- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- II-91-674/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00206-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pažeidėjas
- M. B.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B., jo atstovei advokatei D. Činčiuvienei,
institucijos, surašiusios nutarimą atstovui V. G., D. G. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos 2018 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-978-2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį ir 291 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 25 d., 19.35 val., žvejojo Dubysos upėje ties (duomenys neskelbtini) kad žvejybą vykdė su mėgėjiškos žūklės įrankiu - spiningu Byron C. M., žuvų pagavęs nebuvo, žvejybą vykdė su žvejo mėgėjo kortele. Nurodoma, kad pagal kalendorių saulė leidosi 19.14 val., o jis žvejojo 19.35 val., kai nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. nuo saulės laidos iki saulės patekėjimo žvejoti draudžiama, todėl laikoma, kad jis žvejojo neleistinai. M. B. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1 ir 11.18 punktų reikalavimus, bei pažeidė Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo priedo 1 punkto reikalavimus. 2018 m. spalio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos V. G. priimtu nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-978-2018 M. B. už administracinį nusižengimą numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje buvo nubaustas 210 Eur bauda, už administracinį nusižengimą numatytą ANK 291 straipsnio 7 dalyje buvo nubaustas 400 Eur bauda. Vadovaujantis LR ANK 38 straipsniu, galutinė administracinė nuobauda paskirta 400 Eur bauda ir konfiskuotas spiningas ir ritė.
Šalies argumentai
M. B. pateikė skundą teismui prašydamas panaikinti 2018 m. spalio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos V. G. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje AM-AAD-ANR_N-978-2018 ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
2018-12-17 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjos D. Kregždienės nutarimu M. B. skundas patenkintas, panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos poskyrio vedėjos V. G. 2018-10-22 administracinio nusižengimo nutarimas ir administracinio nusižengimo byla M. B. pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 291 str. 4 d. ir 291 str. 7 dalį nutraukta.
Šalies argumentai
2019 sausio 7 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 gruodžio 17 d. nutarimą ir palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Kauno administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio 2018 spalio 22 d. administracinio nusižengimo nutarimą.
Šiaulių apygardos teismas nutarė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad teismas neapklausė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiųjų specialistų V. J.. A. O., neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. M., liudytojo A. K.. Teismas pažymėjo, kad vien rašytiniai įrodymai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Dėl to teismas sprendė, kad nebuvo ištirtos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės.
Šalies argumentai
Skunde ir teisme M. B. nurodė, kad nubaustas nepagrįstai. Nurodė, kad jis 2018 m. rugsėjo 25 d., 19 val. 35 min., nežvejojo ir administracinių nusižengimų pagal ANK 291 straipsnio 4 ir 7 dalis nepadarė. Jo manymu, nutarimas patraukti jį administracinėn atsakomybėn priimtas nepašalinus tiek prieštaravimų, tiek ir abejonių dėl nurodomų faktų. Pareiškėjo manymu, nutarimas grindžiamas tik prielaidomis. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad jis 2018 m. rugsėjo 25 d., 19 val. 35 min. žvejojo (duomenys neskelbtini). Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Raseinių rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė A. O. negalėjo patvirtinti, kad būtent jis yra tas žvejys, kurį matė kitame Dubysos upės krante. Tokia išvada padaryta pamačius tik jo aprangą ir žvejybos įrankius. Specialistė atpažino įrankius, bet neatpažino žmogaus, tai kelia jam abejonių, kas tik patvirtina, kad ji nematė pareiškėjo, o tik daro prielaidas. Vyriausias specialistas V. J. tvirtina matęs būtent pareiškėją kitame upės krante, tačiau tai jam kelia abejonių, nes to nepatvirtino su juo kartu buvusi specialistė A. O.. Pareiškėjui taip pat kelia abejonių tai, kodėl žvejybos faktas nebuvo fiksuojamas kitomis priemonėmis, pavyzdžiui filmuojant ar fotografuojant. Prie jo automobilio nufotografuotas spiningas buvo išimtas iš automobilio, o ne fotografuotas ten kur buvo, tai yra automobilyje. Taip pat jis pateikė dviejų asmenų – A. O. ir P. R. paaiškinimus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nežvejojo nutarime nurodytu laiku. Jis kategoriškai neigia neleistinu metu žvejojęs. Jis su draugu K. žvejojo leidžiamu laiku, toje pačioje Dubysos upės pusėje, kur stovėjo automobilis, perbridę į kitą pusę nebuvo. Po saulės laidos nežvejojo. Užtruko laiko, kol grįžo iki automobilio. Nieko pagavę nebuvo.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės skyriaus Kauno administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyris atsiliepimu prašo palikti priimtą nutarimą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad M. B. kaltę padarius administracinius nusižengimus pagrindžia tarnybinių veiksmų protokolas, administracinio nusižengimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos, 2018 m. rugsėjo 25 d. kalendorinis išrašas, tarnybinio transporto stovėjimo vieta, pareigūnų apklausos garso įrašas, paimti daiktiniai įrodymai. Departamente nagrinėjant bylą apklausti pareigūnai V. J. ir A. O., kurių parodymais, jų manymu, pagrindo abejoti nėra. Administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta laikantis ANK proceso reikalavimų. Procesinio sprendimo, netenkinančio asmens lūkesčių, priėmimas neduoda pagrindo jį vertinti kaip šališką ar neobjektyvų. Vien tai, kad asmuo nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis pareigūno, priėmusio nutarimą, išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti M. B. skundo.
