- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-10
- Bylos Nr.
- N-575-471-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Nukentėjusysis
- M. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė)
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Vilniaus m. savivaldybės tarybos administracinės komisijos (toliau - Komisija) 2005 m. sausio 19 d. nutarimu V. G. pagal ATPK 161 str. paskirta administracinė nuobauda - 200 litų bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „Invaida“ direktoriumi ir atsakingu už šios bendrovės veiklą ant pastato K.Ladygos g., Vilniuje fasado eksponavo reklaminę informacinę iškabą, neturėdamas bendrasavininkių sutikimo ir tuo pažeidė Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. spendimui Nr. 399 patvirtintų „Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 15.3 p.
Šalies argumentai
V. G. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Komisijos 2005 m. sausio 19 d. nutarimą. V. G. nurodė, kad reklaminė iškaba buvo užsakyta UAB „Reklamos klasė“, kuri atliko ne tik iškabos projektavimo, gaminimo darbus, tačiau ir organizavo iškabos suderinimą su kompetentingom institucijom. Vilniaus m. savivaldybės pareigūnų žodiniu patikinimu, reklaminei iškabai įrengti privalu buvo gauti pastato bendrasavininkių, jų įsteigtos bendrijos, ar pastato administratoriaus sutikimas. Kadangi visų pastato bendrasavininkių sutikimą gauti būtų buvę sudėtinga, gautas pastato administratoriaus UAB „Adminsta“ sutikimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 24 d. nutarimu nutarė panaikinti Vilniaus m. savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2005 m. sausio 19 d. nutarimą, kuriuo V. G. pagal ATPK 161 str. paskirta 200 litų bauda, ir bylą nutraukti. Teismas nurodė, kad ATPK 161 str. nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Skundžiamame 2005 m. sausio 19 d. Komisijos nutarime nurodoma, kad V. G. pažeidė Vilniaus m. tarybos 1999-07-09 tarybos sprendimu Nr. 399 patvirtintų Vilniaus m. tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau - Taisyklės) 15.3 punktą. Šių Taisyklių 15.3 p. nurodyta, kad gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, kiemuose ir kituose bendrojo naudojimo vietose draudžiama kabinti reklamines informacines iškabas, plakatus, statyti reklaminius skydus, stendus ar kitokius reklaminius įrengimus bei suolus, sporto įrenginius, kryžius, statybos vagonėlius, palapines ir kitus laikinus statinius be vietos parinkimo schemų ir įrenginių projektų, suderintų nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad Taisyklių 15.3 p. įtvirtinta blanketinio pobūdžio norma, todėl šiame projekte minima tvarka turi būti nustatyta kitame teisės akte. Iš byloje esančio 1996-02-13 Vilniaus m. savivaldybės architektūros ir statybos skyriaus įsakymo Nr. 7-V, kuriuo patvirtinta komercinės reklamos projektų derinimo tvarka (įsakymo priedas Nr. l; b.1.48), matyti, jog šis įsakymas priimtas vadovaujantis 1996-01-31 mero potvarkiu Nr. 21 „Dėl įgaliojimų suteikimo Architektūros ir statybos skyriaus darbuotojams“, tačiau ne Vilniaus m. tarybos 1999-07-09 tarybos sprendimu Nr. 399 patvirtintų Taisyklių pagrindu. Be to, 1996-02-13 įsakymas, kuriuo nustatyta reklamos projektų derinimo tvarka, priimtas iki Taisyklių patvirtinimo. Atsižvelgęs į tai teismas padarė išvadą, kad nei Savivaldybė, nei nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad atsižvelgiant į Taisyklių 15.3 punkto reikalavimus ir jo pagrindu kokiu nors teisės aktu buvo nustatyta reklaminių iškabų suderinimo tvarka. Dėl minėtų priežasčių teismas konstatavo, kad tokios tvarkos nustatymu negalima pripažinti ir reklamos projekte esančių nuorodų „gauti bendrasavininkių sutikimus“ ar „gauti II-o aukšto butų savininkų sutikimus“. Teismas vertino, kad nesant Taisyklių 15.3 punkte numatytos ir teisės aktu patvirtintos reklaminių iškabų suderinimo tvarkos, negali atsirasti administracinė atsakomybė pagal ATPK 161 straipsnį.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir palikti Vilniaus m. savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2005 m. sausio 19 d. nutarimą nepakeistą ir V. G. skundo nepatenkinti. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, dėl ko minėtas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros ir statybos skyriaus 1996 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 7-V priede Nr.1 (b.l. 48) komercinės reklamos projektų derinimo tvarkoje nurodyta, kad reikalingas savininko sutikimas, t.y. būtinumas gauti savininko sutikimą nustatytas. Nors aukščiau paminėtas įsakymas yra priimtas anksčiau negu Vilniaus miesto tvarkos ir švaros taisyklės, tačiau būtinumas gauti savininko sutikimą komercinės reklamos projektų derinimo tvarkoje yra numatytas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. balandžio 13 d. rašte (b.l. 35) nurodyta, kad vaizdinės reklamos („Interjero salonas“, „Invaida“) įrengimo ant pastato K.Ladygos g. 1 projektas, parengtas UAB „Reklamos klasė“, buvo patikrintas ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Valstybinės kalbos kontrolės tarnybos vedėjos A. Š. , Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriaus vyr. specialisto R. M. , Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriaus Bendrojo ir specialiojo planavimo poskyrio vyr. specialistės D. R. bei įregistruotas Reklamos projektų registracijos žurnale. Peržiūrint projektą raštu buvo nurodytos pastabos gauti turto (pastato) bendrasavininkių sutikimus, įrengiant reklamą.
