Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis 50 procentų darbingumą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2019 m. vasario 23 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę R. G., t. y. tyčia sugriebęs R. G. už kairės rankos riešo, tempė ją laiptais žemyn, dėl ko R. G. užsigavo kairės kojos kelią ir dešinės pusės šoną, po to ištempė nukentėjusiąją į kiemą ir išplėšė jai iš rankų rankinę, kuria ne mažiau kaip du kartus sudavė R. G. į galvą, taip sukėlė savo šeimos narei – sugyventinei R. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. D., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. vasario 22 d. vakare su savo sugyventine R. G., jos motina L. G., teta R. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Po kiek laiko R. Š. išėjo. Apie 23.30 val. su L. G. išėjo į balkoną parūkyti. Grįžęs namuose neberado sugyventinės R. G.. Nežino kodėl ji išėjo, tarp jų nebuvo jokio ginčo. Ji parašė SMS žinutę, jog viskas yra gerai, daugiau nieko neaiškino ir neatsiliepė į skambučius. Dėl to labai supyko. 2019 m. vasario 23 d., apie 10.30 val., sugyventinė grįžo į namus ir jie susipyko, kad ji per naktį nebuvo namuose. Jis jai pasakė, kad jos į namus neįsileis. R. G. atsisakė išeiti ir veržėsi į namus. Tada jis paėmė jai už kairės rankos riešo ir pradėjo laiptais temti žemyn į lauką. Ji nenorėjo eiti, todėl suklupo ir užsigavo kairės kojos kelį ir dešinės pusės šoną. Po to ją ištempė į kiemą, kur R. G. bandė jam suduoti. Iš sugyventinės atėmė jos rankinę ir ja sudavė R. G. du kartus į galvą. Po to sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus. Supranta, kad šiais savo veiksmais sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, labai gailisi, su sugyventine susitaikė, jos atsiprašė. Pasižada ateityje taip nebesielgti (b. l. 84-87).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios R. G. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog apie 3 metus laiko gyvena kartu su sugyventiniu R. D.. Dažnai su juo pykstasi, 2016 m. jis smurtavo prieš ją, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius. 2019 m. vasario 22 d., apie 23.50 val., tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, todėl išėjo iš namų ir nuvyko pas draugę. 2019 m. vasario 23 d., apie 10.20 val. grįžusi negalėjo patekti į namus, todėl iškvietė policijos darbuotojus. Po kelių minučių duris atidarė sugyventinis R. D., išėjo į koridorių, bet į namus jai įeiti neleido. Laiptinėje jie šaukė vienas ant kito, po to sugyventinis suėmė ją už kairės rankos riešo ir pradėjo tempti laiptais žemyn, dėl ko ji griuvo bei susižalojo kairės kojos kelį ir dešinįjį šoną. Ištempęs į lauką, jis paleido jos ranką, šaukė, tada iš rankų išplėšė jos rankinę ir ja du kartus trenkė per galvą. Dėl sugyventinio veiksmų juto fizinį skausmą. Po to atvyko policijos pareigūnai. Civilinio ieškinio nereiškia. R. D. atsiprašė, jam pretenzijų neturi (b. l. 20-23, 24-26).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2019 m. vasario 23 d., apie 10.51 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)vyksta konfliktas, pranešėja nėra įleidžiama į namus. Nuvykus minėtu adresu paaiškėjo, kad policiją kvietė R. G., kuri paaiškino, kad sugyventinis R. D. jos neįsileido į namus, numetė nuo laiptų, trenkė kuprine, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 40-410.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. vasario 23 d., nuo 15.49 iki 16.02 val., atlikus įvykio vietos apžiūrą nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje (b. l. 12-17).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. vasario 23 d., nuo 15.10 iki 15.20 val., apžiūrėta R. G.. Ant jos dešiniojo šono matyti nubrozdinimas (apie 10 x 4 cm pločio), ant kairės kojos kelio taip pat matyti nubrozdinimas (9 x 4 cm pločio) (b. l. 45-48).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. vasario 23 d., nuo 13.06 iki 13.15 val., apžiūrėta moteriška rankinė – kuprinė, priklausanti R. G. (b. l. 49-53).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis smurtavo prieš sugyventinę R. G., savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. R. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis yra neteistas (b. l. 91-98), niekada nebaustas administracine tvarka (b. l. 99), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 100, 101). Kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. D. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 110-112). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie gali turėti teigiamą poveikį R. D. elgesiui.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 23 d., 11.05 val., iki 2019 m. vasario 24 d., 18.12 val. (2 laikino sulaikymo paros) (b. l. 60-61, 75-76).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-79) panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, R. D. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 23 d., 11.05 val., iki 2019 m. vasario 24 d., 18.12 val. (2 (dvi) paros), ir laikyti, kad R. D. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. D. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodinio proceso tvarka, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.