Liudytojas A. O. paaiškino, kad jis su P. R. tą dieną važiavo maudytis į Dubysos karjerą netoli (duomenys neskelbtini). Juos sustabdė gamtosaugos pareigūnai. Buvo 19.15 val. Automobilį paliko viduryje kalno. Ėjo maudytis. Matė stovintį pilkos spalvos automobilį. P. D.. Ten smėlio paplūdimys, atvira vieta. Išsimaudė, išgėrė arbatos. Jokių žvejų nematė. Brenda visada toje pačioje vietoje, nes ten negilu. Kitoje vietoje niekas nebrenda. M. B. su draugu pamatė tik grįždami link savo automobilio, stovinčius prie M. B. automobilio. Link jų važiavo gamtosaugininkų automobilis. Jie persirengė ir važiavo link (duomenys neskelbtini). Kai išvažiavo į kelią, buvo 19 val. 40 min.
Liudytojas P. R. paaiškino, kad jis su A. O. kaip ir kiekvieną dieną nuvyko maudytis prie Dubysos, prie (duomenys neskelbtini). Važiuojant SMS draugei rašė. Buvo 19.15 val. Dėl to tiksliai gali pasakyti laiką. Nuvažiavę apie 500 metrų atstumu paliko automobilį. Jis pamena, kad jų automobilį važiuojant link Dubysos patikrino gamtos apsaugos pareigūnai. Nieko nerado. Matė stovinį B. automobilį. Jie nuėjo prie upės, perbrido Dubysą. Visada ten brenda, nes kitoje vietoje nėra brastos. Maudėsi, išgėrė arbatos. Po to vėl perbrido Dubysą ir ėjo link savo automobilio. Tada matė, kad B. su dar vienu vaikinu, buvo prie automobilio, persirenginėjo. Bagažinė buvo atidaryta. Ir tuo pačiu matė, kaip nuo kalno leidžiasi pareigūnai. Po maudymosi, kai važiavo namo, vėl parašė SMS draugei. Buvo 19.40 val. Kai jie ėjo maudytis, nematė nei B., nei kitų žvejų. Kai maudėsi, tuo metu gerai matėsi brasta. Niekas per brastą tuo laiku neperbrido. Dėl žvejybos sąlygų gali pasakyti, kiek yra matęs, tai visi žvejai žvejoja toje pusėje Dubysos, kurioje buvo palikę automobilį. Žvejams nėra reikalo bristi į kitą pusę, nes žvejybos vietos yra tame pačiame krante.
Liudytojas A. K. parodė, kad su B. atvyko žvejoti po pietų. Mėtė spiningą ir ėjo pakrante. Ėjo per tris vietas. Žvejojo toje pačioje pusėje, kur stovėjo automobilis. Nieko nepagavo tą dieną. Jis buvo apsiavęs su guminiais batais, o B. su britkelnėm. Buvo 19.15 val. kai B. pasakė – einam. Jie grįžinėjo prie automobilio. Grįžtant matė kitame krante besimaudančius du vaikinus. Jie kiekvieną dieną ten maudėsi. Ėjo iki automobilio apie 15-17 minučių. Prie automobilio grįžo apie 19.30 val. Tada atvažiavo pareigūnai. Jam taip pat surašė protokolą. Jis irgi skundė teismui. Teismas panaikino nutarimą.
