Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Z. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarimo, kuriuo Z. T. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹ str. 1 d. nubaustas 200 Lt bauda, už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK ATPK 173¹ str. 2 d. nubaustas 200 Lt bauda, už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d., nubaustas 1000 Lt bauda su gautų pajamų iš šios veiklos – 9233 Lt, konfiskavimu; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 1000 Lt bauda su gautų pajamų iš šios veiklos – 9233 Lt, konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. T. pagal ATPK 172¹ str. 1 d., 173¹ str. 2 d. ir 173 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jam priklausančiu lengvuoju automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė individualią taksi veiklą pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-09-26 išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Z. T. patikrinimui pateiktus dokumentus, jo rašytą paaiškinimą nustatyta, kad jis vykdė individualią taksi veiklą – vežė keleivius už atlygį laikotarpiu 2012-11-01 – 2013-02-24, naudojosi UAB „N“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), paslaugomis – priimdavo iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) dispečerio iškvietimus – užsakymus, tačiau nustatyta tvarka neturėjo įsigijęs leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, iš vykdytos veiklos Z. T. gavo 9233 Lt pajamų, kurias apskaitė gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale, gaudamas pajamas išrašė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, kuriuose paslaugos pavadinimą įrašė kaip automobilio nuomą su vairuotojo samdymu. Tuo Z. T. pažeidė 1996-11-19 Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 str. 12 d. ir 2011-12-09 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 p. nuostatas.

Z. T. buvo įsigijęs verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti prekybos veiklą (kodas 004.02, veikla - Prekyba turgavietėse, suteikianti teisę verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba) laikotarpiu nuo 2011-01-11 iki 2011-06-30 pasirinktomis dienomis, 2011-01-24 pateikė prašymą Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai dėl veiklos nutraukimo. Z. T. privalėjo pateikti bet kuriai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai GPM308 formos 2011 metų mokestinio laikotarpio metinę pajamų deklaraciją iki 2012 m. gegužės 1 dienos, tačiau deklaracijos nepateikė, tuo pažeidė 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 str. 3 d., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-15 įsakymu Nr. VA-96 patvirtintų metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 3, 5, 19 ir 20 punktų nuostatas.

Z. T., pildydamas FR0508 formos prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitus į vieną kvitą įrašė iš keleto klientų gautus pinigus, iš kiekvieno kliento gautus pinigus įrašė atskira eilute, nors kiekvienam sumokėjusiam pinigus klientui turėjo išrašyti atskirą kvitą, pvz. 2012-11-05 kvite Nr. 17 įrašyta iš 8 klientų gauti pinigai: 16 Lt, 22 Lt, 24 Lt, 22 Lt, 14 Lt, 12 Lt, 16 Lt, 22 Lt, kas iš viso sudaro 148 Lt, 2013-01-01 kvite Nr. 01 įrašyta iš 2 klientų gauti pinigai: 100 Lt, 50 Lt, kas iš viso sudaro 150 Lt. Tuo Z. T. pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (2010-05-24 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 9, 10 p., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-12-31 įsakymu Nr. 379 (2010-11-26 įsakymo Nr. VA-111 redakcija) prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvito FR0508 formos pildymo taisyklių 17 p., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 38 p. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl ATPK 173 str. 1 d.

Z. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172¹ str. 1 d., 173¹ str. 2 d. ir 173 str. 1 d. Dėl Z. T. padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 172¹ str. 1 d. ir 173¹ str. 2 d., ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 173 str. 1 d., padarymo faktą, nesant jo veiksmuose ATPK 173 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog Z. T. jam priklausančiu lengvuoju automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė individualią taksi veiklą pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-09-26 išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), vežė keleivius už atlygį laikotarpiu 2012-11-01 – 2013-02-24, naudojosi UAB „N“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), paslaugomis – priimdavo iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) dispečerio iškvietimus – užsakymus, tačiau nustatyta tvarka neturėjo įsigijęs leidimo vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, iš vykdytos veiklos Z. T. gavo 9233 Lt pajamų, kurias apskaitė gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale, gaudamas pajamas išrašė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, kuriuose paslaugos pavadinimą įrašė kaip automobilio nuomą su vairuotojo samdymu, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d.

