Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1601-524/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-07-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-23
Bylos Nr.
2S-1601-524/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07822-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
G. V.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1601-524/2014

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-07822-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorija 128.11; (S) 129.1; 129.11; 129.19.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9569-769/2014 pagal pareiškėjo G. V. skundą dėl antstolės V. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti AB bankas „SNORAS“, I. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas teismo prašė panaikinti antstolės 2014-05-02 patvarkymą (pranešimą dėl turto pardavimo iš varžytynių) Nr. SR-6058 vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/02327. Nurodė, kad nesutinka su nustatyta iš varžytynių parduodamo turto verte, kurią antstolė nustatė vienašališkai, subjektyviais apskaičiavimais, todėl, nepašalinusi abejonių dėl turto vertės, nepagrįstai paskelbė jo varžytynes.

2014-06-19 patvarkymu antstolė pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad turto rinkos vertė nustatyta atsižvelgus į išieškotojos AB banko „SNORAS“ nuomonę, nustatyta turto vertė yra didesnė nei VĮ Registrų centro pateikiama vertė, skolininkas prieštaravimų dėl turto arešte nurodytos areštuojamo turto vertės neteikė. Turtas parduodamas iš antrųjų varžytynių, todėl parduodamo turto pradinė kaina sudaro 60 procentų nustatytos turto kainos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-17 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs jokių neteisėtų antstolės veiksmų. Teismas nurodė, kad antstolė tinkamai vykdė išieškojimo, turto vertinimo ir varžytynių procedūras, visais atvejais informuodavo pareiškėją apie atliekamus veiksmus, skolininkas įstatymo nustatyta tvarka prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė. Šiuo metu paskelbtos antrosios skolininko turto varžytynės, abiejose pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta pagal įstatymo nuostatas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, nukrypo nuo ginčo klausiamais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Antstolė nepateikė jokių duomenų, kokiu būdu buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjui priklausančio turto vertės. Antstolė patvarkyme nurodo, kad nustatyta parduodamo turto rinkos vertė yra 1 170 000 Lt, o turto pardavimo varžytynėse kaina – 702 000 Lt. Neteisingas turto vertės nustatymas reiškia antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimą ir tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą patvarkymą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, varžytynių paskelbimas, kai parduodamo turto kaina nėra objektyviai nustatyta (yra ginčas dėl kainos), laikomas neteisėtu. Šiuo atveju antstolė pažeidė minėtą praktiką, kuomet parduodamo turto kainos nustatymui antstolė nesuteikė jokios reikšmės ir nepašalinusi abejonių dėl turto kainos paskelbė varžytynes. Apeliantas pažymi, kad vykdymo procesas (taip pat ir turto įkainojimas) yra imperatyviai reglamentuotas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, antstolis gali veikti tik pagal jam suteiktas galias (kompetenciją). Apeliantas taip pat pažymi, kad parduodamas turtas yra naudojamas pareiškėjo ir jo šeimos gyvenimui. Bet koks netikslus turto vertės nustatymas pažeidžia ne tik pareiškėjo asmeninius, bet ir pareiškėjo šeimos teisėtus interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti skiriama ne tik proceso šalių, bet ir antstolio iniciatyva. Kai antstolis abejoja dėl turto vertės, yra pagrindas skirti papildoma ar pakartotinę ekspertizę. Net tuo atveju, jei skolininkas nereiškia prieštaravimo dėl areštuoto turto įkainojimo ar ekspertizės išvadų, antstolis visais atvejais savo iniciatyva turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie rinkos kainą ir, kilus abejonių dėl ekspertizės akte nustatytos kainos, privalo pasinaudoti įstatymo suteikta teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Atsiliepimas

