Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1508-643/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
e2S-1508-643/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17912-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Pareiškėjas
J. M.
Trečiasis asmuo
Bigbank AS filialas, UAB „Gelvora“, UAB „Lateko lizingas“, Kredito unija „Mano bankas“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Kredito unija „Centro taupomoji kasa“, J. F., K. B., I. D.-P., M. G., V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1508-643/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17912-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą iškelti bankroto bylą, tretieji asmenys Bigbank AS filialas, UAB „Gelvora“, UAB „Lateko lizingas“, Kredito unija „Mano bankas“, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Kredito unija „Centro taupomoji kasa“, J. F., K. B., I. D.-P., M. G., V. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. M. pareiškimu prašo iškelti jai bankroto bylą, nes negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Bendra įsiskolinimo suma kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję, yra 114 152,09 Eur. Pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija įstatymo leidėjo numatytą pinigų sumą, numatytą fizinio asmens būklei konstatuoti kaip nemokiai. Spartaus ekonominio augimo metais pareiškėja gaudavo itin dideles pajamas, planavo verslą, įsigijo žemės sklypą, namą už paskolą. Prasidėjusi krizė sumažino pajamas, neteko darbo. Minėti faktoriai sąlygojo, kad prasidėjus ekonominiam nuosmukiui ir krizei, ji tapo finansiškai nepajėgi grąžinti paskolą kreditoriams.

2. Nurodo, kad siekdama įgyvendinti verslo projektą, skolinosi pinigus, taip padidindama skolą. Pareiškėja bankuose ir kitur kitų piniginių lėšų, vertybinių popierių neturi, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Sutinka, kad pragyvenimui prašomos lėšos būtų sumažintos. Pareiškėjai skolingų asmenų, išlaikomų asmenų neturi. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos prašė patvirtinti tokią mėnesinę lėšų sumą tenkinti būtinus poreikius: 270 Eur asmeninių poreikių tenkinimui. Patvirtino, kad daugiau niekur nedirba, pajamų iš kitur negauna, nurodė, kad nėra kitų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys kritiškai vertina pareiškėjos pareiškimą, prašė jį atmesti, nes pareiškėja nesąžininga ir neapdairi, mano, jog 500 Eur pinigų suma prašoma pareiškėjos pragyventi kiekvieną mėnesį yra per didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą.

5. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad J. M. pareiškime nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, sumą sudaro 114 152,09 Eur, t. y. nurodyta suma akivaizdžiai viršija 25 MMA numatytą sumą pagal įstatymą 13 875 Eurų. Pareiškėja turto neturi, taigi pareiškėja pagal turtinę padėtį (turimą turtą bei gaunamas pajamas) negali įvykdyti minėto skolinio įsipareigojimo. Pareiškėjos teismui pateikti duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad pareiškėja yra nemoki.

6. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties.

8. Atskirajame skunde nurodyta, kad fizinio asmens nemokumo nustatymui būtina vertinti asmens sąžiningumą. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja.

9. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo pareiškėjos realių galimybių gauti tam tikras darbo pajamas ateityje ir rėmėsi tik šiuo metu jos gaunamomis išmokomis, kuriomis grindė pareiškėjos nemokumą bei darė išvadą, kad pareiškėja nei dabar, nei ateityje nebus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

10. Sunkumų dėl atsiskaitymo su kreditoriaus atsirado tuo metu, kai ji išėjo iš darbo, pastebėtina, kad jau 1,5 metus laiko pareiškėja nurodo nedirbanti, nes neranda darbo pasiūlymų, kurie leistų atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja visai nesiima jokių darbo pasiūlymų, kurie bent minimaliai leistų atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, pareiškėja tiesiog užsiregistravo darbo biržoje, taip sąmoningai sumažindama gaunamas pajamas iš darbo užmokesčio, kuris tuo metu pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus siekė 2 000 Eur. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja yra darbingo amžiaus, išsilavinusi, turi specifinės darbinės patirties, ankstesnėje darbovietėje užėmė direktorės pareigas, todėl tikėtina, kad panašų darbo užmokestį pareiškėja galėtų gauti ir kitoje darbovietėje.

11. Nors pareiškėja ir nurodo turėjusi sunkumų atsiskaityti su kreditoriaus dėl prasidėjusios ekonominės krizės 2008 m., tačiau išieškojimą vykdantis antstolis reguliariai vykdė išieškojimą iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio apeliantės naudai iki 2018 m. kovo 5 d., t. y. būtent iki tada, kada pareiškėja išėjo iš darbo.

12. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos elgesio, kuris yra tiesiogiai susijęs su jos nemokumo būsena. Per paskutinius 1,5 m. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias ji pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgi gauti, arba įsidarbinti ir gauti pajamas, taip sudarant sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais.

13. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kam panaudojo paskolintas lėšas, todėl egzistuoja pagrįstas pagrindas abejoti pareiškėjos nesąžiningumu.

