Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-947/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
2-947/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aurum investicijų grupė“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji vilputa“
Kategorijos
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-947/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 99.9, 116.5.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aurum investicijų grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas peržiūrėti sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-405-173/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aurum investicijų grupė“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo negaliojančiu atsakovo sprendimo nepripažinti ieškovo aukciono dalyviu. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji vilputa“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Aurum investicijų grupė“ kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti negaliojančiu atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo ieškovas UAB „Aurum investicijų grupė“ nepripažintas aukciono dalyviu; įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją pripažinti UAB „Aurum investicijų grupė“ 2008 m. vasario 13 dienos viešojo aukciono dėl Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio UAB „Stoties turgus“ akcijų paketo privatizavimo laimėtoju; įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu UAB „Aurum investicijų grupė“ dėl 2008 m. vasario 13 d. viešojo aukciono dėl UAB „Stoties turgus“ akcijų paketo privatizavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo 17 127,81 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovas, kuriam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, neatvyko, o atsakovas prašė priimti sprendimą už akių. Teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai ieškovo nepripažino viešo aukciono dalyviu, kadangi ieškovas pateiktoje paraiškoje nenurodė siūlomos kainos (LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu Nuostatų 26.4 punktas).

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad ieškovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir informavo, jog į teismo posėdžius neatvyks. Teismui paskyrus parengiamąjį posėdį, atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti papildomą medžiagą, su kuria ieškovas nebuvo supažindintas. Teismas sprendimą už akių priėmė remdamasis tik atsakovo pozicija, sprendimo tinkamai nemotyvavo, nenurodė kodėl atsakovo atsisakymas pripažinti ieškovą aukciono dalyviu yra pagrįstas. Teigė, jog teismas atsakovui priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Išdėstė argumentus:

1. Ieškovas ir trečiasis asmuo apie parengiamąjį 2009 m. vasario 24 dienos posėdį buvo informuoti tinkamai, tačiau į jį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Ieškovas nurodė prašęs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau byloje nėra CPK 235 straipsnio 4 dalyje reikalaujamo šalių rašytinio sutikimo. Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad nebuvo svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas neatvyko į teismo posėdį.

Šalies argumentai

2. Ieškovo paraiškoje dalyvauti aukcione nurodyta siūloma kaina - ,,101 000 Lt daugiau už didžiausią aukcione pasiūlytą kainą“ nėra tiksli pinigų suma, todėl atsakovas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 26.4 punktą pagrįstai ieškovo, kaip nenurodžiusio siūlomos kainos, nepripažino aukciono dalyviu.

3. Atsakovui iš ieškovo priteista pinigų suma už suteiktas teisines paslaugas neprieštarauja LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti, klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręsti iš esmės. Skunde išdėsto argumentus:

1. Nei atsakovas, nei teismas nenurodė, kokiu pagrindu remdamiesi sprendė, kad viešame aukcione pasiūlyta kaina privalomai turi būti nurodyta tikslia pinigų suma ir kodėl ieškovo nurodyta kaina prilyginama visiškam kainos nepateikimui. Sužinojęs aukciono rezultatus ieškovas patvirtino, kad yra pasirengęs įvykdyti pasiūlymą, t. y. sumokėti atsakovui 101 000 Lt daugiau, nei aukcione pasiūlyta aukščiausia kaina. Jokių atsakovo interesų toks pasiūlymas nepažeidžia.

2. Atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą. Prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Išdėsto argumentus:

1. Teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių ieškovo atžvilgiu, nes pastarasis nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu.

2. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų įrodymų vertinimą ir turi nurodyti tik sutrumpintus motyvus (CPK 266 str.), todėl apelianto argumentai dėl nutarties motyvų neišsamumo yra nepagrįsti.

3. Teismas sprendimą už akių naikina ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių ir pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovas tokių priežasčių nenurodė ir įrodymų nepateikė, o skunde išdėstė tik ieškinio bei prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvus.

4. Aukciono pasiūlyme ieškovas nurodė ne privatizuojamo objekto kainą, o kainos apskaičiavimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Galiojančios civilinio proceso kodekso normos leidžia bylą nagrinėjančiam teismui CPK numatytais atvejais ir tvarka priimti sprendimą už akių. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.), tačiau turi teisę sprendimą priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 str. 1 d.). Kauno apygardos teismas skundžiama 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Aurum investicijų grupė“ prašymą peržiūrėti 2009 m. vasario 24 d. sprendimą už akių.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmė. Pirma - konstatavus, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias teismui pranešti negalėjo. Antra – šalies pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde ieškovas nenurodo kokių nors trukdymų ar kliūčių, dėl kurių bendrovės atstovas nebūtų galėjęs atvykti į teismo posėdį. Iš paminėtų ieškovo procesinių dokumentų galima suprasti, kad nedalyvauta teismo posėdyje sąmoningai, nes ieškovas buvo padavęs prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir tikėjosi, jog ieškinys bus sprendžiamas CPK 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu būdu. CPK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tik teismas savo nutartimi, esant rašytiniam arba į teismo posėdžio protokolą įrašytam ir šalių pasirašytam sutikimui, gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Nei tinkamai įforminto šalių sutikimo, nei teismo nutarties nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka byloje nėra. Todėl ieškovas, būdamas informuotas apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, neturėjo pagrindo manyti, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir neatvykti į teismo posėdį. Esant tokioms aplinkybėms apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nutarė, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties, t. y. konstatavo, kad pirmosios sąlygos sprendimo už akių peržiūrėjimui nėra.

Antra aplinkybė, kurią konstatavus sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas - su pareiškimu pateikti įrodymai, galintys įtakoti sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Nagrinėjamu atveju ieškovas su pareiškimu naujų įrodymų nepateikė, tik nurodė, jog teismas netinkamai įvertino tarp šalių kilusį ginčą ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas aukciono pasiūlyme nenurodė tikslios kainos. Formaliai nėra ir antrosios aplinkybės, įgalinančios peržiūrėti už akių priimtą sprendimą. Tačiau ir Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime „Dėl teismo sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių ir apeliacijos ribų“, ir vienodą teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (CPK 4 str.) kasacine tvarka priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007, 2007 m. spalio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje 3K-3-378/2007) yra išaiškinta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą - ištirti bylos aplinkybes ir spręsti, ar, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kitaip tariant teismas savo teisę priimti sprendimą už akių turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Toks sprendimo už akių institutą reglamentuojančių normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjant prašymą peržiūrėti už akių priimtą sprendimą, teismas negali tik formaliai patikrinti, ar yra pateikti nauji įrodymai, o turi apsvarstyti visus pareiškime išdėstytus argumentus. Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas nurodė, kad sprendime neteisingai konstatuota, jog atsakovas pagrįstai ieškovo nepripažino viešo aukciono dalyviu, kadangi jo pateiktoje paraiškoje dalyvauti aukcione nenurodyta siūloma kaina. Spręsdamas ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismas aptarė paminėtą argumentą ir pakartotinai konstatavo, kad ieškovo paraiškoje dalyvauti aukcione nurodyta siūloma kaina - ,,101 000 Lt daugiau už aukščiausią aukcione pasiūlytą kainą“, negali būti laikoma tikslia kaina už privatizuojamą objektą.

Kadangi ieškovas ir atskirajame skunde teigia, kad jo paraiškoje dalyvauti aukcione nurodyta siūloma kaina atitinka norminių aktų reikalavimus, teisėjų kolegija nutartyje pasisako dėl šio argumento. Aukcionas - tai viešas prekių ir paslaugų pardavimo būdas nustatant kainą konkurencijos sąlygomis (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2001, p. 78). Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu Nuostatų 4 punkte viešas aukcionas apibrėžiamas kaip privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju. Pagal Nuostatų 11.1 punktą potencialus pirkėjas, norintis įsiregistruoti viešo aukciono dalyviu, užklijuotame voke turi pateikti paraišką dalyvauti viešame aukcione (priedas Nr. 1). Šiame priede nurodyta, kad dalyvis skaičiais ir žodžiais turi įrašyti sumą, kurią įsipareigoja sumokėti pripažinus dalyvį aukciono laimėtoju. Nagrinėjamu atveju, ieškovas paraiškoje siūlomos kainos vietoje nurodė: ,,101 000 Lt daugiau už didžiausią pasiūlytą kainą“. Šitoks pasiūlymas yra sąlyginis, priklausantis nuo kitų dalyvių pateiktų pasiūlymų (kainos) bei prieštarauja aukciono esmei, nes pašalina konkuravimo galimybę ir yra nesąžininga kitų aukciono dalyvių atžvilgiu. Aukcione siūloma kaina laikytina konkreti pinigų suma kurią dalyvis siūlo ir sutinka mokėti už parduodamą objektą. Didžiausia kaina nustatoma, įvertinant kiekvieną pasiūlymą atskirai, pateiktą nežinant kitų pasiūlymų vertės ir tai užtikriną teisingą bei protingą dalyvių konkurenciją. Siūlant sąlyginę kainą, priklausančią nuo kitų pretendentų nurodomų kainų, pažeidžiamas pretendentų lygiateisiškumas. Todėl ir nesant norminiuose aktuose tiesiogiai įtvirtinto draudimo aukcione siūlyti kainą ieškovo suformuluotu būdu, galima konstatuoti, kad ieškovas paraiškoje dalyvauti privatizavimo viešame aukcione įrašė kainą, neatitinkančią Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu Nuostatų. Netinkamas kainos nurodymas prilyginamas kainos nenurodymui, kas pagal Nuostatų 26.4 punktą yra pagrindas pateikusio dokumentus potencialaus pirkėjo nepripažinti aukciono dalyviu. Vadinasi pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog atsakovas pagrįstai ieškovo nepripažino viešo aukciono dalyviu, bylą iš esmės išsprendė teisingai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. O esant teisėtam sprendimui, ieškovui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sprendimo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindų, apygardos teismas ieškovo pareiškimą atmetė pagrįstai.

Tačiau ir pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių, ir atskirajame skunde nurodoma dar viena aplinkybė. Apeliantas teigia, kad teismas sprendimu už akių iš ieškovo atsakovui priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas - 17 127,81 Lt už advokatų pagalbą. Atmesdamas ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad priteista pinigų suma už teisines paslaugas neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, rekomenduojamo atlygio. Tokia apygardos teismo išvada skubota, nepagrįsta skaičiavimu ir yra neteisinga. Paminėtose Rekomendacijose yra įrašyti maksimalūs rekomenduojami priteisti užmokesčio dydžiai už konkrečias teisines paslaugas, apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, pagrindu imant LR Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, kuri dabartiniu metu yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-12 nutarimas Nr. 1368). Visas atsakovui iki sprendimo už akių priėmimo suteiktas Rekomendacijose įvardintas teisines paslaugas – paruoštus procesinius dokumentus ir dalyvavimą teismo posėdyje (t. 1, b. l. 17, 49, 66, 72, 100, 117, 39, 149) įvertinus maksimaliais rekomenduotais įkainiais, gaunama 4736 Lt suma, kuri akivaizdžiai nesiekia iš ieškovo priteistos sumos. Išlaidos susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba iš antrosios šalies priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir atstovo darbo apimtį (CPK 98 str. 2 d.). Nagrinėjama byla sprendimu už akių buvo užbaigta pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijoje, šalys procesiniuose dokumentuose gvildeno tik vieną klausimą – kainos nurodymo būdą aukcione ir pasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Esant tokiai bylos apimčiai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūroje yra Teisės departamentas, savo sudėtyje turintis teisės skyrių, atsakovui priteistina atstovavimo išlaidų suma neturi viršyti 2 500 litų. Nustatant tokią priteistiną sumą įvertinama, jog Rekomendacijose nurodyti dydžiai yra maksimalūs ir gali būti viršyti tik išimtinais atvejais, o aplinkybė, kad vieną procesinį dokumentą ruošia keletas advokatų kontoros darbuotojų, nėra pagrindas priteisti iš priešingosios šalies keleriopai padidintą atlygį. Pažymėtina taip pat, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis ir Rekomendacijos riboja ne šalies galimybę sudaryti sutartis su advokatais ar jų padėjėjais ir mokėti jiems sutartus atlyginimus, o riboja galimybę prisiteisti iš antrosios šalies bet kokio norimo dydžio atstovavimo išlaidas.

Kadangi iš ieškovo priteista atstovavimo išlaidų suma ženkliai viršija priteistiną sumą, ši procesinė klaida turi būti ištaisyta. CPK 288 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str.). Šioje nutartyje sprendžiama dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties, kurioje pasisakyta dėl 2009 m. vasario 24 d. sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo, dėl šio sprendimo panaikinimo pagrindų ir dėl juo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kadangi dėl minėtų bylos aspektų pasisakyta ir atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teismas yra įstatymu įpareigotas juos apsvarstyti (CPK 320 str. 1 d.). Šioje nutartyje jau konstatuota, kad atstovavimo išlaidų priteisimą reglamentuojančią normą – CPK 98 straipsnio 2 dalį – pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamai ir klausimą išsprendė neteisingai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.). CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti arba 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Procesinis įstatymas tiesiogiai nenumato galimybės, nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismo nutartimi pakeisti už akių priimtą sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas, keisdamas skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 4 p.) ar spręsdamas klausimą iš esmės (CPK 337 str. 2 p.) turi tokias pat procesines galias kaip ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Tačiau galiojančio Civilinio proceso kodekso normos griežtai orientuoja bylas spręsti kuo ekonomiškiau ir per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7 str.), nurodo, kad byla naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme gali būti grąžinama tik tuomet, kai jos negalima išnagrinėti apeliacinėje instancijoje (CPK 327 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo esmės byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pasisakė dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisingai nusprendė, kad iš ieškovo atsakovui turi būti priteistos atstovavimo išlaidos (CPK 98 str. 1 d.), tačiau neteisingai nustatė šių išlaidų dydį. Visi dokumentai, kurių pagrindu priteistos atstovavimo išlaidos, sprendimo už akių priėmimo momentu buvo byloje ir jokie papildomi duomenys šiuo klausimu nepateikti. Todėl sprendžiant šį klausimą nereikalingas naujas įrodymų tyrimas, o būtina iš naujo įvertinti jau ištirtas aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas reikštų teisingai išspręstos bylos pernagrinėjimą ir naujas bylinėjimosi išlaidas. Tokia procesinė situacija, sistemiškai aiškinant paminėtas įstatymo normas ir taikant CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei CPK 6 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus universalius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), leidžia pakeisti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 4 p.), kuria netenkintas ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo toje dalyje, kuria atmestas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų ir atsakovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo UAB „Aurum investicijų grupė“ prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, palikti nepakeistą.

Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimu už akių iš ieškovo UAB „Aurum investicijų grupė“ atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai priteistą 17 127,81 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų).

Teisėjai Kazys KailiūnasNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas