Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. G. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šiuo raštu Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 40 straipsnio 3 punktu, 41 straipsnio 1 punktu, 50 straipsniu, Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156, 11.1, 11.3 ir 15.1 papunkčiais, prašė iki 2017 m. balandžio 20 d. pateikti Inspekcijai informaciją apie aplinkybes, kuriomis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir Visuomenės informavimo etikos komisijai buvo paviešinti duomenų subjektų asmens kodai ir informaciją apie Kauno apylinkės teisme dėl duomenų subjektų veiksmų nagrinėjamą privataus kaltinimo bylą Nr. PK-11-408/2016.

Pareiškėja 2017 m. balandžio 26 d. pranešimu dėl asmens duomenų tvarkymo Inspekcijai paaiškino, kad pagal 2016 m. vasario 18 d. teisinių paslaugų sutartį su antstole R. M., atstovauja jai visose valstybinėse ir nevalstybinėse įmonėse, įstaigose, institucijose bei organizacijose su visomis atstovui ir gynėjui nustatytomis teisėmis ir pareigomis bei Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje privataus kaltinimo byloje Nr. PK-11-408/2016 (Nr. PK-176-408/2017), pradėtoje dėl R. M. šmeižto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurioje kaltinamieji yra asociacijos „Idėja Kaunui“ pirmininkas H. K. ir šios asociacijos narys D. R..

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama privataus kaltinimo byla Nr. PK-11-408/2016 (Nr. PK-176-408/2017) yra vieša, teismas neuždraudęs viešinti duomenų iš šios bylos. Pareiškėja yra susipažinusi su šios bylos medžiaga, kurioje nurodyti kaltinamųjų H. K. ir D. R. duomenys, todėl skunde Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kuris vėliau buvo perduotas nagrinėti Visuomenės informavimo etikos komisijai, nurodė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama ši privataus kaltinimo byla, kurioje kaltinamieji yra H. K. ir D. R.. Taip pat nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadą reikalinga pateikti būtent į šią privataus kaltinimo bylą. Tam, kad šie asmenys būtų tinkamai identifikuoti ir skundą nagrinėjanti tarnyba bei žurnalistė A. U., duodama paaiškinimus šiai tarnybai, būtų tikri, kad skunde minimi asmenys yra tie patys, kurie kreipėsi į žurnalistę A. U. ir pateikė R. M. šmeižiančią informaciją, nurodė jų asmens duomenis (asmens kodus).

Pareiškėjos manymu, Inspekcija nepagrįstai vadovavosi ADTAĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto asmens kodo teisėto tvarkymo kriterijais, kurie taikomi kitiems subjektams nei advokatai ir advokatų padėjėjai. Anot pareiškėjos, Inspekcija turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriais advokatams ir advokatų padėjėjams suteikta teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus ir privalėjo įvertinti tai, kad šiuos kaltinamųjų duomenis ji nurodė tam, kad būtų tinkamai identifikuoti asmenys, apie kuriuos prašoma informacijos, ir nebūtų pažeistos teisės ir teisėti interesai asmenų, kurie gali būti su tokiomis pat pavardėmis ir vardais kaip kaltinamieji.

Inspekcijos manymu, 2016 m. gegužės 12 d. skunde, adresuotame Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, H. K. ir D. R. identifikavimui nurodyti jų asmens kodų nebuvo reikalinga, kadangi šiame skunde buvo nurodyta, apie kokį konkrečiai H. K. ir D. R. kalbama. O būtent, buvo nurodyta, kad H. K. yra juridinio asmens – asociacijos „Idėja Kaunui“ – pirmininkas, o D. R. – šios asociacijos narys. 2016 m. gegužės 12 d. skundas buvo susijęs su šių asmenų, kaip juridinio asmens – asociacijos „Idėja Kaunui“ – pirmininko ir nario, veikla. Tuo atveju, jei pareiškėja manė, kad teikiant 2016 m. gegužės 12 d. skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai skundžiamų asmenų tinkamam identifikavimui nebuvo pakankama nurodyti jų vardus, pavardes, ryšį su asociacija ,,Idėja Kaunui“, šiame skunde galėjo būti nurodomi šių asmenų adresai, o asmens kodai pakeisti gimimo datomis, kurių tvarkymui taikomi ne tokie griežti ADTAĮ reikalavimai.

Inspekcija neginčija, kad pareiškėja turi teisę tvarkyti duomenų subjektų asmens kodus būdama antstolės R. M. atstove privataus kaltinimo byloje, tačiau mano, kad tolesniam šių duomenų subjektų asmens kodų viešinimui nebuvo jokios būtinybės.

Tvarkant asmens duomenis visi asmenys privalo vadovautis ADTAĮ nuostatomis, o Inspekcija įgaliota vykdyti šio įstatymo laikymosi priežiūrą (ADTAĮ 36 straipsnio 1 dalis). ADTAĮ nenustato jokių išimčių advokatams ar jų padėjėjams tvarkant asmens duomenis. ADTAĮ yra specialusis teisės aktas, kurio privalo laikytis advokatai ir jų padėjėjai tvarkydami asmens duomenis.

ADTAĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalys yra imperatyvios ir jų nesilaikymas negali būti pateisintas jokiais pareiškėjos pateiktais argumentais. Nei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, nei Asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-10, nenustato, jog teikiant skundą Žurnalistų etikos inspektoriui, būtina nurodyti fizinių asmenų asmens kodus. Tokiam duomenų subjektų asmens kodų nurodymui 2015 m. gegužės 12 d. skunde Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nebuvo ir jokių kitų ADTAĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų asmens kodo teisėto tvarkymo kriterijų. Asmens kodo naudojimas baudžiamajame procese įtvirtintas Baudžiamojo proceso kodekse (pvz., Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 2 punktas ir pan.), o tai atitinka ADTAĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą asmens kodo teisėto tvarkymo kriterijų.

Inspekcija pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nebuvo baudžiamojo proceso dalyvis bei neturėjo jokių įgaliojimų pareiškėjos nurodytame baudžiamajame procese, todėl teikdama 2016 m. gegužės 12 d. skundą, kuriame nurodė duomenų subjektų asmens kodus, pareiškėja negalėjo vadovautis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Todėl pareiškėja, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nurodydama duomenų subjektų asmens kodus, pateikė perteklinius duomenis, neatitinkančius ADTAĮ reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2017 m. gegužės 26 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-3385(2.13.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja, atstovaudama antstolę R. M., Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos inspektorei pateikė 2016 m. gegužės 12 d. skundą dėl 2015 m. lapkričio 9 d. portaluose ,,Lrytas.lt“ ir ,,Viena.lt“ paviešinto straipsnio ,,Antstolė vietoje atlyginimo draugą apdovanojo nepadoriu gestu“, kuriame buvo nurodyti H. K. ir D. R. asmens kodai (1 t., b. l. 18–20).

Inspekcijoje 2017 m. vasario 23 d. gautas H. K. ir D. R. 2017 m. vasario 22 d. skundas (1 t., b. l. 73–77) dėl to, kad advokato padėjėja G. G. neteisėtai tvarkė asmens duomenis, t. y. atstovaudama antstolę R. M., su 2016 m. gegužės 12 d. skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuriame buvo nurodyti duomenų subjektų asmens kodai ir informacija apie tai, kad dėl jų veiksmų Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama privataus kaltinimo byla Nr. PK-408/2016. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba gautą skundą 2016 m. gegužės 17 d. persiuntė Visuomenės informavimo etikos komisijai (1 t., b. l. 147).

