Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-455-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-07-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-10-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-02
Bylos Nr.
II-455-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02766-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-455-1096/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02766-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant skundą padavusio asmens S. V. gynėjui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. V. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu pripažintas kaltu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirta šimto penkiasdešimt eurų bauda (b. l. 8).

2019 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundas „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo ((duomenys neskelbtini))“ (b. l. 2-6). Skunde pareiškėjas nurodo, kad vairuodamas automobilį Hyundai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniaus vakariniu aplinkkeliu nuo Gariūnų link Pilaitės pirma eismo juosta, orientuodamasis į jam iš dešinės buvusį kelio bordiūrą, nes dėl apsnigtos kelio dangos horizontalaus kelio ženklinimo nesimatė. Ketindamas sukti į Pilaitės pr. jis iš anksto, orientuodamasis į dešinėje pusėje esantį kelio bordiūrą, įvažiavo ties išvažiavimu į Pilaitės pr. esančią lėtėjimo juostą. Važiuojant pirma eismo juosta ir vėliau lėtėjimo juosta jam iš dešinės jokių kitų transporto priemonių nebuvo. Važiuodamas automobiliu jis matė galinio vaizdo veidrodėlyje eismo įvykyje dalyvavusį automobilį Škoda, kuris važiavo iš paskos. Įvažiuodamas į lėtėjimo juostą jis nesutrukdė ir negalėjo sutrukdyti kitoms transporto priemonėms, nes dešinėje kelio pusėje buvo tik kelio bordiūras. Važiuodamas lėtėjimo juosta jis išgirdo duslų garsą ir šoninio vaizdo veidrodėlyje pamatė už kelių šimtų metrų už jo į stulpą atsitrenkusį jam iš paskos važiavusį automobilį. Ketindamas pasidomėti, ar nereikalinga pagalba, jis sustojo kelkraštyje ir išlipęs iš savo automobilio ėjo link į stulpą atsitrenkusio automobilio. Jam einant, iš į stulpą atsitrenkusio automobilio išlipę vyrai ėmė jam reikšti pretenzijas neva jis jiems sutrukdė, nors, kaip minėta, nei sutrukdė, nei galėjo sutrukdyti. Į stulpą atsitrenkusiame automobilyje buvo ir neblaivus keleivis, kuris negalėjo objektyviai matyti visos situacijos ir duoti teisingus paaiškinimus. Atsitrenkusio į apšvietimo stulpą automobilio vairuotojas buvo suinteresuotas nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi, nes jo vairuotas automobilis Škoda neapdraustas Kasko draudimu ir dalį žalos, kaip tarnybinio transporto vairuotojui, tektų atlyginti pačiam. Skundu prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą ((duomenys neskelbtini)) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 2-6).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. birželio 3 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad jis yra nepagrįstas. 2019 m. vasario 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, į administracinio nusižengimo lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 35 straipsniu, 619 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 423 straipsnio 2 dalimi S. V. skyrė sankcijoje už inkriminuotą nusižengimą numatytą, minimalią nuobaudą – 150 eurų baudą. Atsiliepime nurodo, kad vyresnysis specialistas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Atsiliepimu prašoma pareiškėjo skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 1).

Šalies argumentai

Pareiškėjo gynėjas advokatas A. V. teismo posėdžio metu prašė panaikinti Nutarimą, palaikydamas skunde išdėstytus motyvus. Nurodė, kad S. V., vairuodamas automobilį Hyundai, 2019 m. sausio 28 d. važiavo Vilniaus vakarinio aplinkkelio pirmąja juosta, orientuodamasis į dešinėje kelio pusėje esantį bortą. Oro sąlygos buvo prastos, snigo, kelio žymėjimų nesimatė. Į lėtėjimo juostą persirikiavo lėtėjimo juostos pradžioje. Įsukęs į lėtėjimo juostą, kur yra nusukimas link Pilaitės, išgirdo duslų garsą ir veidrodėlyje pamatė, kad Škoda automobilis atsitrenkė į stulpą. Sustojo už dviejų šimtų metrų ir nuėjo paklausti, ar nereikia pagalbos. Škoda vairuotojas jam pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis sutrukdė, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvyko po 12 minučių. Eismo įvykio vietos plane S. V. pasirašė, susipažino su juo, pavaizduotas transporto priemonių išdėstymas teisingas, ginčo dėl jo nėra. S. V. nuo pat pradžios teigė, kad nesukėlė įvykio, Škoda automobilis visada važiavo iš paskos. Atstovas teigė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad S. V. sukėlė įvykį, Škoda automobilio vairuotojas A. Z. stengiasi išvengti atsakomybės ir žalos už tarnybinį automobilį atlyginimo. Liudytojas M. V. parodymais negalima tikėti, nes jis bendravo su A. Z., yra suinteresuotas jam įsiteikti ir duoti naudingus parodymus.

Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. sausio 28 d. apie 9.25 val. įvyko įvykis Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, kurio metu jam buvo sužalota koja, plyšo raištis. Jis važiavo automobiliu Škoda Octavia, kurį vairavo vairuotojas A. Oro sąlygos buvo prastos, kelias nevalytas, snigo, kelio žymėjimų nesimatė. Jis sėdėjo gale už keleivio sėdynės. Automobilis Škoda jau buvo lėtėjimo juostoje, kai staiga prieš juos pasirodė automobilis Hyundai, kuris kirto ištisinę liniją. Vairuotojas A. bandydamas išvengti smūgio paspaudė stabdžius ir suko vairą į dešinę pusę, tačiau automobilis atsitrenkė į stulpą. Paaiškinimą rašė ne tą pačią dieną, nes buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Papildomai parodė, kad nei S. V., nei A. Z. nepažįsta, tą dieną buvo vežamas į apklausą ikiteisminiame tyrime.

Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka duoti paaiškinimus. Paaiškino, kad žiemos metu su kolega vežė asmenį, kurį turėjo apklausti įtariamuoju byloje. Vilniaus vakariniame aplinkkelyje prieš pakilimą į Pilaitės pr. važiuojant kraštine eismo juosta, iš kairiojo šono pradėjo rikiuotis Hyundai automobilis. Siekdamas išvengti susidūrimo, paspaudė stabdį ir pasuko vairą dešiniau, tačiau dešinysis ratas kliudė kelkraštį ir automobilis atsitrenkė į stulpą. Tuo metu snigo, tačiau kelio žymėjimas matėsi. Papildomai nurodė, kad M. V. nepažįsta, giminystės, draugystės santykių nėra, neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų jo atžvilgiu.

2019 m. gegužės 8 d. S. V. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019 m. sausio 28 d. apie 09.25 val. Vilniaus vakariniame aplinkkelyje vairavo automobilį Hyundai Tucson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pirma eismo juosta, persirikiuodamas į lėtėjimo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją 1.1, neduodamas kelio lėtėjimo juosta važiavusiam automobiliui Škoda Octavia valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Z., kuris stabdė ir traukėsi dešiniau, bet automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą. Eismo įvykyje nukentėjo Škoda automobilio keleivis M. V., kuriam nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. A. 2019 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 28 d. apie 09.32 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus vakariniame aplinkkelyje ties išvažiavimu į Pilaitės pr. įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus. Buvo nustatyta, kad A. Z. galimai vengdamas susidūrimo su automobiliu Hyundai Tucson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. V., nesuvaldė vairuojamo tarnybinio automobilio Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio keleivis M. V., kuriam nustatytas dešinės kojos sumušimas (b. l. 10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir vyriausiosios patrulės A. A. tarnybiniame pranešime. Jame papildomai nurodyta, kad S. V. neigia sukėlęs eismo įvykį. Eismo įvykio vieta buvo apsnigta, eismo juostų ir važiavimo pėdsakų nesimatė (b. l. 11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 28 d. 09.25 val. kartu su to paties skyriaus vyresniuoju tyrėju A. Z. tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vežė M. V. procesiniams veiksmams atlikti ikiteisminio tyrimo byloje. Automobilį vairavo A. Z.. Važiuojant Vilniaus vakariniu aplinkkeliu ties įvažiavimu į Pilaitės prospektą, pažeisdamas KET reikalavimus, į jų važiuojamą juostą staiga įvažiavo automobilis Hyundai Tucson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Susidūrimo pavyko išvengti, tačiau automobilis Škoda nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros apšvietimo stulpą. Automobilio Hyundai vairuotojas savo kaltės nepripažino, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie užfiksavo eismo įvykį. M. V. dėl kojos skausmų išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam nustatytas dešiniojo kelio sumušimas (b. l. 12).

BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. sausio 28 d. 09.32 val. įregistruotas A. Z. pranešimas, kad jis važiuodamas automobiliu Škoda ir bandydamas išvengti susidūrimo su automobiliu Hyundai, staigiai kirtusiu kelią, įvažiavo į stulpą. S. V. neigia, kad galėjo sukelti įvykį, paaiškino, kad važiavo lėtėjimui skirta juosta ir kilo į Pilaitės pr., kai išgirdo smūgį (b. l. 13-14).

Eismo įvykio vietos planuose nubraižyta įvykio schema, gatvės ir automobiliai po eismo įvykio (b. l. 15, 17). Pažymoje apie eismo įvykį užfiksuoti eismo įvykio metu automobiliams Hyundai Tucson ir Škoda Octavia padaryti apgadinimai (b. l. 16). Eismo įvykio metu darytos nuotraukos detalizuoja įvykio situaciją ir padarytus apgadinimus Škoda Octavia (b. l. 31-40).

A. Z. surašytame 2019 m. sausio 28 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. sausio 28 d. apie 9.30 val. vairavo tarnybinį automobilį Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniaus vakariniu aplinkkeliu nuo Gariūnų pusės. Kelio danga buvo apsnigta ir iš dalies nenuvalyta. Kartu su juo važiavo vyr. tyrėjas J. L. ir M. V.. Važiuojant minėtu keliu ir persirikiavus į kraštinę dešinę eismo juostą ir ketinant sukti link Pilaitės pr., prieš pat posūkį (likus 50-75 m) į pastarąją eismo juostą staiga iš kairės eismo juostos pradėjo rikiuotis Hyundai automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė pradėjo rikiuotis likus 1 metrui iki jo vairuojamo automobilio. Stengdamasis išvengti susidūrimo, jis pradėjo stabdyti automobilį, užvažiavo dešiniu ratu ant kelkraščio ir atsitrenkė į elektros stulpą (b. l. 18).

M. V. surašytame 2019 m. vasario 25 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. sausio 28 d. apie 9.20 val. važiavo kaip keleivis automobilyje Škoda Octavia. Automobilį vairavo policijos pareigūnas Aleksandras, pavardės nežino. Jis sėdėjo automobilio gale už keleivio sėdynės. Vilniaus m. važiavo Tūkstantmečio gatve link Pilaitės pr. Vairuotojas jau buvo įvažiavęs į lėtėjimo juostą, kai iš antros juostos staiga į jų juostą įvažiavo šviesios spalvos automobilis. Kadangi atstumas tarp automobilių buvo labai mažas, vairuotojas, stengdamasis išvengti susidūrimo, staigiai pasuko į dešinę, kliudė kelio bordiūrą ir automobilis atsitrenkė į stulpą. Prieš pasukdamas automobilis rodė posūkio signalą, bet rikiavosi per ištisinę liniją (b. l. 22).

Specialisto paaiškinime, duotame išnagrinėjus medicininius dokumentus, konstatuota, kad M. V. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešiniajame kelyje. Sužalojimas galėjo buvo padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24).

S. V. surašytame 2019 m. sausio 28 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. sausio 28 d. apie 9.30 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu Hyundai Tucson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Varėnos į Vilnių. Įsukęs iš aplinkkelio į kelią, vedantį į Karoliniškes, galinio matymo veidrodėlyje pastebėjo, kad paskui jį važiuoja šviesi (balta) mašina. Pavažiavus apie 200 m. pastebėjo, kad automobilis atsitrenkė į stulpą. Jis sustojo ir nuėjo paklausti, ar nereikia pagalbos. Išlipę du vyrai pradėjo šaukti, kad jis užkirto kelią ir dėl to įvyko avarija. Buvo iškviesta policija ir greitoji, nes vienas iš važiavusiųjų skundėsi kelio skausmu. Eismo sąlygos tą dieną buvo blogos, snigo, kelias buvo slidus, kelio žymėjimų nesimatė. Šis kelias jam yra žinomas, todėl jau senokai važiavo dešine kraštine eismo juosta. Iš dešinės pusės nieko nebuvo, todėl niekam nesutrukdė. Važiavimo greitis buvo 50-55 km/val. (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas

ANK 423 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, kurį sukėlė Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Byloje esantys objektyvūs įrodymai leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu M. V. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 23-24). Ginčo byloje dėl sukeltų padarinių eismo įvykio metu nėra.

