Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Arvydo Martinavičiaus,

kolegijos narių teisėjų Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei Ritai Dabužinskienei,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovui Vladui Barodicai,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. N., Valstybinės miškų tarnybos ir valstybės įmonės Telšių miškų urėdijos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. A1-844 dalies panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą pareiškimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 30 d. gautas pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas, 2015 m. lapkričio 20 d. patikslintas pareiškimas, kuriuo prašoma: 1. Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. A1-844 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 1 punkto dalį, kuria 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į V. N. suformuotą 13 760 kv. m (1,3760 ha) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Telšių m. 2. Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. A1-844 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 2 punktą, kuriuo V. N. suformuotas 2 965 kv. m (0,2965 ha) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Telšių m., kuriame yra 0,27 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. 3. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 654 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., bei 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., kuriame yra 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotas. 4. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 2457 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ 1.1. punkto dalį, kuria V. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m. 5. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 2457 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ 1.2. punktą, kuriuo V. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., kuriame yra 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotas. 6. Taikyti restituciją natūra, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn: 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., bei 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m.

Pareiškimuose nurodoma, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015 m. birželio 1 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2015 m. gegužės 27 d. raštas Nr. 1SD-1489-(3.1.) dėl viešojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba (Telšių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) neteisėtai V. N. nuosavybėn perleido valstybinės reikšmės miškų plotus, esančius 0,2965 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., ir 1,3760 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m. Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. N. į buvusių savininkų B. M. ir V. J. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Telšių mieste, Telšių apskrityje, teisėtumo pagal pateiktą informaciją ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad: B. M. 1991 m. (mėnuo ir diena prašyme nenurodyta) pateikė tuometinei Telšių rajono valdybai prašymą grąžinti ekvivalentine natūra tris žemės sklypus – 14 ha ploto, 0,3226 ha ploto ir 0,3349 ha ploto, turėtus Telšių mieste. Nuosavybės teises patvirtinti buvo pateikti: Žemės ūkio ministerijos 1931 m. gruodžio 15 d. žemės perleidimo aktas Nr. 46778, iš kurio matyti, kad V. J. (M.) įsigijo nuosavybėn iš nusavinto K. P. turėto Dirkstelių dvaro, Telšių mieste, vieną žemės sklypą, pažymėtą Žemės tvarkymo departamento matininko J. M. 1930 m. sudarytame plane Nr. 73, bendro ploto – 0,3349 ha; 1936 m. balandžio 20 d. perdavimo-perėmimo aktas Nr. 174 ir Telšių notaro F. M. 1936 m. aktų knygos išrašas, akto Nr. 97, iš kurių matyti, kad B. M. iš varžytinių parduotas Telšių mieste (buv. Dirkstelių dv.) žemės sklypas, pažymėtas Žemės tvarkymo departamento matininko J. M. 1930 m. sudarytame plane Nr. 72, bendro ploto – 0,3226 ha; Telšių apskrities Ipotekos įstaigos 1938 m. pripažinimo aktų knygos išrašas Nr. 108, iš kurio matyti, kad V. ir B. M. nusipirko iš K. P. turėto Dirkstelių dvaro, žemės sklypą – 14 ha bendro ploto. Giminystės ryšiui su buvusiu savininku buvo pateiktos Telšių vyskupijos Nevarėnų R. K. parapijos 1936 m. rugpjūčio 13 d. jungtuvių metrikos ištraukos Nr. (neįskaitomas), iš kurios matyti, kad 1933 m. rugpjūčio 14 d. susituokė B. M. ir V. J.; V. M., mirusios 1989 m. gruodžio 23 d., mirties liudijimo; B. M., mirusio 1996 m. gruodžio 17 d., mirties liudijimo; A. B. M. gimimo liudijimo; A. B. M., mirusio 1997 m. rugsėjo 23 d., mirties liudijimo; Telšių rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriaus 1993 m. gruodžio 16 d. gimimo pažymos Nr. 713 apie L. M. gimimą; L. M. ir V. S. sutuoktuvių liudijimo; V. M. gimimo liudijimo; V. M. ir V. N. sutuoktuvių liudijimo kopijos.

