- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 2-6941-642/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- K. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundo suinteresuotiems asmenims Danske Bank A/S Lietuvos filialas, B. J., A. K., V. K., antstoliui A. S., dėl antstolio A. S. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė antstoliui A. S. skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2014-03-26 priimtą patvarkymą Nr. S1-264650 Dėl areštuoto turto vertės nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/01647. Nurodė, kad UAB „Lituka“ ir Ko netinkamai atliko turto vertinimą, nes turto tinkamai neapžiūrėjo. UAB „Lituka“ ir Ko turto vertintojas, atvykęs apžiūrėti turto, tam skyrė tik kelias minutes, neapžiūrėjo viso pastato, jo vidaus, neįvertino atliktų pagerinimo darbų, padaryto remonto. Neįvertinus atliktų pagerinimo darbų netinkamai buvo įvertinta turto vertė. Be to, turto vertintojai neatsižvelgė į turto buvimo vietą, t. y. kad turtas yra pačiame Klaipėdos mieste, dėl ko dėl patogaus susisiekimo yra patrauklus potencialiems pirkėjams, dėl ko kyla jo kaina, neatsižvelgė į infrastruktūrą, kuri taip pat didina turto vertę .Tokiu būdu, UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimą atliko paviršutiniškai, neobjektyviai ir neišsamiai, neįvertino visų vertinamo turto ypatybių, dėl ko ekspertizės akto išvada dėl turto vertės negali būti pripažinta tinkama ir patvirtinanti realią areštuoto turto vertę. UAB „Lituka“ ir Ko išvada dėl turto vertės kelia pagrįstų abejonių, dėl ko turėtų būti atliktas papildomas turto vertinimas, siekiant objektyviai ir nešališkai, išsamiai įvertinti turto savybes ir siekiant nustatyti realią šio turto kainą. Priimdamas skundžiamą patvarkymą ir juo nustatydamas areštuoto turto vertę antstolis atsižvelgė tik į UAB „Lituka“ ir Ko išvadą, tačiau nevertino kitų vykdomojoje byloje esančių duomenų apie turto vertę, neįvertino viešos informacijos apie analogiškų nekilnojamojo turto objektų rinkos kainas, o svarbiausia neišklausė areštuoto turto bendrasavininkų nuomonės apie turto vertę. Įkeisto daikto savininkai A. K. ir V. K. net nebuvo informuoti apie areštuoto turto vertinimo procesą, nes jiems antstolio siųsti dokumentai neįteikti, dėl ko neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl areštuoto turto įkainojimo, pateikti įrodymų dėl turto kainos. Kadangi areštuotas turtas įkainotas ir skundžiamas patvarkymas priimtas neišklausius areštuoto turto savininkų A. K. ir V. K. nuomonės, taip pat jų net neinformavus apie areštuoto turto įkainojimo procesą, skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, sudarant sąlygas visiems vykdymo proceso dalyviams pareikšti savo nuomones dėl turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad 753000,00 Lt verte įkainotas gyvenamasis namas su 0,0912 ha žemės sklypu Klaipėdos mieste, kai tuo tarpu tokiomis kainomis perkami-parduodami butai, esantys Klaipėdos mieste, neturintys žemės sklypo. Šiuo metu analogiški gyvenamieji namai su žemės sklypu, esantys Klaipėdos mieste, parduodami už 1000000,00 - 1500000,00 Lt, tokia yra analogiškų objektų rinkos kaina, todėl nustatyta 753000,00 Lt turto vertė neatitinka rinkos kainų, nes yra iš esmės (vos ne dvigubai) mažesnė. Skundžiamu patvarkymu antstolis nepagrįstai nustatė tik bendrą turto vertę 753000,00 Lt, nenustatęs atskirai pastato-gyvenamojo namo vertės ir atskirai žemės sklypo vertės. Dėl partnerystės santykių UAB „Lituka“ ir Ko ekspertizė yra neobjektyvi, šališka, naudinga UAB „Lituka“ ir Ko partneriui išieškotojui Danske Bank A/S, dėl ko antstolis, nustatinėdamas areštuoto turto vertę, privalėjo imtis papildomų vykdymo veiksmų realiam areštuoto turto rinkos vertės nustatymui, o ne remtis tik viena šališka ekspertizės išvada.
Antstolis A. S. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla perdavė teismui. Nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jis yra visiškai nepagrįstas, turto vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į turto vertintojo ataskaitoje nurodytą parduotino iš varžytynių turto rinkos kainą. Gavęs skolininko prieštaravimą dėl areštuoto turto įkainojimo antstolis patvarkymu nustatė, kad skolininkas K. J. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos turi pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga bei įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumą, reikalingą ekspertizės kaštam padengti. Iki šios dienos 2014-04-03 patvarkymo Nr. S1-266111 Dėl ekspertinės įstaigos paskyrimo reikalavimai nėra įvykdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo K. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis, siekdamas apsaugoti skolininko ir turto savininkų interesus, 2014-04-03, t. y. gavęs pareiškėjo prieštaravimą dėl turto įkainojimo, patvarkymu Nr. S1-266111 nustatė, kad pareiškėjas per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos gali pateikti susitarimą, sudarytą su ekspertu ar ekspertine įstaiga, dėl turto vertės ekspertizės ir pervesti ekspertizės atlikimo kaštus į antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau pareiškėjas šia antstolio suteikta galimybe nepasinaudojo ir į antstolio depozitinę sąskaitą pinigų nepervedė, kas aiškiai parodo, jog pareiškėjo motyvai nėra pagrįsti, o veiksmai skundžiant turto vertės nustatymą yra nesąžiningi ir pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Manydamas, kad UAB „Lituka“ ir Ko netinkamai atliko savo, kaip turto vertintojo, funkcijas bei netinkamai turtą apžiūrėjo ir jį įvertino, pareiškėjas galėjo pasinaudoti antstolio sudaryta galimybe ir turtą pervertinti, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kuriais grįstų savo argumentus dėl turto vertės, o vieninteliai jo pagrindimas yra subjektyvus, neprofesionalus ir niekuo nepagrįstas manymas, kad analogiški gyvenamieji namai su žemės sklypais turėtų kainuoti apie l 000000,00 Lt - l 500000,00 Lt. Nurodo, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas ir dėl to, kad UAB „Lituka“ ir Ko, vertindamas turtą, buvo šališkas, kadangi neva ekspertinė įstaiga yra Banko partneris. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Lituka“ ir Ko yra įtrauktas į sąrašą vertintojų, kurių atlikti vertinimai yra bankui priimtini ir kuriuo bankas pasitiki, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad banką ir UAB „Lituka“ ir Ko sieja kokie nors ryšiai, galintys įtakoti turto vertės nustatymą.
Dėl skundo padavimo termino
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas K. J. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų 2014-04-16 (b.l. 4), t.y. nuo skundžiamo patvarkymų atlikimo praėjus dvidešimt dienų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas K. J. nėra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.
Dėl pareiškėjo K. J. reikalavimų
Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolis vykdo 2013-01-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-1433-897/2013, dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. J., ir įkeistų daiktų t.y. žemės sklypo, bendras plotas 0.0912 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , (228/912 dalis nuosavybės teise priklauso B. J. po 342/912 dalį nuosavybės teise priklauso A. K. bei V. K.), pastato-gyvenamojo namo, bendras plotas 445.77 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , (1/4 dalis nuosavybės teise priklauso B. J., po 3/8 dalis nuosavybės teise priklauso A. K. bei V. K.), pardavimo iš varžytynių išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai.
Pareiškėjas K. J. nesutinka su antstolio 2014-03-26 patvarkymu Nr. S1-264650 Dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, kad UAB „Lituka“ ir Ko išvada dėl turto vertės kelia pagrįstų abejonių, dėl ko turėtų būti atliktas papildomas turto vertinimas, siekiant objektyviai ir nešališkai, išsamiai įvertinti turto savybes ir siekiant nustatyti realią šio turto kainą. Priimdamas skundžiamą patvarkymą ir juo nustatydamas areštuoto turto vertę antstolis atsižvelgė tik į UAB „Lituka“ ir Ko išvadą, tačiau nevertino kitų vykdomojoje byloje esančių duomenų apie turto vertę, neįvertino viešos informacijos apie analogiškų nekilnojamojo turto objektų rinkos kainas, o svarbiausia neišklausė areštuoto turto bendrasavininkų nuomonės apie turto vertę. Įkeisto daikto savininkai A. K. ir V. K. net nebuvo informuoti apie areštuoto turto vertinimo procesą, nes jiems antstolio siųsti dokumentai neįteikti, dėl ko neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl areštuoto turto įkainojimo, pateikti įrodymų dėl turto kainos. Pažymi, kad šiuo metu analogiški gyvenamieji namai su žemės sklypu, esantys Klaipėdos mieste, parduodami už 1000000,00 Lt – 1500000,00 Lt, tokia yra analogiškų objektų rinkos kaina, todėl nustatyta 753000 Lt turto vertė neatitinka rinkos kainų, nes yra iš esmės (vos ne dvigubai) mažesnė (civilinė byla Nr. 2-6941-642/2014, b.l. 4-6).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad antstolis skolininko turtą įkainotų rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydama įkeisto ir areštuoto turto pardavimą iš varžytynių, pirmiausia nustatė parduodamo turto vertę pagal 2014-03-19 nekilnojamojo turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. LDC-40325 (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01647, b.l. 138-157). Pareiškėjui nesutikus su antstolio nustatyta turto verte, antstolis pagrįstai nutarė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir 2014-04-03 patvarkymu Nr. S1-266111 įpareigojo K. J. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti susitarimą su ekspertu ar ekspertine įstaiga bei pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio A. S. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, įmokėti sumą reikalingą ekspertizės kaštams padengti (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01647, b.l. 165). Tačiau pareiškėjas bei areštuoto turto savininkai nesiėmė jokių veiksmų įvykdyti antstolio nustatytus įpareigojimus ir apginti savo teises siekdamas, gauti kuo daugiau pinigų už parduodamą turtą, tokiu būdu kuo didesne apimtimi patenkinant kreditoriaus interesą ir sumažinant skolos naštą skolininkui.