Atsiliepime antstolė prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pareiškėjas privalo suformuluoti savo reikalavimus pagal CPK 513 str. 1 dalį, kurioje nustatyta, jog patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti. Pareiškėjas pareiškė tik reikalavimą panaikinti antstolio pranešimą dėl varžytynių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-06-12 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje, todėl antstolė privalėjo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, varžytynės buvo atšauktos. Taigi pareiškėjo skunde išdėstytas reikalavimas teismo jau yra patenkintas. pareiškėjas neginčija nustatytos turto vertės, neprašo perkainoti turto, o iš esmės nesutinka su imperatyviomis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis varžytynių tvarką, pagal kurią antrose varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina nustatoma 60 proc. nuo areštuoto turto įkainojimo. Be to, pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolė V. V. vykdo dvi vykdomąsias bylas Nr. 0162/13/02326 ir Nr. 0162/13/02327 Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2013-03-12 išduotų vykdomųjų dokumentų Nr. MK-1199 ir Nr. MK-1200 pagrindu skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų G. V. ir I. V. išieškotojos bankrutuojančios AB banko „SNORAS“ naudai. Antstolė 2013-12-03 surašė turto arešto aktus Nr. 162/13/2326 ir Nr. 162/13/2327, kuriais areštavo skolininkams nuosavybės teise priklausantį hipoteka įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainodama 239 000 Lt, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainodama 931 000 Lt (v. b. Nr. 0162/13/02326 l. 46–49; v. b. Nr. 0162/13/02327 l. 24–27). Turto arešto aktai ir patvarkymai dėl pranešimo apie turto areštą išsiųsti skolininkams registruotąja pašto siunta ir įteikti asmeniškai 2013-12-09 (v. b. Nr. 0162/13/02326 l. 50–52; v. b. Nr. 0162/13/02327 l. 28–30). 2014-01-28 antstolė pranešė suinteresuotiems asmenims apie paskelbtas pirmąsias varžytynes, nustatė 936 000 Lt pradinę turto pardavimo kainą, t. y. 80 proc. nuo turto įkainojimo (1 170 000 Lt) (v. b. Nr. 0162/13/02326 l. 63). Skolininkai turto įkainojimui neprieštaravo ir gavę pranešimus apie pirmąsias varžytynes. 2014-03-26 antstolė paskelbė varžytynes neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas (v. b. Nr. 0162/13/02326 l. 83). Išieškotojas 2014-04-14 raštu antstolės prašė tęsti turto pardavimą iš varytynių (v. b. Nr. 0162/13/02326 l. 86). 2014-05-02 antstolė pranešė suinteresuotiems asmenims apie paskelbtas antrąsias varžytynes, nustatė 702 000 Lt pradinę turto pardavimo kainą, t. y. 60 proc. nuo turto įkainojimo (1 170 000 Lt) (v. b. Nr. 0162/13/02326 l. 87). Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, antstolė 2014-06-19 atšaukė antrąsias varžytines (v. b. Nr. 0162/13/02326 l. 93).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (ar kiti suinteresuoti asmenys) CPK 681 str. 3 dalyje nustatyta tvarka antstolei prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė. Prieštaravimų nebuvo pareikšta ir antstolei paskelbus apie pirmąsias varžytynes. Tik paskelbus antrąsias varžytynes pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Todėl apelianto teiginiai, kad antstolė neteisėtai paskelbė varžytynes esant ginčui dėl turto vertės, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas skunde antstolei tik cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kitose bylose, tačiau nenurodė jokių nesutikimo su antstolės atliktu turto įkainojimu motyvų, tik nurodė, jog vertė ypatingai nepagrįstai maža. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 338 str.), nors pirmosios instancijos teismo nutartis buvo išsamiai motyvuota, pareiškėjas atskirajame skunde tiksliai atkartoja jo skundo antstolei argumentus visiškai neįvertindamas pirmosios instancijos teismo motyvų dėl jų. Apelianto skundų teiginiai, kad antstolė objektyviai nenustatė parduodamo turto kainos, kad antstolė pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką parduodamo turto kainos nustatymui nesuteikdama jokios reikšmės, yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl turto įkainojimo bet kokia forma reiškė prieštaravimus antstoliui, net skundo nagrinėjimo metu be savo niekuo nepagrįstų abejonių nepateikė absoliučiai jokių antstolės nustatytos skolininkų turto rinkos vertės nepagrįstumą galinčių patvirtinti įrodymų (CPK 178 str.). Apelianto argumentai dėl ekspertizių skyrimo galimybės taip pat yra visiškai nepagrįsti, kadangi ekspertizė skiriama tuo atveju, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.), pakartotinė ar papildoma ekspertizės skiriama tuo atveju, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 682 str. 2 d.). Minėta, kad įstatymo nustatyta tvarka jokių prieštaravimų dėl antstolės atlikto turto įkainojimo pareikšta nebuvo, antstolei abejonių dėl turto vertės nekilo. Antstolė įkainojo parduodamą turtą vadovaudamasi CPK 681 str. taisyklėmis, o aplinkybė, kad pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, tik patvirtina, kad antstolė nustatė netgi per didelę parduodamo turto kainą, kadangi už varžytynėse nustatytą kainą skolininkų turtas nekilnojamojo turto rinkoje yra nepaklausus. Tai paneigia apelianto niekuo nepagrįstą teiginį, kad antstolė nustatė nepagrįstai mažą turto kainą. Nėra protingo pagrindo manyti, kad turtas bus parduotas už didesnę kainą, jei jis potencialių pirkėjų nesudomino pardavinėjamas už mažesnę kainą. Tiek kreditorius, tiek skolininkas, tiek antstolis yra suinteresuoti įkeistą turtą parduoti už kuo didesnę kainą. Be to, pareiškėjui esant įsitikinusiam realizuojamo nekilnojamojo turto verte ir likvidumu, jis turi teisę pats surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už bet kokią didesnę nei antstolės nustatytą pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 704 str.).

Apelianto nurodymas, kad pirmosiose varžytynėse turtas buvo pardavinėjamas tik už 702 000 Lt, kai antstolė turtą buvo įvertinusi 1 170 000 Lt, taip pat visiškai nepagrįstas, kadangi tiek pirmosiose, tiek antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinės kainos nustatymą reglamentuoja įstatymas (CPK 718 str., 722 str. 1 d.). Pats apeliantas skunde nurodo, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir visi proceso dalyviai, tarp jų ir skolininkas, privalo griežtai laikytis CPK nustatytos vykdymo proceso tvarkos.

Apeliantas įstatymo nustatyta tvarka nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, ginčo klausimais nebendradarbiavo su antstole, o apskundė antstolės veiksmus (įkainojimo motyvu) jau antstolei paskelbus antrąsias varžytynes, nepateikdamas jokių antstolės veiksmų neteisėtumą galinčių patvirtinti įrodymų, dėl ko paskelbtos varžytynės neįvyko ir taip buvo užvilkintas vykdymo procesas, taip pat apeliantas apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį nenurodydamas konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų, pateikdamas identiškus formalius argumentus, kaip ir savo skunde antstolei, nors pirmosios instancijos teismas visus pareiškėjo argumentus išsamiai išnagrinėjo ir motyvavo.

Tokiomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erika Misiūnienė