Telšių apskrities viršininko administracijos Telšių rajono žemėtvarkos skyrius 2000 m. sausio 28 d. pažymoje Nr. 12 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nurodė, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad į buvusių savininkų V. ir B. M. nuosavybės teisėmis valdytą Telšių apskrities Telšių mieste bendro ploto 14,6575 ha, V. N. turi nuosavybės teisę į 2,4450 ha. Šioje pažymoje nurodyta, kad V. N. už 0,2 ha suteikiama piniginė kompensacija, o likusi 2,2450 ha žemė bus atkurta vėliau. Taip pat pažymoje nurodyta, kad V. N. prašymu nuosavybė į 1,6725 ha atkuriama natūra, o į 0,5725 ha vertybiniais popieriais (akcijomis). Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. A1-844 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pritarė, kad V. N. būtų atkurtos nuosavybės teisės į 13 760 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Telšių m.; specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos kaip privačių miškų (Nr. 343 p. XXVI) teritorijoje; bei į 2 965 kv. m miškų ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Telšių m.; specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos kaip privačių miškų (Nr. 343 p. XXVI) teritorijoje. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 654 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises į V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra 0,3161 ha žemės plotą ir 1,3564 ha miško plotą. Be to, V. N. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį 0,5725 ha žemės plotą atlyginant vertybiniais popieriais.

Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 2457 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ atkūrė V. N. nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius Telšių mieste grąžinant natūra laisvus (neužstatytus) bendro ploto 1,6725 ha du žemės sklypus: 1.1 punktu žemės sklypą 1,3760 ha, (duomenys neskelbtini); tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio veiklai; žemės sklypui taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas: XXVI (miško naudojimo apribojimai) – 1,0707 ha; 1.2. punktu į žemės sklypą 0,2965 ha, (duomenys neskelbtini); tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio veiklai; žemės sklypui taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas: XXVI (miško naudojimo apribojimai) - 0,2857 ha. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti V. N. nuosavybės teise du žemės sklypai: 1,3760 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., ir 0,2965 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad ji rengdama Telšių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės plotų schemą nustatė, kad į Telšių mieste esančius miškus, patenkančius į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., ir 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., buvo atkurtos nuosavybės teisės privatiems asmenims. Nuosavybės teisių atkūrimo metu šie miško plotai pateko j Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos 65 kvartalo teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ buvo priskirta 11 miškų grupės „Miškų parkų“ pogrupiui. Minėti žemės sklypai pateko į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, be to, šios teritorijos buvo Telšių mieste, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1273 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo“ 27 pogrupiui „Miestų miškai“ priskirta 89 ha miško, esančio Telšių girininkijos „1 d“, „2 d“, „3 d“ kvartaluose. Kvartas „3 d“ apima miškus, patenkančius į žemės sklypus, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės V. N. (1,3760 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., ir 0,2965 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Teisių m.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą Nr. 645 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo“, kuriuo patvirtino naują Telšių rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašą. Šiame sąraše neliko 25 pogrupio - „Miško parkai“, o miškai, patenkantys į grąžintus žemės sklypus (1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., ir 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m.), yra priskirti pogrupiui „Miestų miškai“. Telšių girininkijos kvartalo numeris „3“ pakeistas į numerį „7103“.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių skyrius 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. 37SD-3079-(l4.37.47.) informavo prokurorą, kad atliko sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinę žemės naudojimo kontrolę bei nurodė, kad kontrolės metu patikrinus 1,3760 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., buvo surašytas 2015 m. spalio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 37ŽN-197-(14.37.73), kuriame nurodyta, kad miško naudmenų plotai šiai dienai neatitinka 2004 m. kadastriniais matavimais nustatytų miško naudmenų plotų, vietoje nustatyta, kad miško plotas apie 0,19 ha yra mažesnis negu buvo nustatyta kadastrinių matavimų metu; bei patikrinus 0,2965 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., buvo surašytas 2015 m. spalio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 37ŽN-196-(14.37.73), kuriame nurodyta, kad miško naudmenų plotai šiai dienai neatitinka 2004 m. kadastriniais matavimais nustatytų miško naudmenų plotų, nes ties Malūno gatvės ir miško keliuko sankirta 0,02 ha plotas nėra apaugęs mišku, t. y. miško plotas apie 0,02 ha yra mažesnis. Valstybinė miškų tarnyba 2015 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. R2-1531 informavo prokurorą, kad 2013 m. balandžio 10 d. atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą (vietoje), įvertinant, ar miškų plotai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus miško reikalavimus, patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos 7103 kvartalo 12 taksacinio sklypo aprašomieji ir grafiniai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys pagal 2013 m. balandžio 10 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktu pateiktas išvadas, išbraukiant iš miško žemės plotus, kurie neatitinka miškui keliamų reikalavimų. Be to, rašte pažymėta, kad nėra jokio teisinio pagrindo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą įtraukti duomenis apie miško žemę remiantis VĮ Registro centras tvarkomo Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu, bei į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių skyriaus 2015 m. spalio 30 d. raštu Nr. 37SD-3079-( 14.37.47.) pateikti duomenys iš esmės patvirtina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, t. y. abiejų registrų pateikta grafinė medžiaga sutampa, todėl laikytina, kad 1,3760 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., yra 0,81 ha miško plotas, o 0,2965 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., yra 0,27 ha miško plotas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai. Požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinami valstybinės reikšmės miškai, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d, nutarimas). Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14d., 2007 m. rugsėjo 6 d, nutarimai). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2001 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. 1X-1983 redakcija) nustatyta, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. l.X-240 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai - miestų miškai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2001 m. sausio 27 d, įstatymo Nr. 1X-1983 redakcija), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2001 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1935 redakcija) nuostatos draudžia privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybinės reikšmės miškus. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas - specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d, 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d,, 2007 m. rugsėjo 6 d, 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1157 redakcija) nustatyta, kad miškai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams, miško parkams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra - įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad miško žemė, patenkanti į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., ir patenkanti į 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės išperkama, nes pateko į Telšių miesto miškų (miško parkų) teritorijas, todėl nuosavybės teisės į ją negalėjo būti atkurtos, dėl šios priežasties Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. A1-844 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 1 punktą dalyje, o 2 punktas visoje apimtyje; Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 654 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) dalyje; Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 2457 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ 1.1 punktą dalyje, 1,2 punktas visoje apimtyje, kurioje yra valstybinės reikšmės miškų plotai, yra neteisėti iš esmės ir turi būti panaikinti, kadangi prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės miškų plotai, restitucija turėtų būti taikoma natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausant} turtą. Taigi, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taikytina restitucija natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., bei visą 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., kuriame yra 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

Panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus, o nuosavybės teisių atkūrimo klausimas pretendentams turėtų būti sprendžiamas iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 56 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą ar jo nėra. Viešojo intereso gynimą gali nulemti įvairios priežastys, viena iš jų gali būti konkretaus civilinės teisės posakio ar instituto didesnis, palyginti su kitais, visuomeninis reikšmingumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, egzistuoja viešasis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų. Šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Ginčijami administraciniai aktai: sprendimai, įsakymai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, nuostatas, todėl galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą turi apginti.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atsiliepime nurodoma bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais atsakovas sutinka bei kad pareiškime išdėstyti reikalavimai būtų patenkinti.

Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad dėl pareiškėjo reikalavimų palieka spręsti teismui.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. N. atstovas A. V. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka.

Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė miškų tarnyba bei valstybės įmonė Telšių miškų urėdija atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimas tenkintinas.

Dėl kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo termino

Prokuroras, kuris kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, laikytinas viena iš proceso šalių, kuriai taikomos tos pačios proceso teisės normos, kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat ir dėl skundo (prašymo) padavimo termino. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009, 2007 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Kitaip tariant, termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą.

Nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visuma aplinkybių: pirminės informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavimo data, informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis; kokių veiksmų pareiškėjas papildomai ėmėsi, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo 2015 m. birželio 1 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 27 d. raštą Nr.1SD-1489-(3.1.) „Dėl viešojo intereso gynimo“. Į Šiaulių apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2015 m. birželio 30 d., t. y. nepraleidus ABTĮ numatyto 30 dienų termino po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, kad galimai pažeistas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad vieno mėnesio terminas praleistas nebuvo.