Inspekcija 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 2R-2281(2.13.) (1 t., b. l. 196–196) įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją: 1) Iš kokių šaltinių, kokiu teisiniu pagrindu, numatytu ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir (ar) kituose teisės aktuose vadovaujantis, kokiu būdu, kada, kokiu tikslu sužinojo duomenų subjektų asmens duomenis (asmens kodus ir informaciją apie tai, kad dėl jų veiksmų Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama privataus kaltinimo byla Nr. PK-11-408/2016). Nurodė pateikti sutarčių, prašymų ir kitų dokumentų, kuriais vadovaujantis buvo gauti duomenų subjektų asmens duomenys bei kitų dokumentų, patvirtinančių duomenų subjektų asmens duomenų gavimo faktą, patvirtintas kopijas; 2) Kokiu tikslu, kokiu teisiniu pagrindu, numatytu ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir (ar) kituose teisės aktuose vadovaujantis, duomenų subjektų asmens duomenis nurodė 2016 m. gegužės 12 d. skunde, adresuotame Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai; 3) Ar informavo duomenų subjektų apie jų asmens duomenų tvarkymą, kaip to reikalauja ADTAĮ 24 straipsnis? Jei taip, nurodyti, kokiu būdu juos informavo ir pateikti informavimo faktą patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Jei neinformavo, paaiškinti, kodėl ši pareiga jai netaikoma; 4) Ar supažindino duomenų subjektų su jų teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jų asmens duomenys, kaip to reikalauja ADTAĮ 27 straipsnis. Jei taip, nurodyti, kokiu būdu juos supažindino ir nurodė pateikti tokio supažindinimo faktą patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Jei nesupažino, nurodė paaiškinti, kodėl? 5) Ar duomenų subjektų žodžiu, raštu ar kita forma kreipėsi į pareiškėją (ar advokato A. B. kontorą) dėl savo asmens duomenų tvarkymo? Jei kreipėsi, įpareigojo nurodyti kada, kokiu būdu jie kreipėsi ir koks buvo jų prašymas. Ar jiems buvo suteikta informacija apie jų asmens duomenų tvarkymą? Jei tokia informacija buvo suteikta, nurodyti kada, kokiu būdu ir kokia informacija buvo suteikta. Jei informacija nebuvo suteikta, paaiškinti, kodėl. Nurodė pateikti duomenų subjektų kreipimo dėl jų asmens duomenų tvarkymo bei atsakymo jiems pateikimo faktus patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas.

Pareiškėja 2017 m. balandžio 26 d. Inspekcijai pateikė pranešimą dėl asmens duomenų tvarkymo (1 t., b. l. 199–200, 2 t., b. l. 1), kuriame paaiškino duomenų subjektų asmens duomenų (asmens kodų ir informacijos apie tai, kad dėl jų veiksmų Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama privataus kaltinimo byla Nr. PK-11-408/2016) gavimo, naudojimo bei kitus Inspekcijos 2017 m. balandžio 11 d. rašte prašomus pateikti duomenis.

Inspekcija 2017 m. gegužės 26 d. priėmė ginčijamą nurodymą dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-3385(2.13.), kuriame pareiškėjai nurodė užtikrinti, kad teikiant skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms, juose nebūtų nurodomi fizinių asmenų asmens kodai, jei tai nėra būtina ir nėra jokio ADTAĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto pagrindo, taip užtikrinant ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų įgyvendinimą. Nurodyme Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja pateiktame 2016 m. gegužės 12 d. skunde Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nurodydama duomenų subjektų asmens duomenis tvarkė didesne apimtimi nei tai buvo būtina, taip pat jų asmens kodus tvarkė neteisėtai, nesant jokio ADTAĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto asmens kodo teisėto tvarkymo kriterijaus, tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalis), t. y. minėto įstatymo tikslas yra būtent apsaugoti asmenų teises, duomenų valdytojams tvarkant jų asmens duomenis. Šis įstatymas taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai: 1) asmens duomenis savo veikloje tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kai asmens duomenis tvarko Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės duomenų valdytojo filialas arba atstovybė, įsteigti ir veikiantys Lietuvos Respublikoje, jiems taikomos šio įstatymo nuostatos, skirtos duomenų valdytojui; 2) asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, įsteigtas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai pagal tarptautinę viešąją teisę (įskaitant diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas); 3) asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, kuris yra įsteigtas ir veikia valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė (toliau – trečioji valstybė), bet naudoja Lietuvos Respublikoje esančias asmens duomenų tvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tokios priemonės naudojamos tik duomenims persiųsti tranzitu per Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teritoriją. Šiame punkte nurodytu atveju duomenų valdytojas privalo turėti atstovą – įsteigtą filialą arba atstovybę Lietuvos Respublikoje, kuriam taikomos šio įstatymo nuostatos, skirtos duomenų valdytojui (ADTAĮ 1 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, taip pat mirusiųjų asmenų asmens duomenų tvarkymui (ADTAĮ 1 straipsnio 4, 5 dalys).

Pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį, naudoti asmens kodą, kai tvarkomi asmens duomenys, galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, kai asmens kodą naudoti draudžiama. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti tik: 1) jeigu tokia teisė yra nustatyta šiame ir kituose įstatymuose; 2) atliekant mokslinį arba statistinį tyrimą šio įstatymo 12 ir 13 straipsniuose nustatytais atvejais; 3) valstybės, žinybiniuose registruose, jeigu jie yra įteisinti Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka, ir informacinėse sistemose, jeigu jos yra įteisintos teisės aktų nustatyta tvarka; 4) juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinę paramą teikiančių ir administruojančių institucijų ir švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje. Šiame punkte nurodyti juridiniai asmenys asmens kodą gali naudoti tik tuo tikslu, kuriuo jis buvo gautas, ir tik tais atvejais, kai tai yra būtina teisėtam ir apibrėžtam asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti; 5) įstatymų nustatytais atvejais tvarkant įslaptintus duomenis. Taigi, minėtos ADTAĮ nuostatos įtvirtina baigtinį ir išimtinį atvejų sąrašą, kai asmens kodą galima panaudoti be duomenų subjekto sutikimo.

ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų: tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; (2 punktas) tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti (4 punktas).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja, kaip antstolės R. M. atstovė, teisėtai gavo duomenų subjektų asmens duomenis. Ginčo dėl to nėra. Ginčas kilo dėl to, kad pareiškėja šiuos duomenis tvarkė (paviešino tretiesiems asmenims) neteisėtai ir didesne apimtimi, nei buvo būtina.

