Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžiu A. P. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. buvo kaltinamas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį tuo, kad viešai kurstė smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jų tautybės: 2007 m. gegužės 31 d., apie 7.28 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio kompiuterio (IP adresas (duomenys neskelbtini)) viešai – į interneto svetainę www.lrytas.lt – atsiuntė komentarą Nr. 27 „keistai atrodo“, kuriame parašė: „Nu bet kaip kažkam sekasi. Gyvenu Vilniuje, o niekad tokių vaizdų nepamatau. O čia atvažiuoja porai dienų ir pamato. Keista. Tegu J. pabando Niujorko harleme su mašina pravažiuot – kulką į kaktą gaus ir vardo nepaklaus. Tik ten kažkodėl to niekas rasistiniu išpuoliu nepavadins. Šiaip bus eilinė žmogžudystė. O tie skustagalviai geriau per čigonų taborą „prasineštų“, gal bent narkotikų sumažėtų, naudos būtų.“; taip A. P. viešai kurstė smurtauti ir fiziškai susidoroti su romų tautybės žmonėmis.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal Vilnius miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėdamas, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi išteisintojo A. P. parodymais, o Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolą Nr. 14 bei liudytojos E. Ž. parodymus atmetė, kaip neįrodančius A. P. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nors Lietuvių kalbos žargono žodynėlyje terminas „prasinešti“ aiškinamas kaip „praeiti ką nors intensyviai darant“, toks aiškinimas nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad jis yra smurtinio pobūdžio, o A. P., komentare pavartodamas šį terminą, kurstė fizinės prievartos naudojimą, tautinę nesantaiką. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. P. tyčia kurstė smurtauti prieš romų tautybės asmenis, jo parodymai nepaneigti. Byloje nenustatyta vieno iš pagrindinių nusikalstamos veikos požymių – kaltininko tiesioginės tyčios.

Prokuroro manymu, nutartis naikintina dėl esminio Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimo, kad įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pažeidimo. Apygardos teismas vertino tik A. P. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, visiškai nevertindamas interneto svetainėje įdėto komentaro, t. y. teisėjų kolegija išnagrinėjo tik subjektyviąją nusikaltimo pusę, neįvertindamas objektyviosios pusės požymių. Be to, šis teismas šališkai vertino įrodymus, tais pačiais motyvais suteikdamas prioritetą A. P. paaiškinimams ir atmesdamas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas ir liudytojos E. Ž. parodymus.

A. P., komentuodamas interneto svetainėje straipsnį „E. J. šokiravo rasistiniai išpuoliai“, parašė, kad „...tegu J. pabando Niujorko harleme su mašina pravažiuot – kulką gaus ir vardo nepaklaus...“. Tokiu pasakymu A. P., prokuroro nuomone, skatino naudoti smurtą. Kitu sakiniu „... o tie skustagalviai geriau per čigonų taborą „prasineštų“, gal bent narkotikų sumažėtų, naudos būtų“ kurstė smurtauti prieš romų tautybės žmones. A. P. pavartotas žodis „prasinešti“ „Lietuvių žargono žodynėlyje“ aiškinamas kaip „praeiti ką nors intensyviai darant“. Nors A. P. aiškino, kad savo komentare norėjo pasakyti, jog skustagalviai geriau savo energiją nukreiptų kovai su narkotikais, tačiau negalėjo nurodyti, kaip skustagalviai gali kovoti su narkotikų platinimu. Prokuroro manymu, apygardos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad interneto svetainės lankytojams buvo žinomos tik komentare parašytos A. P. mintys, vėlesni jo paaiškinimai nežinomi. Tačiau net ir savo paaiškinimuose A. P. akcentuoja skustagalvių kovą su narkotikais, žinodamas, kad jie – tai ne įstatymų nustatyta tvarka įregistruota organizacija, kuriai suteikta teisė imtis įstatymais reglamentuotų priemonių prieš neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą bei realizavimą, o smurtauti linkę asmenys. Išteisintojo siūlomas metodas skustagalvių pagalba mažinti narkotinių medžiagų prekybą prieštarauja įstatymams ir yra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse uždrausta veika. Prokuroro nuomone, išteisintojo komentaras rodo kvietimą smurtu kovoti prieš romų bendruomenę, kad sumažėtų narkotikų.

Be to, prokuroras nurodo, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pripažino, kad A. P. komentare kurstoma tautinė neapykanta, kviečiama smurtauti. Apklausta šios komisijos pirmininkė E. Ž. paaiškino, kad dėl pavartoto žodžio „prasinešti“ komentaras pripažintas kaip kurstantis smurtinio pobūdžio veiksmus. Tačiau apygardos teismas komisijos išvadų ir šios liudytojos parodymų nevertino kaip įrodymų dėl to, kad išvados pardarytos ne remiantis objektyviais kriterijais, o subjektyvia kiekvieno komisijos nario nuomone. Prokuroro nuomone, taip apygardos teismas šališkai vertino įrodymus, tais pačiais motyvais suteikdamas prioritetą A. P. paaiškinimams ir atmesdamas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas bei liudytojos E. Ž. parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatas, nes nesilaikė reikalavimo, kad įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu: neįvertino objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, šališkai vertino įrodymus, nes tais pačiais motyvais suteikė prioritetą A. P. paaiškinimams, atmesdamas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas bei liudytojos E. Ž. parodymus.

