Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. patikslintą prašymą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, UAB „Aviva Lietuva“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens UAB „Aviva Lietuva“ atstovas, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo D. P. patikslintam pareiškimui neprieštarauja. Pateiktame atsiliepime suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens UAB „Aviva Lietuva“ atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

3. Į teismo posėdį neatvyko išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovas, pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis). Pateiktoje išvadoje nurodė, jog U. P. gyveno kartu su savo motina E. P., o po jos mirties liko gyventi su giminaite, tuo metu D. P. nurodė, jog neturi galimybių auginti dukterį. Nuo 2020-12-07 iki 2021-01-19 U. P. buvo organizuojama laikinoji priežiūra giminaitės šeimoje. 2021-02-05 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1855-1119/2021 leista paimti nepilnametį vaiką U. P. iš jos tėvo D. P.. 2021-02-10 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-219, nuo 2021-02-09 U. P. nustatyta laikinoji rūpyba. 2021-10-01 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1846 pabaigta laikinoji rūpyba U. P. ir ji nuo 2021-09-30 grąžinta tėvui D. P.. Skyriui 2022-02-03 telefonu susisiekus su U. P., ji paaiškino, jog jai yra žinoma, kad tėtis kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir palikimo priėmimo po mamos mirties, nurodė, kad yra sukaupta apie 3000,00 Eur piniginių lėšų pensijų fonde. Mergina taip pat nurodė, jog nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio mokosi Klaipėdos technologijų mokymo centre interjero apipavidalintojo profesijos ir gyvena mokyklos bendrabutyje, paveldėtas lėšas panaudos mokymosi reikmėms. Skyrius išvadoje nurodo, jog šiuo atveju nepilnametė U. P. praleido terminą gauti teismo leidimą priimti palikimą ne dėl savo kaltės, o jos įstatyminis atstovas D. P. laiku dėl objektyvių priežasčių neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo. Tai, kad nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas, laiku negalėjo atlikti įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo (ar atsisakymo), neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo vaikui, todėl neatnaujinus praleisto įstatymo nustatyto termino, nebūtų galimybės užtikrinti nepilnametės U. P. turtinių interesų. Atsižvelgdamas į tai, skyrius daro išvadą, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių ir yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti bei išduoti teismo leidimą pareiškėjui D. P. priimti palikimą nepilnamečio vaiko U. P. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nepilnamečio vaiko U. P., gim. (duomenys neskelbtini)d., tėvai yra pareiškėjas D. P. ir (duomenys neskelbtini) mirusi E. P. (4, 6 b. l.). Iš Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarės V. J.-Birbilienės 2021 m. lapkričio 11 d. liudijimo Nr. 4643 matyti, jog palikėjos nepilnametė dukra, pirmos eilės įpėdinė – U. P. per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo nepriėmė (3 b. l.). 2021 m. lapkričio 17 d. Skyriaus išvada, 2010-01-22 pensijų kaupimo sutartis Nr. 00312735 patvirtina, kad paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos, esančios UAB „Aviva Lietuva“ pensijų fonde (5, 24-25 b. l.). Pareiškėjas nurodo, jog mirusioji E. P. kreditorinių įsipareigojimų neturėjo (1 b. l., CPK 12, 178, 185 straipsniai).

5. Mirusiosios dukra, U. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra palikėjos vaikas, t. y. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau dėl nepilnametystės neturi civilinio veiksnumo ir negali pati kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą. Teismo leidimu tą gali atlikti tik jos įstatyminis atstovas. Pareiškėjui informacija apie nepilnamečio vaiko teisę į mirusiosios E. P. palikimą tapo žinoma tik 2021 m. lapkričio 11 d. gavus iš Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarės V. J.-Birbilienės liudijimą Nr. 4643 (3 b. l.). Rašytiniai duomenys įrodo, jog pareiškėjas ir mirusioji kartu negyveno, nepilnametė dukra taip pat gyveno su mama, todėl duomenų apie E. P. įgytą turtą ar pajamas pareiškėjas neturėjo (1, 13, 24-25 b. l.). Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad terminas atsisakyti priimti palikimą praleistas, kadangi nepilnamečio vaiko atstovui pagal įstatymą iki 2021 m. lapkričio 11 d. apie nurodytą palikimą nebuvo žinoma (CPK 178, 185 straipsniai).

