- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-760-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25619-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- N. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti 2015-03-25 teisinių paslaugų sutartį Nr. 119 ir įpareigoti atsakovę grąžinti sumą, sumokėtą pagal sutartį - 6 400 Eur, grąžinti ieškovei dokumentų originalus: ieškovės gimimo liudijimą, santuokos liudijimą, aukštojo mokslo diplomą su priedais, darbo knygelę, ieškovės tėvų mirties liudijimus, Gyventojų registro tarnybos pažymą, NTR išrašą apie turimą nekilnojamąjį turtą, dokumentus apie asmens atvykimą į Lietuvą, Rusijos Federacijos pažymą apie mokesčių sumokėjimą, Rusijos Federacijos pažymą, patvirtinančią faktą apie ieškovės tėvo globą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino laikymo pažymą, valstybinės kalbos egzamino laikymo pažymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi: 1) atsisakė priimti ieškovės N. A. ieškinį dėl sutarties nutraukimo, sumokėtų lėšų ir dokumentų grąžinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei I. B.; 2) pranešė (išsiunčiant šios nutarties kopiją su bylos Nr. e2-32283-432/2017 dokumantų kopijomis) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai (Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius), kad ieškovės N. A. 2017-06-20 surašytame ieškinyje aprašyti veiksmai turi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje požymių.CPK 137 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka.Ieškovė nurodo, kad šalys 2015-03-25 sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 119, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei teisinę pagalbą dėl dokumentų tvarkymo migracijos departamente. Nurodo, kad atsakovė ieškovei paaiškino, jog ji turinti pažinčių migracijos departamente ir galinti greitai sutvarkyti pilietybės įgijimo dokumentus. Atsakovei ieškovė sumokėjo 6 400 Eur, taip pat atsakovė paaiškino ieškovei, jog pinigai skirti migracijos departamento darbuotojams, kad jie greičiau atliktų pilietybės suteikimo dokumentų tvarkymą.Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės (lėšų atsakovei sumokėjimo pagrindas) turi veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams), požymių. Ginčas, kurio dalykas yra lėšos, skirtos neteisėtai veiklai vykdyti, negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinys, kuriame nurodytas anksčiau aptartas ieškinio reikalavimų patenkinimo pagrindas, negali būti priimtas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).Pagal CPK 300 str. 1 d., jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nustačius, kad ieškinyje aprašytos aplinkybės turi nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje, požymių, apie tai praneština Vilniaus apygardos prokuratūros
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė N. A. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-28 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad surašant ieškinį, ieškovės atstovas netinkamai ir klaidingai išdėstė sutarties sudarymo faktines aplinkybes, kurių pasekoje teismas padarė išvadą apie galimai ieškovės neteisėtą veiką. Tai yra išimtinai ieškovės atstovo padaryta klaida, t. y. rašybos apsirikimas, nes ieškinys buvo rašomas greitai ir dėl to netinkamai buvo išreikšta mintis. Ieškinio tekstas nebuvo suderintas su ieškove ir pasirašytas atstovo. Ieškovė neturėjo tikslo įgyti pilietybės jokias neteisėtais būdais. Ieškovė ilgą laiką gyvena ir dirba Šveicarijoje, todėl neturi laiko tvarkyti pilietybės įgijimo reikalus, ir todėl kreipėsi į atsakovę, nes atsakovė nurodė, jog specializuojasi pilietybės tvarkymo klausimais. Jokio tikslo įgyti pilietybę neteisėtais veiksmais ieškovė neketino. Į bylą pateikti įrodymai (ieškovės susirašinėjimas su atsakove, atsakovės ataskaita apie atliktus darbus) nurodo, jog jokių neteisėtų veiksmų ieškovė atlikti neketino. Teismas bylą atsisakė priimti remdamasis tik vienu ieškinio sakiniu, kuris yra netikslus ir klaidingas, teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų.Pagal CPK 300 str. 1 d., jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi, teismas visų pirma turi nustatyti byloje dalyvaujančio asmens nusikalstamos veikos požymius. Šiuo atveju teismas vadovavosi klaidinga informacija, nes galėjo šias aplinkybes išsiaiškinti nagrinėjant bylą iš esmės apklausiant tiek ieškovę, tiek ir atsakovę, ir tik tada iš duotų dalyvaujančių asmenų parodymų daryti atitinkamas išvadas.CPK 300 str. 2 d., numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdo, todėl teismas turėjo bylą sustabdyti arba išnagrinėti iš esmės, o ne atsisakyti ieškinį priimti. Dėl to yra netinkamai taikytas CPK 300 str. CPK 299 str. nustato, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.Atskiroji teismo nutartis priimama remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis atskirai nuo teismo sprendimo (nutarties), tačiau tuo pačiu metu, kai priimamas teismo sprendimas ar nutartis dėl bylos esmės. Atskiroji nutartis priimama kaip atskiras procesinis dokumentas jos turinį, kaip ir visų teismo nutarčių, sudaro keturios dalys (CPK 291 str.), tačiau aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė atskirosios nutarties dalys pasižymi specifika. Aprašomojoje dalyje išdėstoma išnagrinėtos bylos esmė, motyvuojamojoje - nustatyti teisėtumo pažeidimai, įmonių, įstaigų ar organizacijų veiklos trūkumai ar neteisėtos veiklos faktai ir tai patvirtinantys įrodymai, rezoliucinėje – teismo išvada dėl būtinumo nustatytus pažeidimus pašalinti ir asmenys, kuriems atskiroji nutartis adresuojama (CPK komentaras. III dalis. Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas, Vilnius: Justitia, 2005, p. 278).Taigi, teismas šiuo atveju atskirosios nutarties nepriėmė, nes nebuvo tinkamai nustatyti neteisėtos veiklos faktai ir tai patvirtinantys įrodymai. Teismas šių faktų ir negalėjo nustatyti, nes rėmėsi tik klaidinga teksto formuluote.Įgaliotos institucijos tyrimą baudžiamojoje byloje vykdo vadovaudamosi BPK normomis ir dėl teismo nutartyje nustatytų nusikalstamų veiksmų fakto priima savarankiškus procesinius sprendimus. Atlikus pagal teismo pateiktą informaciją tyrimą, atitinkamų asmenų veiksmai gali būti įvertinti kitaip, nei juos įvertino teismas atskirojoje nutartyje, baudžiamąją bylą gali būti atsisakyta iškelti ar iškelta baudžiamoji byla gali būti nutraukta.Šiuo atveju atitinkamos institucijos nepagrįstai apklaus ieškovę ir atsakovę, šie asmenys patirs neigiamų emocijų, civilinė byla ilgą laiką nebus išnagrinėta. Mano, jog tokiu atveju tikslinga būtų panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, nes ji yra priimta skubotai ir neįvertinus bei nenustačius visų bylos faktinių aplinkybių.Pažymėtina ir tai, kad CPK 137 str. 3 dalys nustato, kad jeigu ieškinyje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio priėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas mutatis mutandis taikant šio Kodekso 147 str. nuostatas. CPK 147 str. 1 d. numato, kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas nutartimi neišsprendė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma bei turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.
Ieškovė N. A. ieškiniu atsakovei I. B. prašo teismo nutraukti 2015-03-25 teisinių paslaugų sutartį Nr. 119 ir įpareigoti atsakovę grąžinti sumą, sumokėtą pagal sutartį - 6 400 Eur, grąžinti ieškovei dokumentų originalus: ieškovės gimimo liudijimą, santuokos liudijimą, aukštojo mokslo diplomą su priedais, darbo knygelę, ieškovės tėvų mirties liudijimus, Gyventojų registro tarnybos pažymą, NTR išrašą apie turimą nekilnojamąjį turtą, dokumentus apie asmens atvykimą į Lietuvą, Rusijos Federacijos pažymą apie mokesčių sumokėjimą, Rusijos Federacijos pažymą, patvirtinančią faktą apie ieškovės tėvo globą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino laikymo pažymą, valstybinės kalbos egzamino laikymo pažymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės nurodytos aplinkybės (lėšų atsakovei sumokėjimo pagrindas) turi veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams), požymių, ir ginčas, kurio dalykas yra lėšos, skirtos neteisėtai veiklai vykdyti, negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka ir atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.Įvertinus teismui pareikšto ieškinio turinį, matyti, kad ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą dėl tarp šalių sudarytos sutarties nutraukimo bei įpareigojimo grąžinti sumokėtą piniginę sumą bei ieškovei priklausančius dokumentus ir tokio pobūdžio civiliniai ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 str.). Be to, kaip matyti iš ieškovės pateikto atskirojo skundo, ieškovės atstovas, surašant ieškinį netinkamai ir klaidingai išdėstė sutarties sudarymo faktines aplinkybes, nes ieškinys buvo rašomas greitai ir buvo netinkamai išreikšta mintis, tuo labiau ieškinio tekstas nebuvo suderintas su ieškove ir pasirašytas atstovo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galimai netikslūs ir / ar prieštaringi pačiuose procesiniuose dokumentuose bei su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų duomenys, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti tikslinami pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis dėl atsisakymo priimti ieškovės N. A. ieškinį dėl sutarties nutraukimo, sumokėtų lėšų ir dokumentų grąžinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei I. B. panaikinti ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį dėl atsisakymo priimti ieškovės N. A. ieškinį dėl sutarties nutraukimo, sumokėtų lėšų ir dokumentų grąžinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei I. B. panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.