- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-346-594/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. Š. (toliau – R. Š.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas, dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. Š., 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. vasario 21 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam R. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, nuteistasis R. Š. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
4. Kaip matyti iš nuteistojo R. Š. skundo turinio, jis iš esmės prašo dar kartą įvertinti aplinkybes, reikšmingas jo lygtiniam paleidimui ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) numatytų sąlygų lygtiniam paleidimui. Nurodo, kad jo garbaus amžiaus mamai reikalinga jo pagalba, nes jos sveikata prasta, daugiau artimųjų ji neturi, todėl tik jis vienas ja gali pasirūpinti. Pabrėžia, kad visi buvę nesutarimai tarp jo ir mamos yra išspręsti. Jie susitaikė, jis nenori prarasti mamos būdamas pataisos namuose. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neįsigilino į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o rėmėsi išankstine nuostata, kad jei asmuo ne kartą teistas, tai jis ir padarė nusikaltimą.
4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad nei Komisija, nei teismas negali tinkamai įvertinti jo daromos pažangos, nes jie nuteistojo elgesio pataisos namuose nestebi 24 valandas per parą. Jo akivaizdžią pažangą rodo jo teigiamas elgesys, jis piešia, skaito, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sportuoja, žaidžia šaškėmis, taip pat rūpinasi pataisos namuose esančios buitinės technikos tinkama technine būkle.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo skundą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti. Prokuroras pabrėžia, kad nuteistasis neatitinka BVK numatytų sąlygų ir pagrindų. Jis praeityje teistas net 9 kartus, jam būdingi smurtiniai nusikaltimai, kas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, nuteistajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė vykdymo sąlygas, kas rodo, kad R. Š. jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir atskleidžia netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas bei leidžia teigti, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nuteistojo elgesys pataisos namuose, jo mąstymas bei nuostatos taip pat kelia pagrįstų abejonių lygtinio paleidimo sėkme. Taip pat ir gyvenamosios vietos problemos, konkrečių darbinių planų neturėjimas, darbinė patirtis, turimi finansiniai įsipareigojimai didina riziką pakartotinai nusikalsti. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį ir į nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio vidutinę riziką - 87 balai, iš kurių didžioji dalis (67 balai) yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu. Šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir būtų pažeistas teisingumo principas.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, į Komisijos nutarime nurodytus duomenis, kuriais remiantis buvo atmestas R. Š. prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Sprendimas atmesti nuteistojo skundą yra argumentuotas, išvada, jog nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, padaryta remiantis objektyviais R. Š. pataisos procesą pataisos namuose apibūdinančiais duomenimis. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.
9. Atlikus nuteistojo R. Š. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 87 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina ypatingą dėmesį skirti R. Š. pažangai, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteisto asmens pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad R. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, t. y. net 67 balai iš nustatytų 87 balų, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo pavyzdingu elgesiu.
10. Įvertinus R. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 1 kartą buvo skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, turi spec. vidurinį išsilavinimą, autošaltkalvio kvalifikaciją, darbinė patirtis laisvėje apie 10 metų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei projektuose, baigė programas „Padėk sau“, „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, dalyvavo AA grupių susitikimuose, palaiko ryšius su mama, neturi diskriminacinių nuostatų, nėra susijęs su kriminaline subkultūra. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. Š. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas visiškai pagrįstai konstatuota tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako.
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. Š. nustatomas ne vienas jo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – teisės pažeidimai ir nusikaltimų modelis, pastovios gyvenamosios vietos nebuvimas, menka darbinė motyvacija, alkoholio vartojimas, savikontrolės problemos ir didelė smurtinio elgesio rizika, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, finansinis nestabilumas, asocialios vertybinės nuostatos, savikritiškumo ir empatijos stoka, savo elgesio pasekmių minimizavimas, nepakankama motyvacija keisti savo elgesį. Jie, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis identifikuoja kai kurias problemines sritis, su kuriomis susiduria - savitvardos praradimas, pykčio protrūkiai, santykių su mama problemos, teigia, kad tai gali būti jo nusikalstamo elgesio priežastimis, tačiau kokias pasekmes tai gali sukelti, suvokia tik labai paviršutiniškai, neieško ir neprisitaiko sau priemonių, kurios veiktų preventyviai. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.
12. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad šis teistumas R. Š. nėra pirmasis. Praeityje jis yra teistas 9 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą (smurtavo motinos atžvilgiu). Minėtas nusikaltimas padarytas esant neišnykusiam teistumui, kas teisėjų kolegijos vertinimu neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą ir jos kontekste sprendžiant R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti jo elgesį išimtinai teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis negeba, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, R. Š. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors buvę nuteistojo teistumai ir negali būti laikomi absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą R. Š., kadangi jie jau būna įvertinti asmeniui skiriant bausmę, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad R. Š. ankstesni smurtiniai nusikaltimai Socialinio tyrimo išvadoje priskiriami jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams, nuteistajam yra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Nors nuteistasis ir dalyvavo keliose programose, susijusiose su smurtiniu elgesiu, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 ir toliau išlieka didelė. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir R. Š. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis yra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, ir buvo baustas drausmine nuobauda. Nors ši nuobauda negalioja, tačiau vien jos paskyrimas kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
14. Abejonių tinkamu R. Š. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir žema jo darbinė motyvacija bei galimas finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą ir autošaltkalvio kvalifikaciją, darbinė patirtis įgyta iki 1993 metų, vėliau net 22 metus su pertraukomis nuteistasis praleido įkalinimo įstaigose, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pataisos namuose nesistengė mokytis ar įgyti specialybės. Nuteistojo teigimu jis anksčiau dirbo pataisos įstaigose, tačiau atlikdamas paskutinę bausmę nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų stokos. Nėra konkretūs ir nuteistojo planai dėl įsidarbinimo, jokių realių žingsnių dėl galimybės įsidarbinti laisvėje jis nėra padaręs. Šios aplinkybės, įvertinus nestabilią darbo istoriją su nuolatiniais nedarbo laikotarpiais bei nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus, kelia pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis finansiškai pataisos namuose nuteistąjį remia motina, o pats R. Š. savo finansines problemas linkęs minimizuoti, ir nuolat tikisi finansinės paramos iš savo motinos (parduos žemes ir jis galės nusipirkti netgi butą), tačiau, iš kriminalinės nuteistojo istorijos matyti, kad nuteistojo ryšiai su motina yra probleminiai, jie dažnai konfliktuoja dėl finansinės paramos nuteistajam, todėl tai tik gali paskatinti pakartotinį smurtinį nusikalstamą elgesį. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai, kad jis su motina susitaikė ir išėjęs į laisvę ja rūpinsis, kadangi R. Š. jau kelis kartus teistas už smurtą prieš motiną.
15. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į R. Š. alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau jo įvykdyti nusikaltimai, paties nuteistojo teigimu, taip pat padaryti esant apsvaigus nuo alkoholio. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje netinkamas nuteistojo elgesys pataisos namuose, susijęs su alkoholio vartojimu, nefiksuotas, už alkoholio ar jo surogatų vartojimą nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, tačiau teigti, jog šis, neabejotinai neigiamai charakterizuojantis ir ypatingai neigiamą įtaką nuteistojo elgesiui darantis veiksnys, yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juolab, kad ši sritis Socialinio tyrimo išvadoje taip pat yra išskiriama kaip probleminė, tačiau sprendžiant iš socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, nuteistasis nors ir supranta kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad nuteistasis lankė užsiėmimus priklausomybių tematika, kas neabejotinai teigiamai charakterizuoja R. Š., tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis sistemingas ir neatsakingas alkoholio vartojimas vis dar pripažįstamas kaip kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę pakartotinai nusikalsti ir tai leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
16. Nuteistojo skunde pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo atveju jis turės nuolatinę gyvenamąją vietą, susitaikė su motina, ji jam atleido ir jis grįš pas ją, nes dėl garbaus mažiaus ir prastos sveikatos jai būtina jo priežiūra. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo socialiniai ryšiai neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl aukščiau minėtos aplinkybės, visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juolab, kad, kaip jau buvo minėta, nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtą motinos atžvilgiu, be to, jis ir anksčiau yra teistas už smurtinius nusikaltimus motinos atžvilgiu. Akivaizdu, kad gyvenamosios vietos problemos, kurių nuteistasis linkęs nesureikšminti, taip pat gali didinti riziką pakartotinai nusikalsti.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. Š. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas, nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.