Atsiliepimas

14. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad UAB „RIMI“ ir J. M. darbo santykiai nutrūko dėl jos sveikatos būklės. Išrašai iš J. M. ligos istorijos patvirtina, kad ji dėl stuburo pakitimų negali ilgiau stovėti, sėdėti, skausmingi ir apriboti judesiai juosmens srityje. Būtent sveikatos sutrikimai apribojo galimybę greitai susirasti kitą panašiai apmokamą darbą, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja yra nemoki ir nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

16. Pareiškėja nebeturi galimybių uždirbti panašų darbo užmokestį, kaip anksčiau, nes nėra gavusi net panašių darbo pasiūlymų. Pareiškėja svarsto galimybę išeiti į išankstinę pensiją tik tokiu atveju, jei negautų darbo pasiūlymų, kad nors tokiu būdu galėtų dengti kreditorinius įsiskolinimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų (ir atsiliepimų į juo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose (atsiliepimuose į juos) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

19. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.

20. Aptariamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjai iškelta bankroto byla, šį nesutikimą iš esmės grindžia pareiškėjos nesąžiningumu, kuris, apelianto nuomone, pasireiškė jos neveikimu nesusirandant darbo bei negaunant darbinių pajamų bei nepateikus duomenų, kur buvo panaudotos skolintos lėšos.

21. Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėja yra nemoki, būtina nustatyti, ar ji tapo nemokia elgdamasi sąžiningai. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

22. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja iš darbo išėjo esant objektyvioms aplinkybėms – sveikatos būklei, tą patvirtina byloje esantis 2019 m. vasario 4 d. medicinos dokumentų išrašas (e. bl. t. I., b. l. 107–108), kuriame nurodoma, kad pareiškėją daugiau nei 20 metų vargina stuburo skausmai dėl atliktos operacijos dėl disko išvaržos. Išraše nurodyta, kad šiuo metu jaučiamas stiprus paūmėjimas, atlikus tyrimus buvo nustatyti žymūs pakitimai. Taip pat nurodyta, kad pareiškėja negali ilgiau stovėti ar sėdėti. Vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, šiuo atveju negalima konstatuoti, jog pareiškėja sąmoningai siekė pabloginti savo turtinę padėtį ar jos negerinti. Teismas pažymi, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog asmeniui, kuriam artėja pensinis amžius, susirasti bei užsiimti darbine veikla, juo labiau atsižvelgus į sveikatos būklę, itin pasunkėja galimybės įsidarbinti, kadangi toks asmuo nėra patrauklus darbinėje rinkoje. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja yra užsiregistravusi Lietuvos darbo biržoje, kurioje periodiškai lankosi (e. bl., II t., b. l. 145). Atsižvelgiant į nepalankią pareiškėjos sveikatos būklę pakankamai tikėtina, kad ji negali susirasti darbo, kuris atitiktų jos sveikatos būklę, juo labiau tikėtis, kad ji turėtų galimybę gauti darbo užmokestį, panašų į apelianto nurodomą, anksčiau pareiškėjos gaunamą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai apie pareiškėjos neveikimą siekiant atkurti mokumą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis; byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė.

23. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja nepagrindė, kaip panaudojo skolintas pinigines lėšas, kadangi pareiškime tik nurodoma, kad lėšos buvo panaudotos organizuojant sklypo atidalinimo darbus.

24. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016). Taigi pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjos elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jos nemokumui.

25. Pareiškėjos teigimu, 2006 m. sausio 11 d. ji sudarė kredito sutartį su AB banku Hansabankas (dabar Swedbank) dėl 440 000 litų paskolos suteikimo, paskola buvo panaudota gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). kapitaliniam remontui esant įsitikinus, kad jos ir sutuoktinio pajamų skolos grąžinimui būtų visiškai užtekę. Tuo metu pareiškėja turėjo ir 31, 5000 ha ploto žemės sklypą, kurį, pakeitus jo paskirtį, buvo ketinta parduoti ir taip atiduoti bankui skolą. Nutraukus santuoką, pareiškėjai atiteko paskola ir namas, kurio remontui paskola buvo panaudota; pareiškėja buvusiam sutuoktiniui turėjo išmokėti kompensaciją. Pardavusi namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pinigai buvo atiduoti bankui paskolai padengti. Žemė plotui (unikalus Nr.4147-0300-0066) padalinti buvo pasiskolintos lėšos iš kredito unijos „Sostinės kreditas“, tačiau žemės sklypo padalinti pilnai nepavykus, buvo grąžinta tik dalis skolos, o ekonominės krizės metu nekilnojamojo turto kainos ženkliai nukrito. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2011 m. iki šiol visas pareiškėjos turėtas turtas buvo parduotas, o gaunamos pajamos skiriamos skoloms padengti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcijai ir asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas.

26. Šiuo atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau nenurodė, kokiais pareiškėjos veiksmais per pastaruosius 3 metus pasireiškė jos nesąžiningumas, todėl šie atskirojo skundo argumentai vertintini kritiškai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjos nemokumą nulėmę sandoriai buvo sudaryti anksčiau negu per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, todėl nėra pagrindo vertinti pareiškėjos elgesio laikotarpiu, kuris nepatenka į šį periodą.

27. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad neegzistuoja aplinkybės, įtvirtintos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, dėl kurių nebūtų galima iškelti bankroto bylą. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai klausimą ir vertindamas pareiškėjos sąžiningumą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė