Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorė R. T., gimusi (duomenys neskelbtini), institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktorė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotos nuostatos, kadangi neužtikrino, kad prieš pradedant dirbti, su darbuotojais I. J., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini), G. V., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią. Vadovaujantis 2021 m. birželio 4 d. patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, 2021 m. birželio 4 d. 10.10 val. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) I. J. (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini) darbus, G. V. (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini) darbus. Darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktorės R. T. ir darbuotojų I. J. ir G. V., esant darbo santykių požymiams, darbdaviui atstovaujantis asmuo R. T. neužtikrino, kad darbuotojai I. J. ir G. V. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojui ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Minėtu laikotarpiu 2021 m. birželio 4 d. darbuotojai I. J. ir G. V. dirbo nelegaliai.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta asmeniškai, R. T. pateikė prašymą bylą nagrinėti, jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. administracinio nusižengimo tyrimo metu parodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 2). Raštu paaiškino, kad su darbuotojomis I. J. ir G. V. apie darbo santykius buvo kalbėta 2021 m. birželio 3 d. vykusio susitikimo metu, kuriame buvo apsitarta dėl darbo sąlygų, užmokesčio dydžio ir pan. bei buvo nutarta, kad darbuotojos kitą dieną, t. y. birželio 4 d., ryte atvyks į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas apžiūrėti, susipažinti su kitomis darbuotojomis ir išsiaiškinti darbo specifiką, nes nors darbuotojos ir turėjo darbo patirties (duomenys neskelbtini), tačiau darbo specifiką gerokai skiriasi. Taip pat, buvo nuspręsta, kad jei 2021 m. birželio 4 d. atvykusios apsižiūrėti ir iš arčiau susipažinti su darbo specifika, darbuotojos vis dar norės būti įdarbintos UAB (duomenys neskelbtini), tai buhalterė tą pačią dieną, t. y. birželio 4 d., paruoš darbo sutartis ir informuos VSDFV, kad darbuotojos nuo 2021 m. birželio 7 d. jau galėtų atlikti darbines funkcijas. Darbuotojos, kaip ir buvo nuspręsta, 2021 m. birželio 4 d. atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, tačiau kadangi dėl senyvo amžiaus mamos sveikatos problemų turėjau vykti su ja į gydymo įstaigą, susitikime su darbuotojomis dalyvauti negalėjau, jas su darbo specifika supažindino kitos įmonės darbuotojos. 2021 m. birželio 4 d. po VDI Šiaulių skyriaus pareigūnų patikrinimo, su ja susisiekusios darbuotojos nurodė, kad yra nusprendusios sudaryti darbo sutartis ir nori nuo 2021 m. birželio 7 d. atlikti darbines funkcijas UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko nedelsiant informavo apie tai įmonės buhalterę, kuri tą pačią dieną apie naujai sudarytus darbo santykius informavo VSDFV. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad, nors ir neturėdama tyčinių, piktavališkų ketinimų, tačiau didelio darbo krūvio ir asmeninių priežasčių (susijusių su senyvo amžiaus mamos sveikata), nesugebėjo užtikrinti, kad 2021 m. birželio 4 d. į įmonės patalpas atvykusios darbuotojos neatlikinėtų tiesioginių darbinių funkcijų, o tik susipažintų su aplinka, su darbo specifika. Taip pat pabrėžė, kad tai pirmas kartas, kuomet beveik per devyniolika UAB (duomenys neskelbtini) gyvavimo metų yra nustatytas tokio pobūdžio pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. prašo įvertinti pastarąsias aplinkybes, skiriant švelnesnę nei įstatymas numato baudą (b. l. 7, 8).

G. V. administracinio nusižengimo tyrimo metu paaiškino, kad patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) atliko (duomenys neskelbtini) darbus ((duomenys neskelbtini)): darbą pradėjo 8.00 val., planavo dirbti iki 17.00 val. Darbo užduotį davė viršininkė R. T.. Tą dieną buvo pirma darbo diena. Darbo sutartis nesudaryta, nes yra registruota Užimtumo tarnyboje. Planuojama sudaryti darbo sutartį greitu metu. Dėl darbo užmokesčio dar nebuvo tartasi, tą dieną buvo bandomasis laikotarpis (b. l. 5).

I. J. administracinio nusižengimo metu paaiškino, kad patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pradėjo dirbti 9 val., planavo dirbti iki 12.00 val. Darbo užduotį davė vadovė R.. Dirba pirmą dieną. Darbo sutartis nesudaryta, norėjo pamėginti, po to nuspręsti įsidarbinti, dėl atlygio nesitarė, tik tą dieną norėjo pamėginti (b. l. 6).

Iš 2021 m. birželio 7 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA-0658-0452 nustatyta, kad VDI inspektoriai laikotarpyje nuo 2021 m. birželio 4 d. apie 10.10 val. vykdė neplaninę prevencinę akciją „Prekyba žmonėmis“. Patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rado valstybiniu socialiniu draudimu neapdraustas I. J. (tikrinimo metu (duomenys neskelbtini)) ir G. V. ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 3-4).

2021 m. gegužės 31 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąraše nėra I. J. ir G. V. (b. l. 9).

2021 m. birželio 9 d. VSDFV Šilalės skyriaus pateiktame VDI pateikė rašte pažymėta, kad draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 4 d. 10.41 val. VSDFV Šilalės skyriui pateikė pranešimą apie I. J. ir G. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2021 m. birželio 4 d. (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis, kuriame reglamentuojama darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: dėl darbo funkcijų, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnyje taip pat nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, tačiau darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje konstatuota, jog siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. neneigė kaltinime nurodytų aplinkybių, abi liudytojos įvykio dieną parodė nuoseklius, vienas kitam neprieštaraujančius parodymus: jos vykdė R. T. nurodytas užduotis, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo suplanuotas darbo laikas, G. V. numatytas darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val., I. J. - nuo 9 val. iki 12 val. G. V. nurodė, kad tai buvo bandomasis laikotarpis. Administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. parodė, kad dieną prieš buvo susitikusi su G. V. ir I. J., aptarė darbo sąlygas, užmokesčio dydį ir t. t., pripažino, kad G. V. ir I. J. atliko tiesiogines darbines funkcijas. G. V. ir I. J., atliekant darbines funkcijas, nebuvo sudaryta ir pasirašyta rašytinė darbo sutartis bei apie asmenų darbo pradžią nebuvo pranešta VSDFV. Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad R. T. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, būdama darbdaviu, būdama atsakinga už darbo objektuose dirbančius asmenis, jų priėmimą į darbą, tinkamą duomenų pateikimą VSDFV teritoriniam skyrių, privalėjo pasirūpinti ir imtis priemonių, kad darbo objektuose nebūtų nelegaliai dirbančių asmenų bei, kad nebūtų pažeistos minėtos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir DK 42 straipsnio 1,2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo pobūdį bei jo aplinkybes: padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nustatyta trumpa nelegalaus darbo trukmė (vieno asmens atžvilgiu 1 val., kito – 2 val.), po patikrinimo praėjus vos 20 min. administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. savo iniciatyva ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama pašalinti nustatytus pažeidimus, t. y. perdavė VSDFV apie asmenų valstybinio socialinio draudimo pradžią, į tai, kad nustatyta R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jos atžvilgiu teisme nebuvo užvesta administracinių bylų, jos pačios teigimu, tai pirmas kartais, kai buvo nustatytas tokio pobūdžio pažeidimas, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. T. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu,

nutaria:

R. T. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.