Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-372-576/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-30
Bylos Nr.
AN2-372-576/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01886-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-372-576/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01886-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.9.3.; 19.9.10.; 21.11.10; 21.11.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutarimas, kuriuo R. N. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2019 m. vasario 14 d. nutarimu R. N. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 27 d. 01.51 val. Paribio-Pieninės gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Yaris, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas buvo neatidus, nepaliko saugaus atstumo ir atsitrenkė bei apgadino kelio ženklą Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir automobilį Toyota Yaris, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 126, 219 ir 222 punktų reikalavimus. R. N. už nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 600 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi R. N. skundas dėl Institucijos 2019 m. vasario 14 d. nutarimo buvo atmestas, nutarimas paliktas nepakeistu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. R. N. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. N. palenkė kelio ženklą truputį pavažiavęs atgal, bet ne dėl greičio viršijimo, ne dėl chuliganiško vairavimo, ne dėl girtumo, ne dėl to, kad jis bėgo nuo policijos ar panašių aplinkybių, dėl kurių jis bijotų ar negalėtų pranešti Kelių policijai apie eismo įvykį. R. N. neturėjo jokio motyvo nuslėpti eismo įvykio, nes automobilis buvo nuomojamas ir apgadinimų neįmanoma nuslėpti. Padaryta žala automobiliui ir kelio ženklui nebuvo didelė.

5. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog kelio ženklas, į kurį jis atsirėmė su automobiliu, buvo įrengtas automobilių parkavimo juostoje ant važiuojamosios dalies. Atsirėmus į kelio ženklą automobilis buvo ant važiuojamosios kelio dalies – sankryžoje. Jis negalėjo palikti automobilio sankryžoje, kad nebūtų sudaryta avaringa situacija. Į R. N. automobilį galėjo atsitrenkti kiti automobiliai bei įvykti kitas skaudus eismo įvykis. Į sankryžą iš Pieninės gatvės į Paribio gatvę veda staigus posūkis iš apačios, į sankryžą iš stataus, slidaus Želvos g. kalno galėjo taip pat atsitrenkti kita transporto priemonė.

6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iš pradžių R. N. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jam už nusižengimus buvo paskirta 300 Eur bauda. Jam nesumokėjus baudos, 2019 m. vasario 14 d. buvo surašytas nutarimas, kuriuo jam jau buvo paskirta 600 Eur bauda. R. N. įsitikinimu, jam paskirta bauda prieštarauja protingumo, teisingumo principams.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

R. N. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad R. N. 2018 m. lapkričio 27 d. 1.51 val. Paribio-Pieninės g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Yaris, v.n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“, kurį apgadino, taip pat apgadino ir savo valdomą automobilį. Tačiau R. N. nesutinka, kad jis, turėdamas tyčią, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. R. N. kaltę padarius nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, patvirtina tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

9. KET 219 punktas nurodo, kaip asmuo turi elgtis įvykus eismo įvykiui. KET 219.1. punktas nurodo, kad asmuo, padaręs eismo įvykį, nedelsdamas turi sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 222 punktas taip pat nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko R. N. galėjo nesilaikyti KET reikalavimų ir nepasilikti eismo įvykio vietoje, o apelianto teiginiai, kad jo paliktas automobilis būtų kėlęs pavojų eismo saugumui, yra visiškai niekuo nepagrįsti. Iš byloje esančių nuotraukų (b.l. 58,60, 61) matyti, kad kelio ženklas Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“, į kurį atsitrenkė apeliantas, yra už važiuojamosios kelio dalies, netoli pėsčiųjų šaligatvio. Vieta, kur stovi minėtas kelio ženklas, nuo važiuojamosios kelio dalies yra atskirta borteliu. Pats apeliantas tyrimo metu nurodė, kad važiavo atbulomis šaligatviu ir atsirėmė į kelio ženklą (b.l. 45). Teismo posėdžio metu liudytojas S. L. paaiškino, kad įvykis įvyko ganėtinai plačioje gatvėje, lygiam kelyje, prie pėsčiųjų perėjos, kur R. N. buvo pakankamai vietos saugiai sustoti ir iškviesti policiją (b.l. 85). Taigi iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad R. N. paliktas stovėti automobilis jokio pavojaus eismo saugumui nebūtų kėlęs. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad eismo įvykis įvyko nakties metu - 01.51 val., kuomet eismas įprastai nėra intensyvus. Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad gatvėje nebuvo nė vieno automobilio, kelias buvo laisvas, eismo nebuvo (b.l. 77). Tokias pat aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas S. L. (b.l. 85).

