- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- I-4951-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-305678-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- Algirdui Narmontui, A. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie VRM
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui Algirdui Narmontui ir atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 9–10), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie VRM (toliau – Tarnyba), jo naudai 1 000 eurų neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad 2015-09-16, 2015-09-24, 2015-10-13 ir 2015-10-20 etapuojant jį iš / į Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, patyrė didelius skausmus, kančias, nes etapas trukdavo apie 12 val., o tualetu leisdavo pasinaudoti vos tris kartus. Pabrėžė, kad yra 62 metų amžiaus, antros grupės invalidas, turi rimtų sveikatos problemų. Apie tai Tarnybos pareigūnams buvo žinoma, tačiau maršrutas, kuriuo pareiškėjas buvo etapuojamas, nebuvo sutrumpintas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad sprendimus dėl konvojavimo priima Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, policijos teritorinės areštinės ar teismai, todėl Tarnyba neturi teisės nuspręsti, ar konvojuoti nuteistąjį / suimtąjį ar ne, tuo labiau įvertinti jo sveikatos būklę. Pagal teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 99.4 p. nuostatas, konvojuoti gali būti nepriimami ligoniai, vadovaujantis gydytojo išvada, įrašyta konvojuojamojo asmens pažymoje. Jei dokumentacijoje nėra nurodyta, kad asmuo negali būti konvojuojamas, Tarnybos pareigūnai neturi teisės atsisakyti jį konvojuoti. Konvojaus maršrutai nustatyti Tarnybos vado įsakymu ir Tarnybos pareigūnai neturi teisės jų keisti. Pagal Taisyklių 134 p., konvojuojamieji į tualetus vedami pasikeitimo punktuose, asmenų prašymu. Šių reikalavimų Tarnybos pareigūnai laikėsi, tačiau 2015-09- 24 ir 2015-09-05 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės pareigūnai neleido konvojuojamiesiems pasinaudoti tualetu. Manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas konvojaus metu galėjo pateikti skundus konvojaus viršininkui, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnybos pareigūnų veiksmuose negali būti nustatyta būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo A. N. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad 2015-09-16 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2015-09-24 iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, 2015-10-13 iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir 2015-10-20 iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę jis buvo konvojuojamas po 12 val., sudarant galimybę tik tris kartus pasinaudoti tualetu.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės.
Taisyklių 95 p. nustatyta, kad pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma, konvojuojamųjų sąrašas, konvojavimo paraiška. Šiuos dokumentus rengia ir įformina Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės. Taisyklių 98 p. nustatyta, kad konvojuoti nepriimami: 1) konvojuojamieji su neteisingai įformintais konvojavimo dokumentais, 2) ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas. 3) neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas, 4) neblaivūs konvojuojamieji, 5) konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas.
Pagal Taisyklių 4.1 p., planinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku. Konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas, kurį, inter alia, sudaro konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis (Taisyklių 16 p.). Pagal Taisyklių 18 p. Konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams.
Tarnybos pateikti duomenys tvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas planiniu konvojumi pagal iš anksto nustatytą maršrutą, kurio keisti pagal konvojuojamųjų prašymus konvojaus pareigūnai neturi nei teisės nei pareigos. Tarnybos pareigūnai pareiškėją į konvojų priėmė remdamiesi pataisos įstaigos užpildytais dokumentais, kuriuose buvo aiškiai nurodytas paskirties punktas. Duomenų, kad pareiškėjas, dėl savo sveikatos būklės negalėjo būti konvojuotas planiniu konvojumi, byloje nėra.
Įvertinęs nurodytas nuostatas, teismas konstatuoja, kad gavę tinkamai užpildytus konvojavimo dokumentus ir neturėdami sveikatos priežiūros specialisto išvados, kad pareiškėjas negali būti konvojuojamas planine tvarka, Tarnybos pareigūnai neturėjo teisės atsisakyti konvojuoti pareiškėją į / iš Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Duomenų, kad būtų prašęs jį konvojuoti neplanine tvarka, o Tarnyba būtų atsisakiusi tai daryti, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba sveikatos priežiūros specialisto išvados ar pareiškėjo prašymo dėl konvojavimo neplanine tvarka nebuvo gavusi, ji negali būti pripažinta pažeidusi pareiškėjo teises.
Pagal Taisyklių 134 p., konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas.
Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai grindžiami išimtinai pareiškėjo paaiškinimais. Kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad konvojuojamieji pasikeitimo punktuose buvo vedami į tualetą. Iš 2015-09-24 kelionės žiniaraščio matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės pareigūnai neleido konvojuojamiesiems pasinaudoti tualetu. Tačiau dėl šių veiksmų, Tarnybos pareigūnai nėra atsakingi, todėl Lietuvos valstybei civilinė atsakomybė negali kilti.
Teismas taip pat pažymi, kad Taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojuojami asmenys turi teisę konvojaus viršininkui raštu ar žodžiu teikti skundus ar prašymus dėl konvojavimo sąlygų. Apie gautus skundus ir jų turinį turi būti pažymėta konvojaus kelionės žiniaraštyje. Susipažinęs su Tarnybos teismui pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu skundų konvojaus viršininkui dėl to, kad nebuvo sudaryta galimybė konvojaus metu pasinaudoti tualetu, nėra teikęs.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti Tarnybos veiksmai. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus teismas paneigė objektyviai ir nuodugniai ištyręs Tarnybos pateiktus rašytinius įrodymus ir konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.