Atsiliepimas
V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. ATPK 9 straipsniu nustatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas veikimas arba neveikimas, kuris atitinkamai pagal ATPK 10 bei 11 str. gali būti tiek tyčinis, tiek neatsargus. Iš byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad pareiškėjo veikimas, dėl kurio Vilniaus m. savivaldybės tarybos administracinės komisijos sprendimu buvo paskirta bauda, nėra priešingas teisei. Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai teisingai konstatavo, jog minėta komisija priėmė sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje vadovaudamasi tik ATPK 161 straipsniu, numatančiu atsakomybę už atitinkamą priešingą teisei veikimą ar neveikimą, bei blanketine norma — Vilniaus m. tvarkymo ir švaros taisyklių 15.3 punktu, nereglamentuojančiu jokios reklaminių įrengimų projektų derinimo tvarkos, o tik nukreipiančiu į tokią tvarką, kuri, kaip nustatyta byloje, nurodytų Vilniaus m. tvarkymo ir švaros taisyklių pagrindu nėra patvirtinta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ATPK 161 str. nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra blanketinė. Taigi, institucija skirianti nuobaudą turėjo nurodyti kokią konkrečią teisės normą nustatytą atitinkamose taisyklėse pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Iš ATPK 161 str. taip pat seka, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už tų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus kurie nustatyti savivaldybių tarybų.
Vilniaus m. savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2005 m. sausio 19 d. nutarime yra nurodoma, kad V. G. pažeidė Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. spendimui Nr. 399 patvirtintų „Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 15.3 p. Šiame 15.3 p. nurodoma, kad yra draudžiama kabinti reklamines informacines iškabas, plakatus, statyti reklaminius skydus, stendus ar kitokius reklaminius įrengimus bei suolus, sporto įrenginius, kryžius, statybos vagonėlius, palapines bei ir kitus laikinus statinius be vietos parinkimo schemų ir įrenginių projektų, suderintų nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad ši teisės norma taip pat yra blanketinė, nukreipianti į kitą tvarką. Kokias tos kitos tvarkos taisykles pažeidė V. G. nutarime nėra nurodyta, todėl nutarimas yra neteisėtas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. galėjo būti nubaustas už tai, kad jis nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros ir statybos skyriaus 1996 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 7-V priede Nr.1 nurodytos komercinės reklamos projektų derinimo tvarkos (b.l. 131). Ši tvarka nėra nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, todėl neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 161 str. nustatantį atsakomybę už gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus.
Be to, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 str. (1993 m. balandžio 6 d. įstatymo Nr. I-119 redakcija) buvo nustatyta, kad aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. spendimu Nr. 399 patvirtintos Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklės ir Vilniaus miesto savivaldybės Architektūros ir statybos skyriaus 1996 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 7-V priede Nr.1 nurodyta komercinės reklamos projektų derinimo tvarka būtų buvę paskelbti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl paminėti aktai nebuvo įsigalioję, nėra ir nebuvo privalomi asmenims. Todėl V. G. šių teisės aktų nepažeidė, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas neteisėtai ir nepagrįstai.
Ar pažeidė V. G. Reklamos įstatymą, Ūkio ministro 2000 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 405 teismas netiria, nes dėl šių aktų pažeidimo V. G. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nebuvo nubaustas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją ar panaikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Nukentėjusiojo M. M. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.