Vilniaus apygardos teismas A. P. bylą nagrinėjo pagal Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą, kuriuo dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikties bylos aplinkybėms buvo skundžiamas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendis, kuriuo A. P. buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 2 dalyje, požymių. Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalies duomenų (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvados) nepripažino įrodymais, kitus įrodymus (kaltinamojo A. P. parodymus) įvertino neteisingai, taip padarydamas neteisingas išvadas.

Kolegija konstatuoja, kad, bylos duomenimis, nėra pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas bylą pagal prokuroro skundą išnagrinėjo neišsamiai. Pažymėtina, kad nors kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kasatorius apsiribojo teisiniu argumentu, pagrindžiančiu neišsamų bylos aplinkybių ištyrimą, t. y. tuo, kad apygardos teismas visiškai nevertino A. P. komentaro turinio. Tačiau šis kasatoriaus argumentas neatitinka tikrovės, nes pagal nutartį spręstina, kad teismas vertino A. P. komentarą tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į komentuotą straipsnį „E. J. šokiravo rasistiniai išpuoliai“. Apygardos teismas atskirai analizavo ir komentare pavartotos frazės „tie skustagalviai geriau per čigonų taborą „prasineštų“, kuria, pasak prokuroro, kurstoma smurtauti, bei atskiro žodžio „prasinešti“ reikšmę ir pateikė jų vertinimą. Taigi prokuroro argumentas, kad apygardos teismas neįvertino objektyviųjų veikos požymių, atmestinas. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras neprašė atlikti įrodymų tyrimo, pakartotinai ištirti pirmosios instancijos teismo neišsamiai ištirtų įrodymų ar kitų duomenų, apklausti naujų liudytojų, specialistų. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad apygardos teismas, nutartyje remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl jų vertinimo, motyvuotai paaiškindamas, kodėl apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

Nepagrįstas ir kasatoriaus tvirtinimas, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, buvo šališkas, argumentuodamas tai vieninteliu teiginiu, jog apygardos teismas tais pačiais motyvais suteikė prioritetą A. P. paaiškinimams, atmesdamas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas bei liudytojos E. Ž. parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad A. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, jam teigiant, kad savo komentare išdėstė nuomonę, jog minėtame straipsnyje minimi asmenys (skustagalviai) geriau savo energiją nukreiptų visuomenei naudinga linkme – kovai prieš narkotikus ir jų platinimą. Tai, kad A. P., anot prokuroro, negalėjo nurodyti, kaip skustagalviai gali kovoti su narkotikų platinimu, neduoda pakankamo pagrindo vertinti kaip aplinkybę, patvirtinančią jo kaltę.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad A. P., komentuodamas viešojoje erdvėje – interneto svetainėje www.lrytas.lt – paskelbtą straipsnį „E. J. šokiravo rasistiniai išpuoliai“, aprašančiame dainininkės E. J. patirtį jai susiduriant su pasitaikančiais rasistiniais išpuoliais Lietuvoje, išdėstė savo nuomonę, kurią pripažinti pagal baudžiamąjį įstatymą baustina veika – kurstymu smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl tautybės – nėra pakankamo pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nesirėmė kaip kaltinančiu įrodymu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolu Nr. 14, nes jame išdėstyta aktuali šiai bylai išvada buvo nepakankamai pagrįsta (komisija neatliko tyrimo, neturėjo jokios tyrimo metodikos, rėmėsi subjektyvia komisijos narių nuomone, nenurodė tokio sprendimo motyvų). Be to, pagal šio protokolo turinį spręstina, kad komisija (posėdyje dalyvavo septyni jos nariai) balsavo ne dėl kiekvieno minėto straipsnio komentaro turinio vertinimo, bet dėl visų jai pateiktų komentarų (iš viso dėl dvidešimties), vienbalsiai pripažindama, kad juose visuose yra kurstoma tautinė neapykanta. Šias aplinkybes patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta komisijos pirmininkė E. Ž. Todėl ir dėl šios aplinkybės kyla pagrįstų abejonių Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimo pagrįstumu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, 2007 m. rugpjūčio 27 d. posėdyje apsvarsčiusi lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą dėl rasinės neapykantos kurstymo interneto svetainėje www.lrytas.lt, peržiūrėjusi pateiktus komentarus, nusprendė, kad publikacijos „E. J. šokiravo rasistiniai išpuoliai“ komentaruose Nr. 27 (A. P. komentaras), 32, 45, 50, 52, 79, 105, 135, 139, 161, 187, 189, 197, 198, 213, 228, 241, 268, 271, 277 kurstoma tautinė neapykanta. Baudžiamoji atsakomybė už neapykantos skatinimą dėl tautybės yra nustatyta BK 170 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu A. P. buvo pateiktas įtarimas kurstymu smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl tautybės, t. y. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismų sprendimai nesiremti kaip kaltinančiu įrodymu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolu Nr. 14 yra tinkamai argumentuoti ir pagrįsti.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintomis bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatomis, savo sprendime išdėstė pakankamus motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o išteisinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados, kad byloje surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti, konstatuojant, kad, byloje surinktais duomenimis, nėra pakankamo pagrindo pripažinti A. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.