Ginčas šiuo atveju kyla dėl to, ar S. V. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą ir žalos atsiradimą. Nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai, tiek teikdami paaiškinimus įvykio dieną, tiek apklausti teisme, pateikė iš esmės skirtingas įvykio versijas.

Škoda Octavia vairuotojas A. Z. tvirtina, jog eismo įvykis įvyko, todėl, kad S. V. vairuojamas automobilis Hyundai Tucson staigiai iš kairės įvažiavo į lėtėjimo juostą, kuria jis jau važiavo, ir taip sudarė jam kliūtį, dėl ko jis siekdamas išvengti susidūrimo nusprendė staigiai stabdyti, tačiau jo vairuojamas automobilis dešiniu ratu užvažiavo ant kelkraščio ir jis trenkėsi į elektros stulpą (b. l. 51). Tuo tarpu S. V. parodė, jog matė iš paskos atvažiuojantį automobilį, tačiau kelyje nesant jokių kliūčių, jis įvažiavo į lėtėjimo juostą ir nuvažiavęs apie 200 metrų pamatė automobilį, atsitrenkusį į stulpą (b. l. 3, 29).

Ginčijamame nutarime nurodyta, kad S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 101 ir 111 punktus, todėl buvo sukelti inkriminuojami padariniai. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 111 punkte nurodyta, kad jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo iš anksto persirikiuoti į šią juostą ir lėtinti greitį tik joje. Kelių eismo taisyklių 8 punkte įvardyti bendrieji kelio ženklų ir kelių ženklinimo laikymosi principai, tačiau ši norma nukreipia į KET 3 priedą. KET 3 priedo 1.1. punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą, taip pat pažymint, jog šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Ginčo atveju S. V. nebuvo vienintelis eismo dalyvis, keitęs važiavimo kryptį judėdamas Vilniaus vakariniu aplinkkeliu, t. y. išvažinėjo į lėtėjimo juostą link Pilaitės pr.

J. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad važiuojant vakariniu aplinkkeliu ties įvažiavimu į Pilaitės prospektą, į jų važiuojamą juostą staiga įvažiavo automobilis Hyundai Tuscon. Susidūrimo pavyko išvengti, tačiau automobilis Škoda nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros apšvietimo stulpą (b. l. 12). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodo liudytojas M. V. paaiškinime, teigdamas, kad automobilis, kuriuo važiavo, jau buvo lėtėjimo juostoje, kai kitas automobilis staiga įvažiavo prieš jų automobilį (b. l. 22), teismo posėdžio metu parodė, kad Škoda automobilio vairuotojas persirikiavo į lėtėjimo juostą jos pradžioje. Važiavo lėtėjimo juosta, kai staiga priešais automobilį išvydo kitą automobilį. Automobilio vairuotojas, bandydamas išvengti susidūrimo, stabdė, suko vairą į dešinę ir atsitrenkė į stulpą (b. l. 50). Teismas pažymi, kad neturi pagrindo netikėti liudytojo M. V. parodymais, nes jis asmeniniais, draugystės ryšiais yra nesusijęs nei su vienu proceso dalyviu ir yra nesuinteresuotas bylos baigtimi. Teismo posėdžio metu davė parodymus įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pareiškėjo keliamos abejonės dėl liudytojo blaivumo įvykio metu (b. l. 3), nepasitvirtino.

Minėtiems parodymams neprieštarauja liudytojo A. Z. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes, BIRT žiūryklės duomenys, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. A. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, taip pat duomenys užfiksuoti eismo įvykio plane, nuotraukose.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu.

Teismas įvertinęs minėtus įrodymus, daro išvadą, kad automobilio Hyundai Tucson, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. V. persirikiuodamas į lėtėjimo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, t. y. lėtėjimo juosta važiuojančiam automobiliui Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nebuvo duotas kelias ir jis stabdydamas bei traukdamasis į dešinę nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą.

Tai, kad įvykio metu buvo blogos oro sąlygos, snigo, kelio danga buvo apsnigta (b. l. 11, 29, 50) ir dėl to S. V. fiziškai neturėjo galimybės įvertinti kelio ženklinimo (b. l. 50), nors kelias jam buvo žinomas, nes juo itin dažnai važinėja (b. l. 49), reikšmės eismo įvykio vertinimui neturi.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas 2019 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. V. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. V. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 423 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė