Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. S. gynėjos advokatės Gražinos Mauručaitienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 262 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. L., jis nuo 2011 metų vasaros iki 2012 m. kovo 19 d. neteisėtai pagamino, gabeno ir laikė įrenginius, skirtus psichotropinei medžiagai gaminti, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) bei neteisėtai savo naudojimui be tikslo platinti įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos.

2012 m. kovo 20 d. M. S. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas teismo priimtomis nutartimis M. S. buvo tęsiamas. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi, kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. sausio 21 d.

Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, taip pat daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). Be to, teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomosiomis priemonėmis siekiamų tikslų.

Gynėjos teigimu, pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, teismas turi išsamiai įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra sudėtinga, o M. S. yra suimtas jau ilgą laiką, gynėja mano, kad netikslinga toliau tęsti jam suėmimo terminą, kadangi ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo M. S. gynėjos skundą atmesti ir palikti galioti apygardos teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. gynėjos advokatės Gražinos Mauručaitienės skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, kuria kaltinamajam M. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis M. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties M. S. ir kito kaltinamojo T. L. parodymų protokoluose, kratų, apžiūrų, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokoluose, vaizdo ir garso įrašuose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pažymėtina, jog spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, teismas suimtojo kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, konstatavęs, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti pagrindai.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. išvardintų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į pastarojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, jos gali pakakti asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. M. S., praeityje teistas du kartus, šiuo metu kaltinamas padaręs apysunkį, sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, už kurių padarymą įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ši aplinkybė padidina tikimybę, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad M. S. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t.y. siejamas tvirtais socialiniais ryšiais. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, M. S. praeityje teistas, šiuo metu yra kaltinamas apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu veikiant organizuota grupe. Dvi iš jo padarytų nusikalstamų veikų patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, be to, susijusios su neteisėtu būdu gaunamomis pajamomis. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas M. S. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šio pagrindo buvimo nešalina skunde nurodytos aplinkybės.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo konkrečiu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant teisėtumo principo.

BPK 122 straipsnyje nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, ikiteisminis tyrimas vyko intensyviai, buvo atlikta daug proceso veiksmų. 2012 m. gruodžio 12 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti į Klaipėdos apygardos teismą.

Atsakant į skundo argumentą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo, pažymėtina, kad šį klausimą gali spręsti teismas, kurio žinioje yra byla, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina nutarties pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 123 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnis).

Pratęsdamas kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Klaipėdos apygardos teismas nepažeidė teisės aktų nuostatų ir tinkamai rėmėsi teismų praktika. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. S. gynėjos advokatės Gražinos Mauručaitienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.