- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-1064-275/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- N. U.
- Ieškovas
- S. S., V. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2007 m. gruodžio 11 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. U. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų S. S. ir V. S. ieškinį atsakovei N. U. dėl restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai S. S. ir V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę N. U. gražinti 6 000 Lt, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas bei 180 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad jie 2007-07-21 žodžiu su atsakove susitarė ateityje sudaryti atsakovei N. U. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo pagrindu atsakovai ieškovei sumokėjo 6 000 Lt avansą. Tačiau sutartis sudaryta nebuvo, o atsakovė atsisakė grąžinti ieškovų sumokėtą avansą. Ieškovai nurodė, jog 2007-08-11 atsakovei išsiuntė pretenziją dėl avanso grąžinimo, vėliau, 2007-08-30 šį reikalavimą dar kartą pakartojo, tačiau avansas jiems iki šiol negrąžintas. Ieškovai motyvuodami tuo, jog atsakovė ilgą laiką neatsako į jų raginimus grąžinti 6 000 Lt, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bankuose bei debitorinius įsiskolinimus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2007-10-04 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Ieškovų S. S. ir V. S. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei N. U. priklausantį pas N. U. arba pas trečiuosius asmenis esantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, o jų nesant nekilnojamąjį turtą, iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 6 180 Lt, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti. Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimo suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, yra pakankamai didelė. Iš atsakovės 2007-08-20 atsakymo matyti, jog gavusi iš ieškovų 6 000 Lt ji atliko keletą tam tikrų išlaidų pareikalavusių veiksmų dėl naujojo gyvenamojo būsto įsigijimo. Teismas motyvavo, kad tai leidžia pagrįstai manyti, jog N. U., siekdama išvengti teigiamo ieškovų atžvilgiu sprendimo vykdymo, gali imtis neteisėtų priemonių, tokių kaip piniginių lėšų ar turto perleidimas, paslėpimas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Teismas nurodė, jog atsakovė apie ieškovų reikalavimą žino, ne kartą apie tai buvo informuota, todėl sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog pranešimas jai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali sutrukdyti jas taikyti arba padaryti jų taikymą nebeįmanomu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atsakovė N. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutartį. Nepanaikinus minėtos nutarties, pareikalauti, kad ieškovai pateiktų nuostolių, galimų atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažesnei kaip 6 180 Lt sumai. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 148 str. 1 d. nuostatomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, atsakovui nedalyvaujant, galimas tik esant dviem sąlygoms kartu: 1) išimtinais atvejais ir 2) kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu. Teismo nutartyje nepateikta jokių motyvų ar įrodymų, kodėl, šis atvejis yra išimtinis, kuo pasireiškė šio atvejo išimtinumas. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovės teisių apribojimo jai nedalyvaujant pažeidė CPK 148 str. 1 d. numatytą išimtinumo reikalavimą. Teismo nutartyje nepateikta jokių motyvų ar įrodymų ir dėl antrosios sąlygos buvimo - tai yra, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu. Ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų, kad toks pranešimas atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą galėtų kaip nors sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Dar daugiau, ieškovai patys savo pretenzijose aiškiai nurodė, kad atsakovei nesutikus grąžinti jiems avanso, jie kreipsis į teismą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu atsakovė jau žinojo, kad jos atžvilgiu yra paduotas civilinis ieškinys ir kad gali būti taikomos įvairios sankcijos jos turtui, tame tarpe ir turto areštas. Dėl to, jeigu būtų ketinusi, tai turėjo pakankamai laiko savo turtą paslėpti ar perleisti, tačiau to nepadarė ir neketino daryti. Tokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei nedalyvaujant ne tik pažeidė CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą (atsakovės teises į gynybą) bei CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą (atsakovei neleido įrodyti tų aplinkybių, kurios patvirtina jos tiesą), bet ir pažeidžiant CPK 17 str. įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, suteikė kitai šaliai (ieškovams) nepagrįstą pranašumą atsakovės atžvilgiu sprendžiant šį ginčą, kadangi pirmosios instancijos teisme atsakovė negalėjo pareikšti jokių prieštaravimų dėl prašymo nepagrįstumo, negalėjo pareikalauti iš ieškovo savo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Ieškovų pateiktos pretenzijos ir atsakovės atsakymai negali būti įrodymu, kad atsakovė stengtųsi savo turtą paslėpti ar perleisti. Atmestinas ir teismo argumentas, kad 6 000 Lt yra didelė suma. Ieškinio suma 6 000 Lt tikrai nėra didelė, lyginant su 230 000 Lt suma, kurią už ketinamą pirkti butą atsakovei ruošėsi sumokėti ieškovai. Teismas, pritaikęs atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepareikalavęs iš ieškovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pažeidė CPK 147 str. reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką reglamentuoja CPK penktojo skirsnio normos. CPK 144 str. 1 d. nurodo, kad teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio tenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Turtinio ginčo atveju šio klausimo sprendimui turi reikšmės išieškomos sumos dydis, šalies, kurios turtui prašomos taikyti apsaugos priemonės, turtinė padėtis, finansinės galimybės ir kitos šiam klausimui svarbios aplinkybės. Jeigu teismas prieina išvados, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas, taiko laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Ieškovai S. S. ir V. S. prašo priteisti iš atsakovės 6 000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei 180 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, be to pažymi, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog priėmus sprendimą ieškovų naudai, ji galės įvykdyti sprendimą iš karto po jo įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovai teismui nepateikė jokių įrodymų, jog pranešimas atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą galėtų kaip nors sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu. Tačiau kolegija, atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas teisingai, todėl apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jas panaikini.
Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo. Atsakovės interesai taip pat negali būti ignoruojami (CPK 17 str.). CPK 147 str. 1 d. nustatyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atsakovė, nurodžiusi ir pagrindusi nuostolių atsiradimo galimybę, gali prašyti pirmosios instancijos teismą pareikalauti, kad ieškovai pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 146 str., 150 str.).
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Trakų rajono apylinkės teismo 2007-10-04 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.