Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn N. S., institucijos, skyrusios administracinę nuobaudą atstovui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn N. S. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl 2007 m. birželio 15 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus V. J. 2007 m. birželio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini) ir administracinę bylą nutraukti.

Institucijos skyrusios administracinę nuobaudą atstovas V.J. nurodė, kad pastatas Donelaičio 6B ir šalia esantis sklypas, patenka į Klaipėdos miesto istorinę dalį (duomenys neskelbtini). Pastatas po 2007 04 09 įvykusio gaisro yra neužkonservuotas (neuždengtas) stogas, dėl kritulių ir pašalinių asmenų jo būklė palaipsniui nuolat prastėja ir N.S. nesiima jokių priemonių pastatui išsaugoti, todėl yra pažeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimai. Nurodomi N.S. atlikti darbai dengiant plėvele stogą nebuvo efektyvūs, nes plėvelė nebuvo tinkamai pritvirtinta prie gegnių ir dėl to ją vėjas netrukus nudraskė. Todėl, esant šioms aplinkybėms, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat teismas turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 284 str.) ir jų viseto pagrindu teisingai parenkama ir pritaikoma teisės norma, reglamentuojanti atitinkamą teisinį santykį.

Kaip nustatyta iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, Institucija, 2007 m. birželio 15 d. priimdama nutarimą skirti N. S. administracinę nuobaudą pagal ATPK 91 straipsnį, vadovavosi 2007 m. birželio 05 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.22) ir 2007 m. birželio 05 d. N.S. paaiškinimu. Kita bylos medžiaga administracinio teisės pažeidimo nutarimo priėmimo metu nebuvo pateikta bei tiriama ir kaip matyti iš pateiktos į administracinę bylą medžiagos (b.l.26-32), šie įrodymai surinkti jau po ginčijamo nutarimo priėmimo, todėl tiriama ar yra nustatyti faktiniai duomenys, kuriais grindžiama N.S. kaltė dėl pažeidimo įvykdymo, šio nutarimo priėmimo metu.

Kaip nustatyta iš byloje esančio kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto Nr. 42, kultūros paveldo objektu yra nurodyta Klaipėdos miesto istorinė dalis (sklypas) šalia Skulptūrų parko, buvusios kavinės (duomenys neskelbtini), kultūros vertybių registro unikalus kodas (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo objekto vertingosios savybės nurodytos urbanistinė, architektūrinė, istorinė vertė ir į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą objektas įrašytas 1996 06 25.

Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia Kultūros paveldo objekto sąvoką - pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t.y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Šio straipsnio 18 dalis apibrėžia Kultūros paveldo vietovės sąvoką - teritorija, kuri pasižymi istoriškai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultūros paveldo objektų, o 21 dalis nekilnojamosios Kultūros vertybės sąvoką - kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. Kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas valdytojui numato pareigą rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, o būtent valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę: laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdynus ir želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir pačio institucijos atstovo paaiškinimo teismo posėdžio metu, pastatas K.Donelaičio g. 6, Klaipėda nėra registruotas kaip kultūros paveldo objektas, o yra teritorijoje, kuri pripažinta kultūros paveldo objektu - Klaipėdos miesto istorinėje dalyje. Institucijos reikalavimas tiesiogiai grindžiamas būtent šia įstatymo nuostata dėl pastato būklės pablogėjimo ir dėl to kildinama atsakomybė, tačiau minima įstatymo norma numato reikalavimus valdytojui, rūpinantis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, o pats pastatas paveldo objektu nėra. (duomenys neskelbtini) nuomojamas pastatas K.Donelaičio 6B, Klaipėda nėra įrašytas į kultūros paveldo objektų registrą, o tik yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Šiam pastatui priskirtas žemės sklypas, nustatytos šio sklypo ribos ir pan., todėl atsakomybė galėtų būti kildinama dėl Kultūros paveldo objektu esančios teritorijos apsaugos reikalavimų pažeidimo ir pan., tačiau to pagrindimui nepateikti jokie duomenys apie suformuotą žemės sklypą prie nurodyto pastato, o ir pačios aplinkybės dėl teritorijos priežiūros režimo nesilaikymo yra akcentuojamos tik 2007 07 04 reikalavime pašalinti pažeidimus ir 2007 07 04 kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akte (b.l.26-30). Šios aplinkybės nustatytos jau po ginčijamo nutarimo priėmimo ir šiais duomenimis negali būti grindžiamas ginčijamo nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas.

Taipogi pažymėtina, kad Institucija konstatuoja apie pastato būklės pablogėjimą po 2007 04 09 įvykusio gaisro, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia jokiais įrodymais iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pastato būklė nuo 2007 04 09 iki 2007 06 05 (protokolo surašymo momento) yra pablogėjusi. Ši aplinkybė yra preziumuojama, o preziumuojamomis aplinkybėmis kaltė negali būti grindžiama. Iš 2007 04 25 rašto (b.l.13) duomenų nustatyta, kad dėl gaisro kilimo K.Donelaičio g. 6B, Klaipėda yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 09-1-01708-07. Taigi neabejotinai šio ikiteisminio tyrimo byloje yra fiksuoti duomenys apie pastato būklę iš karto po gaisro. Todėl jei institucija pažeidimą grindžia duomenimis apie pastato būklės pablogėjimą po įvykusio gaisro, tai turi būti patvirtinama įrodymais, o ne tai preziumuojama ir grindžiama prielaidomis.

ATPK 286 straipsnis taip pat numato reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Protokolas yra procesinis dokumentas kuriuo pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir formuluojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo įvykdymo. Todėl nutarime, kuris yra priimamas teisės pažeidimo protokolo pagrindu, negali būti nurodomos naujos aplinkybės, dėl kurių nebuvo pasisakyta teisės pažeidimo protokole. 2007 06 15 nutarime yra nurodoma, kad po protokolo surašymo, dalis stogo uždengta plėvele. Šie darbai atlikti nekokybiškai, to visiškai nepakanka, kad pastatas būtų apsaugotas nuo kritulių. Taigi nutarime yra pasisakoma dėl naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodomos teisės pažeidimo protokole.

Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nėra laikomasi nuostatos, jog preziumuojama, kad protokole nurodytos aplinkybės ir nutarime nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiama asmens kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, yra žinomos visiems bylos dalyviams, o tuo pačiu ir teismui, todėl atskirai nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, kuriomis pareigūnas surašęs protokolą ir priėmęs nutarimą grindžia asmens kaltę. Bylos nagrinėjimo metu turi būti vertinami visi duomenys, leidžiantys pagrįstai įvertinti ir konstatuoti, kad asmuo padarė arba nepadarė teisės pažeidimo, todėl, institucijai nesurinkus pakankamų faktinių duomenų, leidžiančių tokiai išvadai priimti ir argumentuotai ją pagrįsti, kaip to reikalauja ATPK 286 straipsnio 2 dalis, nutarimas negalėjo būti priimtas, o turėjo būti atliekamas papildomas tyrimas.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nutarimas priimtas tyrimą atlikus nepilnai ir nevisapusiškai, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžinama įgaliotai institucijai ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, p. 319).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

N. S. skundą patenkinti dalinai.

Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2007 m. birželio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini) panaikinti ir bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.