Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-36-899/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-08
Bylos Nr.
II-36-899/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00950-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.25pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-36-899/2016
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00950-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4; 3.25
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2016 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 40N-52131503-16 pakeitimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas G. G. 2016 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą Nr. 40N-52131503-16, kuriuo J. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 240 Eur dydžio bauda už tai, kad 2016 m. vasario 8 d. 17.15 val. Radviliškio rajone, kelio Panevėžys-Šiauliai 52-ajame kilometre, vairavo automobilį „Opel Astra“, ant kurio buvo pritvirtinti ne tai transporto priemonei skirti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), kai priskirti yra (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 225 punkto reikalavimus (5-6 b. l.).

2016 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas J. B. skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde (16-17 b. l.) paaiškino, kad pažeidimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Transporto priemonė yra įmonės, kurios verčiasi automobilių prekyba, todėl jai buvo priskirti prekybiniai numeriai. Automobilį turėjo pervaryti iš Rokiškio r. į Šiaulius, todėl uždėjo prekybinius numerius ir nepatikrino jų priskirtinumo, nes buvo įsitikinęs, kad prekybiniai numeriai yra būtent to automobilio. Pamatęs, kad uždėti ne tos transporto priemonės numeriai, savo pažeidimą pripažino ir dėl jo labai gailisi. Mano, kad paskirta administracinė nuobauda neatitinka pažeidimo pobūdžio ir yra per griežta. Įmonėje dirba puse etato, paskirta nuobauda yra gerokai didesnė nei gaunama alga. Be to, turi du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Paskirta administracinė bauda labai apsunkintų ir taip nelengvą materialinę padėtį. Teismų praktikoje numatyta, kad, tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį (pažeidimas yra formalus, padarytas dėl neatsargumo), padarinius (nebuvo padaryta žala, kiti eismo dalyviai nenukentėjo), pažeidėjo asmenybę (10 metų vairavimo stažas, drausmingas vairuotojas, neturi galiojančių nuobaudų), prašo sumažinti paskirtą baudą iki 80 Eur.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba su J. B. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime į skundą (23 b. l.) paaiškino, kad pareiškėjas nurodo, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeisimo bylą, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių ir netyrė pateiktų įrodymų, todėl priimtas nutarimas nepagrįstas ir naikintinas. Šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, nes, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, jokių pareiškėjo prašymų išreikalauti ar prijungti dokumentus ar kitus įrodymus, reikšmingus bylos nagrinėjimui, pateikta nebuvo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad, atsižvelgus į jo asmenybę, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir kaltės formą, pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą galėjo skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Kaip jau minėta, J. B. pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėjo būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios atsakomybę, išskyrus tik tai, kad jis dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjui skirta mažesnė administracinė nuobauda nei baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkis. Skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją ir jam sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų trisdešimt vieno iki trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

J. B. neneigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašydamas sumažinti paskirtos baudos dydį iki 80 Eur.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 ir 30¹ straipsniuose. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 ir 3 dalis skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. B. paskirta bauda ATPK 123 straipsnio 3 dalyje sankcijos ribose, tad galimybė sumažinti paskirtą baudą atsirastų tik tada, jei būtų konstatuotos aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Taikant šią normą reikalinga atsižvelgti į dviejų tipų kriterijus – lengvinančių aplinkybių buvimą bei protingumo ir teisingumo kriterijus. Šiaulių apygardos teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokios aplinkybės šioje byloje nustatytos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. pripažįsta padaręs pažeidimą, sutinka sumokėti baudą, tik prašo ją sumažinti. Tai rodo, kad jis suprato savo kaltę, kritiškai vertina savo elgesį, nevengia atsakomybės. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs pažeidimą, dėl įvykusio nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 straipsnis) byloje nenustatyta. J. B. padarytas KET pažeidimas nesukėlė didelės žalos kitiems asmenims, valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, J. B. turi dvi mažametes dukras, prie kurių išlaikymo turi prisidėti. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, vidutiniškai 145,37 Eur/mėn. atskaičius mokesčius. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad J. B. praeityje iki nagrinėtino įvykio administracine tvarka buvo baustas, tačiau paskutinis nutarimas skirti nuobaudą jo atžvilgiu buvo priimtas 2010 m., vėliau dar du kartus (2011-05-23 ir 2012-05-09) buvo taikyti administraciniai nurodymai, kurie administracinių baustumų asmeniui neužtraukia, iki tol padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilis „Opel Astra“ tikrai priklauso įmonei „F.“, kas tik dar kartą patvirtina J. B. versiją, kad automobilį į Šiaulius pervarinėjo darbiniais tikslais, o ne vedamas negerų tikslų, slepiant tikrąjį transporto priemonės valstybinį numerį ir kt., t. y. iš esmės nusižengė dėl neatsargumo.

Įvertinęs surinktų įrodymų visetą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir J. B. sumažinti paskirtos baudos dydį iki 100 Eur. Teismas pažymi, kad už tokio pažeidimo padarymą paskirta 100 Eur bauda, įvertinus pragyvenimo lygį valstybėje, laikytina pakankamai griežta atsakomybės priemone, kuri šiuo atveju turėtų padėti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 302(4) str., teisėjas

nutarė:

administracine tvarka nubausto J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2016 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 40N-52131503-16, kuriuo J. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 3 dalį, padarymą buvo paskirta 240 Eur bauda, pakeisti.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, J. B. sumažinti paskirtą baudą iki 100 Eur (vieno šimto eurų).

Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėjas Bronius Vinciūnas