Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja (išieškotoja) akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, siekdama nukreipti išieškojimą į skolininkės S. N. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkei S. N. priklauso ½ dalis gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su R. T..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0117/21/00821 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. liepos 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1340-272/2021 dėl 762,00 Eur žalos atlyginimo, 39,46 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5,00 proc. procesinių palūkanų ir 245,76 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės S. N. išieškotojos AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Antstolis, atlikęs patikras registruose ir duomenų bazėse, nustatė, jog: skolininkė S. N. ir R. T. yra sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini); skolininkė S. N. niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi; skolininkės S. N. sutuoktinis R. T. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; duomenų, kad skolininkė S. N. ir R. T. būtų sudarę vedybų sutartį, nėra. Antstolis 2021 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo pasiūlė skolininkei S. N. ir jos sutuoktiniui R. T. per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma. Antstolis 2021 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu areštavo skolininkės sutuoktiniui R. T. priklausančius išmokėti 258,20 Eur, pareikalauta lėšas saugoti iki atskiro antstolio pranešimo. 2021 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. S-21-117-30212 dėl turto dalies nustatymo pasiūlė išieškotojai AB „Lietuvos draudimas“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai S. N. ir R. T. yra nustatę kitokį turto teisinį režimą (CK 3.101–3.108 straipsniai). Skolininkės S. N. ir R. T. santuoka nenutraukta. Duomenų, kad būtų pradėtas santuokos nutraukimo procesas, nėra. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog skolininkės S. N. sutuoktinio R. T. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių (skolininkės ir jos sutuoktinio) nuosavybė. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkei S. N. priklauso ½ jos sutuoktinio R. T. darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų dalis, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos (išieškotojos) AB „Lietuvos draudimas“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.