6. Pareiškėjai bylose dėl leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą yra jo tėvai, globėjai arba rūpintojai. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti gali būti pratęsiamas (atnaujinamas) tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, atsisakyti priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas ir tai turi būti atlikta per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pavirtina, jog U. P., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminis atstovas D. P. laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo) priimti palikimo nepilnamečio vaiko vardu dėl nežinojimo apie mirusiosios E. P. palikimą, ir praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus nepilnamečio vaiko interesus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas, atstovaudamas savo nepilnamečio vaiko interesus, per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl objektyvių priežasčių, kas sudaro pagrindą šias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

8. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai norėdami savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą turi gauti išankstinį teismo leidimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, privalo atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismo leidimų išdavimo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai prašyme dėl teismo leidimo priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi, taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo apibendrinimas 2011 m. rugsėjo 8 d. nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35, Teismų praktika, 2011, 35). Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles.

9. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog palikimą sudaro piniginės lėšos, esančios UAB „Aviva Lietuva“ pensijų fonde (5, 24-25 b. l.). Pareiškėjas nurodo, jog mirusioji E. P. kreditorinių įsipareigojimų neturėjo, todėl palikimo priėmimas pagal apyrašą yra netikslingas. Pareiškėjas prašo išduoti leidimą U. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti mamos E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą. Nepilnametė U. P. yra palikėjos E. P. dukra, palikėjos įpėdinė. Ji savarankiškai negali atlikti procedūrų, susijusių su palikimo priėmimu. Pareiškėjas yra įstatyminis nepilnametės atstovas, jis gali savo vaiko vardu priimti palikimą. Skyriui 2022-02-03 telefonu susisiekus su U. P., ji paaiškino, jog jai yra žinoma, kad tėtis kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir palikimo priėmimo po mamos mirties, nurodė, kad yra sukaupta apie 3000,00 Eur piniginių lėšų pensijų fonde. Mergina nurodė, jog nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio mokosi (duomenys neskelbtini) interjero apipavidalintojo profesijos ir gyvena mokyklos bendrabutyje, paveldėtas lėšas panaudos mokymosi reikmėms. Skyrius neprieštarauja, kad pareiškėjas priimtų palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Iš Skyriaus išvados matyti, jog tik 2021-10-01 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1846 pabaigta laikinoji rūpyba U. P. ir ji nuo 2021-09-30 grąžinta tėvui D. P.. Ši faktinė aplinkybė neturi lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo vaikui, mergaitė yra grąžinta pareiškėjui, todėl nesuteikus leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu nebūtų užtikrinti nepilnametės U. P. turtiniai interesai. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, Skyriaus išvadą, matyti, kad mirusiosios E. P. palikimo priėmimas nesukels neigiamų padarinių nepilnametės U. P. interesams, todėl ir šioje dalyje pareiškėjo prašymas tenkinamas, pareiškėjui išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko U. P. vardu įstatyminiu pagrindu priklausantį E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą (CPK 178, 185, 376, 582 straipsniai, CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal CK 5.52 straipsnį, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o notarui nurodęs, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis).

11. CPK 582 straipsnio 12 dalis bei (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalis numato, jog šiose bylose dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl bylinėjimosi išlaidų pritiesimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnamečio vaiko U. P. atstovui pagal įstatymą D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnamečio vaiko U. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusios E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Leisti nepilnamečio vaiko U. P. atstovui pagal įstatymą D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio vaiko U. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu (duomenys neskelbtini) mirusios E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo leisti priimti palikimą per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, kitoje dalyje nutartis neskundžiama.