Liudytojas V. J. parodė, kad jis Raseinių gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas. Rugsėjo 25 d. dieną su kolegomis buvo reide, tikrino, ar nedaromi žvejybos taisyklių pažeidimai, ar nežvejojama po saulės laidos. Saulė tą vakarą leidosi 19.14 val.. Ties (duomenys neskelbtini) patikrino nestojusį automobilį. Jie sakė, kad neveikė švyturėlis. Nieko neleistino nerado, asmenys paaiškino, kad važiuoja maudytis į Dubysą. Su B. jis yra pažįstamas. B. prieš savaitę buvo išaiškinęs, kad po saulės laidos negalima žvejoti. Be to B. yra vieną kartą pranešęs apie kitą pažeidėją, pažeidžiantį žvejybos taisykles. Matė, kad stovi B. automobilis. Jie su kolegomis O. ir M. nutarė patikrinti, ar yra žvejų. Ėjo Dubysos pakrante kiekvienas atskirai ir stebėjo. Jis matė B. žvejojantį kitoje Dubysos pusėje. Jis mėtė spiningą. Jis mano, kad B. jį pamatė, todėl pasitraukė į krūmus. B. pažino, matė apie 50 metrų atstumu. Jis buvo su britkelnėmis. Kiti kolegos nematė. Žvejojančių asmenų jis nenufotografavo. Jie nutarė palaukti, kol grįš prie automobilio B.. Jis su kolegomis savo tarnybiniu automobilius pavažiavo tolyn, ant kalno, kad nesimatytų. Laukė grįžtančio B. su draugu. Jie perbrido per Dubysą ir grįžo prie automobilio. Kaip jie perbrido Dubysą nematė, nes krūmais apaugę krantai. Kai B. su nepilnamečiu draugu K. grįžo prie automobilio, jie privažiavo, nusileido nuo kalno. Apie 19.35 val. – 19.45 val. apytiksliai galėjo būti. Buvo tas pats žmogus, su bridkelnėmis. Apžiūrėjo automobilį. Nieko pagavę nebuvo. Spiningus jis apžiūrėjo, spiningai buvo automobilyje, nufotografavo. Jie sakė, kad nežvejojo, sakė, kad buvo už 0,5 kilometro. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius, buvo žadėjęs B. pateikti įrašą, tačiau negalima pateikti įrašo, nes ant viršaus po 2 valandų užrašo. Aparatūra neveikė, todėl tą dieną surašyti protokolo nebuvo galimybių.
Liudytojas V. M. parodė, kad jis yra neetatinis gamtos inspektorius. Jis parodė, kad vyko reidas, tikrino ,kaip žvejojama, ar draudžiamu laiku nežvejoja. Ant kalno kai buvo, pasižiūrėjo į laikrodį, buvo 19.15 val. Matė stovintį automobilį. Su kolegomis ėjo prie Dubysos ieškoti žvejų. Jie visi trys ėjo atskirai. Ten krūmynais apaugę. Kai jis išėjo į atvirą vietovę, laiko, kad jį pamatė žvejys, kuris buvo kitoje Dubysos pusėje. Jis pasitraukė į krūmus. Jis matė žveją kitoje Dubysos pusėje, kokiu atstumu matė, negali pasakyti, tolokai. Matė kaip spiningą mėtė. Kadangi reikėjo tarnybinį pranešimą rašyti, jis nurodė laiką 19.35 val. Tai tikslus laikas. Jie pavažiavo su automobiliu į kalną, kad žvejai manytų, jog jie išvažiavo. Ir laukė, kada jie grįš prie automobilio. Laukė apie 15 minučių. Kai pamatė, kad prie automobilio grįžo žvejai, jie privažiavo. Jie žuvies nebuvo pagavę. Rankose nešėsi spiningus. Vienas buvo su bridkelnėmis. Nuotraukose žvejų žvejojančių neužfiksavo. Kadangi užstrigo printeris, negalėjo surašyti protokolo. Tą vakarą buvo dar kiti asmenys, su VWGolf, kurie ėjo maudytis.
Liudytoja A. O. parodė, kad ji dirba Raseinių gamtos apsaugos inspekcijoje. Tą vakarą vyko reidas „Lašiša“ prie Dubysos upės. Prie (duomenys neskelbtini). Vieną automobilį patikrino, vaikinai važiavo maudytis, nieko neleistino nerado. Pastebėjo kitą automobilį. Tikėtina, kad galėjo būti žvejai. Visi trys išsiskirstė po vieną, ėjo atskirai. Priėjimai prie vandens buvo tarp krūmų. Ji matė kitoje pusėje su meškere žvejojančius žvejus. Meškerės buvo vandenyje. Vienas buvo su bridkelnėmis, kitas su guminiais batais. Ji žvejus matė iš tolo. Jų nė vieno nepažįsta. Iš veidų negalėtų atpažinti. Pripažįsta, kad turi problemų dėl regėjimo į tolį. Jie neužfiksavo pažeidimo, nenufotografavo, kitaip nesutrukdė žvejybos, nes neturi nei valčių, nei batų, nei kitų priemonių. Jie su kolegomis tarnybiniu automobiliu pavažiavo į kalną ir ten palaukė, kol žvejai grįš prie automobilio. Laukė apie 10 min. Kai grįžo žvejai, jie privažiavo prie automobilio. Žmonės sakė, kad jie nežvejojo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Administracinis nusižengimas yra administracinių nusižengimų kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų LR aplinkos apsaugos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 11.18 papunkčio reikalavimus draudžiama žvejoti nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. nuo saulės laidos iki saulės patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje), o šių taisyklių 3 priede nurodyti ruožai į kuriuos pagal 3 priedo 7 eilutę patenka Dubysos upės atkarpa nuo žiočių iki Kražantės žiočių. Pagal Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d., įsakymu Nr. D1-1128, 1 priedo 1 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti žuvų praplaukimo takuose ir arčiau kaip 100 metrų žemiau tvankinių vandens nuleistuvų; lašišas ir šlakius leidžiama žvejoti nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. nuo saulės patekėjimo iki laidos (pagal įrašus kalendoriuje).
Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu gauti Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto V. J., Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiosios A. A. A. O. ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. M. paaiškinimai, kurie yra labai panašūs , beveik identiški.
Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti gamtos apsaugos pareigūnai davė skirtingus parodymus. Visi pareigūnai davė parodymus, kad matė žvejus priešingame Dubysos krante. Reiškia žvejams norint grįžti prie automobilio, jie turėjo perbristi Dubysą. Tačiau nė vienas iš liudytojų negalėjo nurodyti matęs, kad B. su K. būtų perbridę upę. Negana to, liudytojai R. ir O. nurodė, kad jie tuo metu buvo perbridę maudytis į kitą Dubysos pusę, maudėsi atviroje vietoje, netoli brastos. Po to gėrė ant kranto arbatą, o po to grįžo prie savo palikto automobilio (maždaug už 500 metrų nuo upės paliktas buvo automobilis) Tačiau per visą tą laiką nematė jokių žvejų, niekas upės neperbrido. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai jau grįždami prie automobilio matė, kad B. su K. jau buvo prie savo automobilio, persirenginėjo, o pareigūnai leidosi nuo kalno link B. automobilio. Akivaizdu, kad nepaneigta B. versija, kad jis su K. žvejojo toje pačioje Dubysos pusėje, kur stovėjo automobilis, o dar užtruko grįždami iki automobilio. Be to Pareigūnų parodymuose yra ir kitokių prieštaravimų – O. matė žvejus, žvejojančius su meškerėmis. Taigi galėjo matyti visai ne tuos asmenis. Tuo labiau, kad O. pripažino, kad iš veido žmogaus negali atpažinti, be to turi problemų dėl matymo į tolį. M. B. nuo pat pradžių kategoriškai neigia pažeidimą, jo parodymai sutampa su liudytojų A. K., P. R., A .O. parodymais. Be to pažeidimas įrodinėjamas minučių tikslumu. Teismas atkreipia dėmesį, kad apie kokius nors ankstesnius M. B. administracinius nusižengimus duomenų nėra. Priešingai, liudytojas V. J. tvirtina, kad M. B. yra padėjęs pareigūnams išaiškinti kitus žvejybos taisyklių pažeidėjus. Pareigūnai, vykdami į reidą, teismo manymu, turėtų būti pasiruošę tam tikras priemones galimiems pažeidimams užfiksuoti. Šiuo atveju Teismui nepateikta neginčijamų įrodymų – vaizdo įrašų, fotonuotraukų, vaizdo registratoriaus įrašų ar kitų patikimų įrodymų apie galimą administracinį nusižengimą
LR ANK 291 str. 4 d., 291 str. 7 d. nurodyti nusižengimai padaromas tiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Teismas laiko, kad nėra įrodyta M. B. veiksmuose tyčios, dėl to nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tapati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes.
Pagal formuojamą teismų praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007).
Teismas įvertinęs visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metus šalių duotus parodymus, sprendžia, kad institucija surašiusi protokolą ir nubaudusi M. B. dėl administracinių nusižengimų numatytų ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 7 dalyje, nepašalino kilusių abejonių ar iš tiesų M. B. nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje žvejojo.
Teismas daro išvadą, kad pagal ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir ANK 291 straipsnio 7 dalyje nurodytus pažeidimus, administracinio nusižengimo protokole, tyrimo veiksmų protokole, nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-978-2018, pareigūnų paaiškinimuose fiksuoti nusižengimų padarymo faktai neįrodyti. Esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams, M. B. skundas tenkintinas - nutarimas panaikintinai ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaujantis ANK 643 straipsniu panaikinus Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir šią bylą nutraukus, grąžintinos (jeigu buvo) išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su priimtu nutarimu.
Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau - BPK) 106 straipsnio nuostatos. Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad M. B. patyrė 900 Eur (devynis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms. Panaikinus skundžiamą nutarimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteistina 900,00 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno poskyrio vedėjos V. G. 2018 m. spalio 22 d. administracinio nusižengimo nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-978-2018 dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje ir 291 straipsnio 7 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Grąžinti M. B. iš jo konfiskuotą spiningą Byron C. M. ir ritę 1 vnt.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, M. B. naudai 900 Eur (devynis šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.