Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. N. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimo K. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį surašytas už tai, kad jis 2016-07-31, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, – viešoje vietoje, sustabdžiusią jo vairuotą keturratį motociklą ir pareiškusią pastabą dėl netinkamu važiavimu gadinamos kelio dangos R. F. įžeidžiančiai išvadino „šiukšle“ bei nuvažiuodamas garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu K. N. pripažintas padaręs ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 57 Eur bauda.

K. N. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą.

Apeliantas skunde nurodo, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Asmens kaltė gali būti nustatyta, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Skundo autoriaus nuomone, šių principų nagrinėjamu atveju nesilaikyta. Visų pirma, liudytojas ir nukentėjusioji, kurie yra sūnus ir motina, turi pagrindą apkalbėti atsakomybėn traukiamą asmenį, nes įsivaizduoja, kad gatvė yra jų asmeninė ir jie gali daryti „tvarką“, o kadangi R. F. yra buvęs policininkas, todėl neatmetama galimybė, kad siekdami, jog apeliantas nevažinėtų šia gatve, jį apšnekėjo. Nors teismas teigia, kad nukentėjusios ir liudytojo R. F. rašytiniuose paaiškinimuose ir teisme esantys nesutapimai nėra esminiai, tačiau, apelianto nuomone, šie prieštaravimai būtent rodo, kad liudytojas ir nukentėjusioji sako netiesą. Priešingai nei teigia teismas, nei liudytojas, nei nukentėjusioji keiksmažodžių teigia negirdėję. Dėl frazės „Ko nori šiukšle?“, manytina, kad nukentėjusioji sako netiesą, kadangi ji pati ir jos sūnus patvirtino, jog keturratis dirbo labai garsiai, todėl nukentėjusioji negalėjo iš viso kokių nors žodžių girdėti. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, K. N. daro išvadą, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinu jo kaltės įrodymų.

Atsiliepime į K. N. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas prašo skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

K. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą –necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Skundžiamu nutarimu K. N. pagal šį straipsnį nubaustas už tai, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis viešoje vietoje R. F. įžeidžiančiai išvadino „šiukšle“ bei nuvažiuodamas garsiai plūdosi necenzūriniais žodžiais. Apeliantas neigia atlikęs minėtus veiksmus ir skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka ne su apeliacinio skundo argumentais, o su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą, faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl K. N. kaltės padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Nors K. N. nepripažino įžeidžiančiai išvadinęs R. F. „šiukšle“ ir plūdęsis necenzūriniais žodžiais, tačiau jo kaltė dėl šių veiksmų neginčytinai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo R. F. parodymais ir pažeidimo faktą užfiksavusio policijos pareigūno surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusiosios ir jos parodymus patvirtinusio liudytojo R. F. parodymai yra patikimi, jais galima vadovautis. Kaip nurodoma ir skundžiamame nutarime, byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti minėtų asmenų suinteresuotumą apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą K. N.. Tai, kad R. F. yra nukentėjusiosios sūnus ir buvęs policijos pareigūnas, nesudaro jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Vertinant jo parodymų objektyvumą, atsižvelgtina į tai, kad jis pats tiesiogiai matė įvykio aplinkybes ir duodamas parodymus teisme iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir iš karto po įvykio. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad esminių prieštaravimų tarp nukentėjusios R. F. ir minėto liudytojo parodymų nenustatyta. Nors sutiktina su apeliantu, kad R. F. negali patvirtinti, jog K. N. pavadino nukentėjusiąją „šiukšle“, kadangi stovėjo toliau ir ne viską girdėjo dėl keturračio keliamo triukšmo, tačiau jo parodymai dalyje dėl to, kad jis matė apeliantą vairuojant keturratį be šalmo, tuo paneigiant jo teiginius, kad dėl dėvimo šalmo jis neturėjo galimybės nieko pasakyti, taip pat tai, kad šis liudytojas girdėjo K. N. nepagarbų bendravimą su jo motina, tam tikras necenzūrinių žodžių nuotrupas, visiškai atitinka nukentėjusios parodymus. Šių parodymų pagrindu teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas atliko administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus – įžeidžiančiai bendravo su nukentėjusiąja ir vartojo necenzūrinius žodžius. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme duoti K. N. parodymai, kuomet jis apskritai neigė bendravęs su moterimi, teigė matęs tik jam mojuojantį vyrą, kuriam jis nieko nesakė, pagrįstai teismo įvertinti kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas dėl apelianto kaltės ir veikos kvalifikacijos, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat nepadarė pažeidimų, taikydamas ir administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančias nuostatas, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą nepakeistą ir K. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.