11. Tai, kad, pasak apelianto, padaryta žala nebuvo didelė, nešalina asmeniui pareigos elgtis eismo įvykio metu taip, kaip to reikalauja įstatymai. Teismas šioje vietoje pažymi, kad R. N. eismo įvykio vietoje net nebuvo išlipęs iš automobilio, o iš karto iš ten išvažiavo, todėl apeliantas ir negalėjo įvertinti, kokio dydžio žalą jis padarė. Iš byloje esančių nuotraukų (b.l. 58, 60, 61,62) matyti, kad po eismo įvykio kelio ženklas, į kurį atsitrenkė R. N., stipriai palinko, pakankamai stipriai buvo sugadintas ir apelianto automobilis – įskilo visas automobilio kairės pusės šonas. Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad R. N. valdomo automobilio galinis bamperis kabėjo, buvo nulaužtas, ant automobilio matėsi šviežios žymės, palikti dažai (b.l. 77). Liudytojai N. P. (b.l. 78) ir S. L. (b.l. 85) teisme patvirtino, kad R. N. valdyto automobilio galinis bamperis buvo apgadintas. Taigi akivaizdu, kad eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala, apie kurią R. N. privalėjo informuoti policiją, tačiau to nepadarė.

12. R. N. teiginiai, kad jis ketino pastatyti automobilį saugioje vietoje ir apie eismo įvykį pranešti policijai, yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, teismas pažymi, kad R. N. veiksmai po eismo įvykio tik parodo, kad jis apie eismo įvykį neketino policijos institucijų informuoti. Pats R. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsitrenkęs į kelio ženklą matė policijos pareigūnų tarnybinį automobilį gatvės gale už 300-400 m, tačiau į juos dėl eismo įvykio nesikreipė (b.l. 69). Teisme liudytojas E. S. nurodė, kad R. N. pamatęs policijos pareigūnų tarnybinį automobilį staigiai nusuko į posūkį ir padidino greitį, sustojo tik tada, kai tai buvo liepta padaryti įjungus garsiakalbį (b.l. 76). Teisme liudytojas N. P. patvirtino liudytojo E. S. nurodytas aplinkybes (b.l. 78). Taigi atsižvelgus į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog R. N. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą KET ir tokiu būdu ji padarė pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

13. Teismo įsitikinimu, R. N. Institucijos paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda buvo individualizuota tinkamai, yra ne per griežta, adekvati padarytiems jo nusižengimams ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Teismas atkreipia dėmesį, kad Institucija skirdama R. N. baudas už nusižengimus teisingai nustatė, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad R. N. nėra išimtinai teigiamas vairuotojas, kadangi jis yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusižengimų padarymo metu kai kurios nuobaudos galiojo. Teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jam už jo padarytus nusižengimus buvo paskirtos minimalios administracinės nuobaudos – baudos, numatytos nusižengimų straipsnių sankcijose. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl ko apeliantui reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnes nuobaudas - baudas nei numatyta ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš pradžių R. N. buvo surašytas administracinis nurodymas ir jam buvo siūloma už nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sumokėti po pusę minimalios baudos, numatytos minėtų straipsnių dalių sankcijose, t.y. 5 ir 300 Eur. Kadangi apeliantas laiku siūlomų baudų nesumokėjo, administracinio nusižengimo protokolas, vadovaujantis ANK 613 straipsniu, buvo išsiųstas nagrinėti Institucijai. Teismas pažymi, kad Institucija, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, nėra saistoma įpareigojimu, skirti tokias pat nuobaudas – baudas, kokios buvo siūlomos administraciniu nurodymu. Todėl apelianto teiginiai, kad jam paskirta galutinė nuobauda – bauda prieštarauja protingumo ir teisingumo principams yra nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti R. N. apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2019 m. liepos 30 d.