudytojas L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savivaldybė prašė patikrinti A. G. patalpas, nes kaimynai buvo nepatenkinti. Susitarė dėl susitikimo, nuvyko pagal tą prašymą, viską išmatavo, surašė ir pateikė informaciją savivaldybei. UAB „Castrade“ rašte savivaldybei surašė plotus, šildymo prietaisus patalpose, patalpų aukščius, padarė išvadą, kad yra galimybė įrengti savo šildymą, tai yra autonominį. Patvirtino, kad apžiūrėjo pirmą aukštą ir rūsį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos ATPK 189² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už statinio naudojimą ne pagal paskirtį. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pažeidimas padarytas nevykdant STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklių, kvalifikacinių reikalavimų statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 5 skyriaus 30.1 punkto reikalavimų. Tai yra blanketinės normos, nukreipiančios šiuo atveju į STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, kurio 4 dalyje „Statinių rūšys pagal naudojimo paskirtį“ yra išdėstytos pagrindinės statinių rūšys – pastatai ir inžinieriniai pastatai. Pastatai savo ruožtu pagal paskirtį yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Patalpų paskirtys nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Žin., 2002, Nr. 41-1539) 4 priede. Nuostatų 1.1 p. numatyta, kad gyvenamosios paskirties patalpoms priskiriami butai, t. y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai. Pagal to paties priedo nuostatų 2.17 p. rūsiai priskiriami negyvenamosios paskirties patalpų kitai (pagalbinio ūkio) paskirčiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 42 straipsnio 1 punkto nuostata, statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį <...>. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka” (Žin., 2002, Nr. 81-3504) 5.2.1 punkto nuostata, gyvenamasis namas turi būti naudojamas, prižiūrimas ir tvarkomas taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto (38,52 kv. m) su rūsiu (28,3 kv. m), kurio unikalus Nr. 1094-0126-4015:0006, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (butų) (b. l. 20). Pati pareiškėja A. G. nurodė, kad butas su rūsiu buvo įrengtas 1972 m. Pirmo aukšto patalpos, 38,52 m², buvo įteisintos kaip butas, o rūsys 28,2 m², esantis po butu, kaip rūsys, skirtas papildyti buto ir jo gyventojų natūralius gyvenamosios paskirties poreikius. Seni namai neturėjo hidroizoliacijos, todėl dėl kapiliarinės drėgmės jau statant patalpas buvo įrengtas šildymas ir rūsio patalpose.
VĮ „Registrų centras“ Valstybinės įmonės Registro centro Vilniaus filialo 2012-11-23 rašto Nr. IN (12.5.1.15)-32176 duomenimis, 1985 m. lapkričio 16 d. parengtos kadastro duomenų bylos duomenimis rūsyje esančios patalpos, plane pažymėtos 6-6 (6,56 kv.m). 6-7 (2,00 kv.m), 6-8 (13,04 kv.m) ir 6-9 (6,70 kv.m) (viso 28,3 kv.m) yra nekilnojamojo daikto - buto, unikalus Nr. 1094-0126-4015:0006, esančio A.Vivulskio g. 3-6, Vilniuje, sudėtinė dalis ir jų paskirtis gyvenamoji (butų) (b. l. 75). Taigi remiantis viešojo registro duomenimis patalpos, kurios unikalus Nr. 1094-0126-4015:0006, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (butų). Kaip nustatyta iš A. G. paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų, minėta patalpa yra naudojama jos poreikiams tenkinti. Ar pareiškėja A. G. teisėtai naudojasi padidintu šildomu plotu, nėra šios bylos ginčo dalykas. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad patalpoje, kurios naudojimo paskirtis yra tik gyvenamoji (butų), tokia veikla nėra draudžiama ir negalima teigti, kad rūsio patalpa (28,3 kv. m), priklausantį butui A. Vivulskio g. 3-6, Vilniuje, naudojama ne pagal paskirtį. Pastebėtina, kad VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo specialistė teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. G. kaltės dėl neatitikimų tarp jos turimų dokumentų ir registrų centro dokumentų nėra. Inventorizacijos biuras sudarė prieštaringus duomenis, negu patvirtinti planuose. Privatizacijos dokumentas neatitinka bylos duomenų, tai yra privatizaciją vykdžiusios institucijos kaltė.
Tokiu būdu konstatuotina, kad A. G. kaltės nėra, jos atžvilgiu priimtas nutarimas naikintinas, nenustačius jos veikoje pažeidimo sudėties, o byla nutrauktina Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo kompensuoti mokestinę permoką bei 16000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl Savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo, išeina iš skundo nagrinėjimo ribų, todėl paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) ir A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
A. G. prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo kompensuoti mokestinę permoką bei 16000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.
Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.