Pareiškėjo prašomų panaikinti skundžiamų aktų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad ginčijamų administracinių aktų pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės privačiam asmeniui į Telšių mieste esančius miškus, patenkančius į 1,3760 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m. ir 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m. Nuosavybės teisių atkūrimo metu šie miško plotai pateko į Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos 65 kvartalo teritoriją, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 buvo priskirta II miškų grupės „Miškų parkų“ pogrupiui. Minėti žemės sklypai pateko į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, be to, šios teritorijos buvo Telšių mieste, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo priskirtos valstybinės reikšmės miškų plotams. 1,3760 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m. yra 0,81 ha miško ploto, 0,2965 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m. yra 0,27 ha miško ploto.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01) numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad taip pat išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Telšių apskrities viršininkas 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 654 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises į V. N. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra 0,3161 ha žemės plotą ir 1,3564 ha miško plotą. Be to, V. N. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį 0,5725 ha žemės plotą atlyginant vertybiniais popieriais. Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 2457 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ atkūrė V. N. nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius Telšių mieste grąžinant natūra laisvus (neužstatytus) bendro ploto 1,6725 ha du žemės sklypus: 1.1 punktu žemės sklypą 1,3760 ha, (duomenys neskelbtini); tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio veiklai; žemės sklypui taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas: XXVI (miško naudojimo apribojimai) - 1,0707 ha; 1.2. punktu į žemės sklypą 0,2965 ha, (duomenys neskelbtini); tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio veiklai; žemės sklypui taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytas specialiąsias naudojimo sąlygas: XXVI (miško naudojimo apribojimai) – 0,2857 ha. Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti V. N. nuosavybės teise du žemės sklypai: 1,3760 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., ir 0,2965 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios teritorijos dalis jau 1998 m. liepos 7 d. aplinkos viceministro – Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 10 buvo priskirta miško parkams, teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 buvo priskirta II miškų grupės miškų parkų pogrupiui, į ją pateko miško parkų teritorijos plotas. Taigi minėtos faktinės aplinkybės egzistavo skundžiamų aktų priėmimo metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Valstybinės miškų tarnybos pateiktais miškų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga, nes jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti kitais įrodymais. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Taigi įvertinus rašytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetą darytina išvada, kad 1,3760 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Telšių m., yra 0,81 ha, o 0,2965 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., yra 0,27 ha miško plotas, kurie pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, ir pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą „miesto miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taigi teisėtų lūkesčių principas siejamas su poreikiu užtikrinti teisių, kurios įgytos pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o ne apskritai bet kokių (t. y. ir neteisėtų) viešojo administravimo subjektų veiksmų pagrindu, apsaugą.

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos šalių argumentai nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos manymu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Konstatuotina, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. A1-844 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 1 punkto dalis, kuria 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į V. N. suformuotą 13 760 kv. m (1,3760 ha) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Telšių m.; Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. A1-844 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 2 punktas, kuriuo V. N. suformuotas 2 965 kv. m (0,2965 ha) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Telšių m., kuriame yra 0,27 ha valstybinės reikšmės miškų plotas; Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 654 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., bei 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., kuriame yra 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotas; Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 2457 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ 1.1. punkto dalis, kuria V. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m.; Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 2457 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ 1.2. punktas, kuriuo V. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., kuriame yra 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotas, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti restituciją – grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., bei 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo. Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams-fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo ne kartą yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti.

ABTĮ 92 straipsnyje numatyta, kad akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju kuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Iš minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų būti laikytinas šešių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą Paplauskienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiškėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iš pareiškėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimą, ir konstatuota, kad pareiškėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t. y. iki kol institucijos suteikė pareiškėjai naują tokio paties dydžio žemės sklypą.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad tretysis suinteresuotas asmuo V. N. įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei tokią žalą sukėlė ginčijamų aktų (jų dalies) panaikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-623/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. A1-844 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 1 punkto dalį, kuria 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į V. N. suformuotą 13 760 kv. m (1,3760 ha) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Telšių m.

Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. A1-844 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ 2 punktą, kuriuo V. N. suformuotas 2 965 kv. m (0,2965 ha) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Telšių m., kuriame yra 0,27 ha valstybinės reikšmės miškų plotas.

Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 654 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., bei 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., kuriame yra 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 2457 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ 1.1. punkto dalį, kuria V. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m.

Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 2457 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių mieste“ 1.2. punktą, kuriuo V. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., kuriame yra 0,27 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

Taikyti restituciją natūra – grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,81 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 1,3760 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m., bei 0,2965 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Telšių m.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arvydas Martinavičius

Žanas Kubeckas

Virginijus Stankevičius