Pareiškėjos teigimu, Inspekcija asmens duomenų tvarkymo apimtį ir teisėtumą turėjo vertinti ne pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto asmens kodo teisėto tvarkymo kriterijus, kurie taikomi kitiems subjektams, t. y. ne advokatams ir advokatų padėjėjams, o turėjo vadovautis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktu ir Baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalies 7 punktu (skunde klaidingai nurodyta 6 punktu). Tačiau teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Visų pirma, asmens kodas yra specifinė duomenų kategorija, todėl įstatymų leidėjas jo tvarkymą reglamentavo specialiomis normomis (ADTAĮ 7 straipsnis), nustatančiomis griežtesnes tvarkymo sąlygas nei kitiems asmens duomenims. Antra, ADTAĮ taikymo išimtys ir Inspekcijos, kaip priežiūros institucijos kompetencijos ribojimai, yra įtvirtinti ADTAĮ 1, 8 (Asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse visuomenės informavimo, meninės ir literatūrinės raiškos tikslais prižiūri žurnalistų etikos inspektorius. Jo kompetenciją nustato Visuomenės informavimo įstatymas. Šiais atvejais asmens duomenų tvarkymui taikomos tik šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 30, 53 ir 54 straipsnių nuostatos), 35¹ (Teisingumo ministerija: 1) formuoja valstybės politiką asmens duomenų apsaugos srityje; 2) formuoja Lietuvos politiką Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos srityje; 3) rengia įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, projektus; 4) atlieka kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas asmens duomenų apsaugos srityje) straipsniuose ir 36 straipsnio 4 dalyje (Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą), tačiau ADTAĮ nėra įtvirtinta jokių išimčių advokatams ar jų padėjėjams tvarkant asmens duomenis. Taigi, advokatai ir jų padėjėjai, tvarkydami asmens duomenis, privalo vadovaujantis ADTAĮ. Trečia, pareiškėjos nurodytuose teisės aktuose, kuriais neva turėjo vadovautis Inspekcija, įtvirtinta teisė advokatams ir advokatų padėjėjams gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų veiksmingoms teisinėms pasaugoms teikti reikalingą informaciją, dokumentus, jų nuorašus. Nagrinėjamos bylos kontekste sutiktina, kad advokato padėjėja, atsižvelgiant į paminėtų teisės aktų nuostatas, turi teisę tvarkyti (gauti) duomenų subjektų asmens kodus, tačiau šių teisės aktų nuostatos nesuteikia teisės pareiškėjai tokius duomenis toliau tvarkyti, t. y. viešinti tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos teiginiai, kad Inspekcija nepagrįstai vadovavosi ADTAĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos teigimu, 2016 m. gegužės 12 d. skunde Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai duomenų subjektų asmens kodai buvo nurodyti siekiant, jog duomenų subjektai būtų tinkamai identifikuoti ir šį skundą nagrinėjanti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba bei žurnalistė A. U., duodama paaiškinimus šiai tarnybai, būtų tikri, kad šiame skunde minimi asmenys yra tie patys, kurie kreipėsi į žurnalistę A. U. ir pateikė R. M. šmeižiančią informaciją. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad 2016 m. gegužės 12 d. skunde nebuvo reikalinga nurodyti H. K. ir D. R. asmens kodus, kadangi šiame skunde buvo nurodyta, apie kokį konkrečiai H. K. ir D. R. kalbama, t. y. jame paaiškinta, kad H. K. yra juridinio asmens – asociacijos ,,Idėja Kaunui“ – pirmininkas, o D. R. – šios asociacijos narys. Be to, šis skundas buvo susijęs su šių asmenų, kaip juridinio asmens – asociacijos ,,Idėja Kaunui“ – pirmininko ir nario, veikla. Teismas taip pat pritaria Inspekcijai, jog pareiškėja, manydama, kad siekiant tinkamai identifikuoti skundžiamus asmenis nepakanka nurodyti jų vardus, pavardes, ryšį su asociacija ,,Idėja Kaunui“, skunde galėjo nurodytų šių asmenų adresus, o asmens kodus galėjo pakeisti gimimo datomis, kurių tvarkymui taikomi ne tokie griežti ADTAĮ reikalavimai.

Kaip teisingai pažymėjo Inspekcija atsiliepime, nei Visuomenės informavimo įstatyme, nei Asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimo tvarkos apraše nėra įtvirtinta, kad teikiant skundą Žurnalistų etikos inspektoriui, būtina nurodyti fizinių asmenų asmens kodus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturėjo duomenų subjektų leidimo naudoti jų asmens kodus, taip pat nebuvo jokių ADTAĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų asmens kodo teisėto tvarkymo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Inspekcija Nurodyme pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pateiktame 2016 m. gegužės 12 d. skunde Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nurodydama duomenų subjektų asmens kodus, jų asmens duomenis tvarkė didesne apimtimi nei tai buvo būtina, taip pat asmens duomenis tvarkė neteisėtai, nesant jokio ADTAĮ 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto asmens kodo teisėto tvarkymo kriterijaus, tuo pažeisdama ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus.

Inspekcijai suteikta teisė duoti duomenų valdytojui rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo apsaugos (ADTAĮ 41 straipsnio 5 punktas). Taigi, konstatavusi neteisėtą duomenų tvarkymą, Inspekcija pagrįstai surašė ginčijamą Nurodymą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Nurodymas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos G. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.