ATPK 173 str. 1 d. nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 173 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Pagal Kelių transporto kodekso 18 str. 12 p. keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad Vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad savo vykdomai veiklai jis pasirinko panašią taksi veiklai, bet jokiu būdu ne tapačią veiklos formą. Apeliantas pažymi, kad taksi veiklai būdingų atributų naudojimas kitose veiklose nėra draudžiamas įstatymais ir nesudaro pagrindo automatiškai pripažinti, kad dėl šių aplinkybių yra vykdoma ne automobilio nuomos su vairuotojo paslauga veikla, o taksi veikla. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyta, kad transporto priemonė, kuri nagrinėjamu atveju buvo suteikiama keleiviams vežti automobilio nuomos pagrindu, nėra įrengta kaip lengvasis automobilis taksi: automobilyje nėra įrengto taksometro, nėra plafono su užrašu taksi, yra tik logotipas panašus į naudojamą taksi veikloje, tačiau jame yra kitoks užrašas, o būtent „nuoma“. Pasak apelianto, tai rodo, kad paslauga buvo suteikta skirtinga nei taksi forma, o skirtingos formos naudojimas turi reikšmės atribojant šias paslaugas viena nuo kitos. Apeliantas nurodo, jog tai, kad automobilis buvo nuomojamas trumpam laikotarpiui, dažniausiai kelionės trukmei, tai, kad užsakymai buvo priimami per dispečerines, daro jo veiklą panašią į taksi veiklą. Tačiau, anot apelianto, skirtingai nei taksi veikloje, prieš vežant keleivį buvo sudaroma rašytinė nuomos sutartis, priešingų įrodymų byloje nesurinkta. Todėl ir šiuo aspektu apelianto vykdoma veikla skiriasi nuo taksi veiklos.

CK 6.512 straipsnis numato, kad pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Apeliantas nurodo, kad būtent šios rūšies sutarčių pagrindu jis ir teikė paslaugas klientams. Pažymėtina, kad pagal CK 6.513 straipsnio nuostatas transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Tuo tarpu įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 6.155 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 2 dalis). CK 6.515 str. 3 d. nustatyta, kad asmenys, vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, yra nuomotojo darbuotojai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju Z. T. nebuvo UAB „N“ (duomenys pakeisti) darbuotoju, o pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) Z. T. nuo 2012-10-01 vykdo individualią taksi veiklą (b. l. 14). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių Z. T. teiginį, kad jis teikė automobilio nuomos su vairuotoju paslaugą, t. y. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos tikrinimo metu nebuvo pateikta jokių nuomos sutarčių, kurių pagrindu jis teikė minėtas paslaugas. Apklaustas pirmosios instancijos teisme Z. T. nurodė, kad su keleiviu sudaro sutartį, kuri yra garantas, kad keleivis sumokės, taip pat, kad tos sutarties nereikia laikyti, yra išrašomas kvitas (b. l. 58). Teisminio nagrinėjimo metu Z. T. atstovė pateikė 2013 m. balandžio 4 d. Transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) , atstovaujama Z. T., įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai nuo 2013-04-04 (valanda nenurodyta) iki 2013-04-04 0,20 val. naudotis už užmokestį transporto priemonę Ford Galaksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas (b. l. 46). Pažymėtina, kad pateikta sutartis buvo sudaryta jau po Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo, nors pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) Z. T. nuo 2012-10-01 vykdo individualią taksi veiklą, t. y. ši sutartis neįrodo, kad laikotarpiu 2012-11-01 – 2013-02-24 jis vertėsi ne keleivių vežimo taksi, o automobilių nuomos su vairuotojo paslaugos teikimu veikla, kurią numato CK 6.512 str.

Iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu 2012-11-01 – 2013-02-24 Z. T. vykdė individualią veiklą - teikė taksi paslaugas automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsakymus gaudavo iš UAB „N“ (duomenys pakeisti) dispečerinės, iš klientų imdamas grynuosius pinigus už pervežimą, tą patvirtina byloje esantys Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai (b. l. 23-28), minėtu laikotarpiu Z. T. gavo 9233 Lt pajamų, kurios buvo registruojamos Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale (b. l. 18-22). Iš byloje esančios 2012-10-02 Bendradarbiavimo sutarties matyti, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) teikia Z. T. tik dispečerinės paslaugas - t. y., gavusi iš kliento užsakymą, UAB „N“ (duomenys pakeisti) ryšio priemonėmis perduoda informaciją apie gautą užsakymą Z. T. (b. l. 16-17). Apeliantas nurodo, kad nors sutarties kaina ir buvo nustatoma atsižvelgiant į tai, kur reikės pasiimti keleivį ir kur jį vežti, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad sutartinė nuomos kaina priklausė nuo paslaugos teikimo laiko, kadangi greitis, kelias ir laikas yra tarpusavyje koreliuojantys dydžiai ir gali būti išreikšti vienas per kitą. Apeliantas pažymi, kad byloje nepaneigta faktinė aplinkybė, kad važiavimo kaina paslaugos gavėjui buvo žinoma iš anksto, tai patvirtino ir kaip liudytoja apklausta R. M., kaina nepriklausė nuo važiuojančių asmenų skaičiaus ar pasirenkamo maršruto kelio. Pažymėtina, kad R. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „N“ (duomenys pakeisti) operatorė priima užsakymus iš skambinančių asmenų automobilių nuomai, žmogus skambina, sako, kad jam reikalingas automobilis, operatorė paklausia, kur žmogus yra ir kur nori važiuoti, iš anksto yra derinama kaina (b. l. 70). Tačiau toks liudytojos teiginys tik paneigia apelianto argumentą, kad nuvažiuotas atstumas neturi įtakos paslaugos kainai, kadangi akivaizdu, kad apmokėjimas už apelianto teikiamas vežimo paslaugas siejamas ne su transporto priemonės nuomos laiku, o su faktiškai nuvažiuotu maršrutu, t. y. kilometražu.

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant nustatyti, kokią veiklą - keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi ar automobilio nuomos su vairuotoju - faktiškai vykdė apeliantas, būtina vertinti faktines byloje nustatytas aplinkybes, pirmenybę teikiant ne tokios veiklos formai, o paslaugos turiniui. Tai, kad Z. T. vykdė keleivių vežimo, o ne transporto nuomos paslaugas parodo ir teikiamų paslaugų pobūdis bei trukmė. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomos trumpalaikės paslaugos, t. y. vienkartinis kliento nuvežimas iš taško A į tašką B, kas yra būdinga keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklai. Vertinant veiklos, kuria užsiėmė Z. T., pobūdį, daroma išvada, kad ji savo esme atitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, nes šioje veikloje yra naudojami taksi veiklai būtini atributai – iš klientų užsakymų priėmimas bei šios informacijos perdavimas racijos pagalba vairuotojui, naudojant dispečerių paslaugas; važiavimas pagal iškvietimą, keleivio vežimas jo nurodytu maršrutu.

Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad Z. T. deklaruojama veikla, t. y. automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimas, laikotarpiu 2012-11-01 – 2013-02-24 realiai vykdoma nebuvo. Prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju veikla, kuriai teisėtai vykdyti teisės aktai numato mažesnius reikalavimus nei taksi paslaugos teikimui, Z. T. faktiškai teikė taksi paslaugas, nors automobilis, kuriuo buvo pervežami keleiviai, tokios paslaugos teikimui nebuvo pritaikytas, t. y. automobilyje nebuvo taksometro, vietoje plafono su užrašu TAKSI buvo tvirtinamas užrašas „nuoma“, tokiu būdu siekdamas išvengti nustatytos rinkliavos už licencijos išdavimą, mokesčių į valstybės biudžetą privalomų reikalavimų vairuotojams, teikiantiems taksi paslaugas.

Kaip minėta, vienas iš esminių ATPK 173 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių yra, kad veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. T. individualią veiklą vykdė nuo 2012-10-01, Gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalo duomenimis Z. T. laikotarpiu 2012-11-01 – 2013-02-24 gavo 9233 Lt pajamų: per 2012 m. spalio mėn. - 1585 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. - 2246 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. - 2388 Lt, 2013 m. sausio mėn. - 2641 Lt, 2013 m. vasario mėn. - 373 Lt (b. l. 18-22). Remiantis šiais duomenimis konstatuojamas Z. T. veiklos sistemingumas ir komercinis pobūdis.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad Z. T. pažeidimas, numatytas ATPK 173 str. 1 d., yra įrodytas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Dėl nuobaudos.

Apeliantas pažymi, kad net jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad už ATPK 173 str. l d. numatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas pagrįstai, teismas jam skyrė per griežtą nuobaudą. Apeliantas mano, kad ATPK 173 str. 1 d. sankcijoje numatytas pajamų konfiskavimas šiuo atveju aiškiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju parenkant nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą turėtų būti taikomas ATPK 30¹ str. ir neskiriamas pajamų konfiskavimas.

ATPK 173 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, kad jis nesusijęs su šiurkščiu norminių aktų reikalavimų pažeidimu, į pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis anksčiau nėra baustas administracine tvarka, nedirbantis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad Z. T. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, nuo gautų pajamų sumokėjo visus priklausančius mokesčius, apelianto sutuoktinė jau metus yra registruota darbo biržoje (b. l. 89), į teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos ir skirtina švelnesnė nei ATPK 173 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda be neteisėtos veiklos įrankių ir gautų pajamų konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kuria Z. T. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d., paskirta 1000 Lt bauda su gautų pajamų iš šios veiklos – 9233 Lt, konfiskavimu, bei dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. Z. T. skirta galutinė nuobauda – 1000 Lt bauda su gautų pajamų iš šios veiklos – 9233 Lt, konfiskavimu.

Z. T. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 30¹ str., paskirti 1000 Lt baudą be neteisėtos veiklos įrankių ir gautų pajamų konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., Z. T. galutinę nuobaudą pagal ATPK 172¹ str. 1 d., 173¹ str. 2 d. ir 173 str. 1 d. paskirti 1000 Lt dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.