Nors pareiškėjas nesutinka su antstolio nustatyta turto verte, bei nurodo, kad šiuo metu analogiški gyvenamieji namai su žemės sklypu, esantys Klaipėdos mieste, parduodami už 1000000,00 Lt – 1500000,00 Lt, tokia yra analogiškų objektų rinkos kaina, todėl nustatyta 753000,00 Lt turto vertė neatitinka rinkos kainų, nes yra iš esmės (vos ne dvigubai) mažesnė, tačiau nepateikė jokių dokumentų, nustatančių realiai kitokią kainą bei neįvykdė antstolio 2014-04-03 patvarkymo Nr. S1-266111 reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neišklausė areštuoto turto bendrasavininkų nuomonės apie turto vertę, įkeisto daikto savininkai A. K. ir V. K. net nebuvo informuoti apie areštuoto turto vertinimo procesą, nes jiems antstolio siųsti dokumentai neįteikti, dėl ko neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl areštuoto turto įkainojimo, pateikti įrodymų dėl turto kainos. 2014-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi konstatavo, kad skolininkui K. J. ir įkeisto daikto savininkams B. J. antstolio kvietimas atvykti į antstolio kontorą įteikti tinkamai (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01647, b.l. 123, 124), A. K. ir V. K., visi procesiniai dokumentai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka buvo siunčiami registruotu paštu, vykdomajame dokumente nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini), tačiau registruotas laiškai buvo grąžinti antstolio kontoroje su kurjerio tarnybos atžyma apie tai, kad skolininkai neatsiliepia į pranešimus (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01647, b.l. 133, 134). 2014-03-26 antstolio patvarkymas Dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S1-264650 K. J., B. J., A. K. ir V. K. buvo įteiktas tinkamai (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01647, b.l. 158-161), todėl pareiškėjo teiginiai, kad įkeisto daikto savininkai A. K. ir V. K. net nebuvo informuoti apie areštuoto turto vertinimo procesą, nes jiems antstolio siųsti dokumentai neįteikti bei jie negalėjo išreikšti nuomonės apie areštuoto turto vertę atmestini, kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininko turtą įkainoja antstolis, o šio straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju kai turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyto turto vertė. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis įstatymas nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką, kad ginčytinais atvejais turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė ir turto kainą, remdamasis eksperto išvada, turi nustatyti antstolis, kas ir buvo padaryta vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/01647. Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnis). Tuo tarpu nei skolininkas K. J. pateikęs prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, nei įkeisto daikto savininkai V. K. ir A. K. vykdomąja byla nesidomi, kviečiami į antstolio kontorą neatvyko bei neįvykdė antstolio 2014-04-03 patvarkymu Nr. S1-266111 nustatytų reikalavimų, kad būtų galima atlikti ekspertizę turto kainai nustatyti (šis patvarkymas pareiškėjui K. J. ir įkeistų daiktų savininkams V. K. ir A. K. įteikti tinkamai). Pareiškėjas taip pat teigia, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nepagrįstai nustatė tik bendrą turto vertę 753000,00 Lt, nenustatęs atskirai pastato-gyvenamojo namo vertės ir atskirai žemės sklypo vertės. Susipažinus su 2014-03-19 ekspertizės aktu Nr. LDC-40325 nustatyta, kad gyvenamojo namo bei žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), vertės buvo nustatytos atskirai, t.y. gyvenamojo namo nustatyta vertė – 605000,00 Lt, o žemės sklypo – 14800,00 Lt, todėl pareiškėjo teiginys, kad antstolis nenustatinėjo atskirai žemės sklypo ir namo vertės atmestinas, kaip nepagrįstas (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01647, b.l. 139).
Turto vertinimą gali atlikti tik kvalifikuotas turto vertintojas, turintis turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą. Be to turto vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto vertinimo metodika, Tarptautiniais ir Europos vertinimo standartais, kitais atskirą vertinimo sritį reglamentuojančiais teisės aktais, profesinės etikos kodekso. Abejoti turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko kompetencija ir įgaliojimais atlikti turto vertinimą, taip pat šio turto vertintojo nustatyta skolininkės turto verte, nėra jokio pagrindo, kadangi iš ekspertizės aktų matyti, kad UAB „Lituka“ ir Ko įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, turto vertinimą atliko įstatymų nustatyta tvarka, turtas buvo vizualiai apžiūrėtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai apie tai, kad turto vertintojas negali pateikti objektyvaus turto įvertinimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad antstolis, įkainodamas realizuojamą turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę. Be to, pažymėtina ir tai, kad turto įkainojimas nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių metu. Jei pareiškėjas yra įsitikinęs kitokia turto rinkos verte, jis gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnio nustatyta tvarka pats pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
Įvertinus byloje esančius įrodymus bei nenustačius pareiškėjo nurodomų jo, kaip skolininko, interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjo K. J. skundo tenkinti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513, 681, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo K. J. skundą suinteresuotiems asmenims Danske Bank A/S Lietuvos filialas, B. J., A. K., V. K., antstoliui A. S., dėl antstolio A. S. veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/13/01647 gražinti antstoliui A. S..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.