Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., 2013-12-12 apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į sustojusį automobilį „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bei abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Šiais savo veiksmais J. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. paaiškino, kad jis pripažįsta, kad važiavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustu automobiliu ir, kad yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo. Jo nuomone, nukentėjusiojo automobiliui padaryta žala buvo nedidelė. Jie su nukentėjusiuoju ruošėsi pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau kiti vairuotojai pradėjo priekaištauti, kad jie trukdo eismui. Kadangi jis nuo 14 val. turėjo būti darbe, pasiūlė nukentėjusiajam važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą. Nukentėjusysis sutiko ir važiavo jam iš paskos. Į tarpą tarp jų automobilių įvažiuodavo kitos mašinos. Privažiavus transporto žiedą prie buvusio (duomenys neskelbtini) universiteto eismas dar labiau suintensyvėjo. Jis įvažiavo į žiedą ir pasuko link „(duomenys neskelbtini)“. Prekybos centro antro aukšto aikštelėje laukė nukentėjusiojo, tačiau pastarasis taip ir neatvažiavo. Nukentėjusiojo kontaktų jis neturėjo ir išėjo taip, kad jis buvo surastas per kitas įstaigas. Kuomet policijoje buvo apžiūrimi automobiliai, jis su nukentėjusiuoju buvo susitikęs. Paaiškėjo, kad nukentėjusysis jo laukė aikštelėje lauke. Jam bėgti priežasties nebuvo, nukentėjusysis jį matė, žinojo jo automobilio numerius. Nuo tos vietos, kur įvyko eismo įvykis iki sutartos susitikimo vietose „(duomenys neskelbtini)“ yra apie kilometro atstumas.

Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis E. B. parodė, kad įvykio dieną jis stovėjo automobilių kolonoje ir į jo automobilį atsitrenkė J. P. vairuojamas automobilis. Paskui pastebėjo, kad J. P. neapsidraudęs savo automobilio. Susitarė, kad J. P. jam atlygins žalą, bet neturėjo su savimi pinigų. Sutarė važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą, jis turėjo važiuoti paskui J. P. automobilį. Tikslią susitikimo vietą jis gal ir pamiršo, taip išėjo, kad J. P. automobilis dingo iš jo akiračio, jis palaukė prie „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavimo, o paskui paaiškėjo, kad J. P. laukė antrame aukšte. Jis iškvietė policiją ir parašė paaiškinimą. Pretenzijų J. P. neturi, jo automobiliui padaryta žala yra nedidelė. Jie neapsikeitė telefonų numeriais, bet įvykio vietoje jis įsidėmėjo J. P. vairuojamo automobilio valstybinius numerius, žinojo avarijos kaltininko vardą ir pavardę. Važiavo paskui J. P. automobilį daug negalvodamas, o policiją iškvietė dėl to, kad pamanė, kad J. P. dingo.

Motyvuojamoji dalis

J. P. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus įrodyta jo paties paaiškinimais, nukentėjusiojo parodymais, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodoma, kad automobiliui Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) brėžtas priekinis bamperis, įlenktas priekinis valstybinis numeris, fotolentele prie bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekelia jokių abejonių. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. P. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo E. B. vairuojamas automobilis „VW Bora“, be to, J. P. automobilį „Mazda 6“, v/n (duomenys neskelbtini) vairavo neturėdamas privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje J. P. surašytame protokole nurodoma, kad jis padarė ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtent, pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs, pažeisdamas KET taisykles. Dėl šio inkriminuoto pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažino. Minėta ATPK norma yra blanketinė, ją inkriminuojant būtina nuoroda į Kelių eismo taisyklių atitinkamus punktus. J. P. surašytame protokole nurodoma, kad jis pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto nuostatas. Šiame punkte pasakyta, kad: jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. P. ir nukentėjusiojo E. B. ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo. Tačiau (duomenys neskelbtini) punktas su eismo įvykių susijusių eismo dalyvių sutarimą dėl eismo įvykio aplinkybių reikalauja įtvirtinti raštiškai - užpildant eismo įvykio deklaraciją arba (jei nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos) aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir nubraižyti eismo įvykio schemą ant švaraus popieriaus lapo ir pasirašyti. Tik atlikus vieną iš šių veiksmų, su eismo įvykiu susijusiems eismo įvykio dalyviams neiškyla pareiga į eismo įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus. Šiuo atveju nei eismo įvykio vietoje, nei vėliau (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimai dėl raštiško eismo įvykio aplinkybių įforminimo nebuvo įvykdyti. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. automobilį „Mazda 6“, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo sukėlė eismo įvykį, vairavo neturėdamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Nukentėjusiojo automobilis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. P. ir nukentėjusysis E. B. skirtingai aiškina priežastis, kodėl jie išvažiavo iš eismo įvykio vietos – E. B. tiek paaiškinime policijos pareigūnui (b. l. 7), tiek teismo posėdyje nurodė, kad J. P. pasiūlė važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą, kur žadėjo atlyginti žalą. Tuo tarpu J. P. teigia, kad pradėjus pildyti eismo įvykio deklaraciją, pravažiuojantys vairuotojai pradėjo priekaištauti dėl trukdymo eismui, ir jis su nukentėjusiuoju susitarė nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrą baigti pildyti eismo įvykio deklaracijos. Tačiau šie J. P. parodymai, atsižvelgiant į tai, kad jis apskritai neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, vertintini kritiškai. Taigi teismas konstatuoja, kad objektyvieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai J. P. veiksmuose yra nustatyti, nes jis neįvykdė (duomenys neskelbtini) punkto nuostatų, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo būtinasis požymis yra tyčinė kaltė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibūdindamas šį privalomąjį subjektyvųjį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymį yra pažymėjęs, kad jis gali būti nustatytas tik tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Teismo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad J. P. sąmoningai nuvažiavo iš eismo įvykio vietos – suprasdamas, kad važiavo neapsidraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu jis suvokė, kad iškvietus į eismo įvykio vietą policijos pareigūnus, jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį. Teisme paaiškėjo, kad J. P. ir E. B. telefonų kontaktais neapsikeitė. Vien aplinkybė, kad nukentėjusysis įsidėmėjo J. P. valstybinio automobilio numerius ir J. P. vardą ir pavardę (tai matyti iš E. B. 2013 m. gruodžio 12 d. paaiškinimo) savaime nerodo, kad J. P. neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net darant prielaidą ir tuo pagrindu tikint J. P. parodymais, kad jis su nukentėjusiuoju tiesiog netyčia pasimetė, visiškai nesuprantama, kodėl tuomet policijos pareigūnus iškvietė nukentėjusysis E. B., o ne (arba abu kartu) eismo įvykio kaltininkas J. P.. Pastarasis nesiėmė jokių priemonių surasti nukentėjusįjį, pats teisme pripažino, jog buvo surastas „per kitas įstaigas“, kaip nustatyta byloje – policijos pareigūnų, tiriančių administracinę bylą, veiksmais. Teismo vertinimu, toks J. P. elgesys rodo, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl J. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nukentėjusiajam E. B. savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, elgesį po pažeidimų padarymo, kitas teisiškai reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes. J. P. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje padarymą skirtinos straipsnių sankcijose numatytos minimalaus dydžio nuobaudos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. B. J. P. pretenzijų neturi, pastarasis atlygino padarytą žalą, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į padaryto pažeidimo aplinkybes (pats nukentėjusysis taip pat iš dalies buvo neatidus, lengvabūdiškai pasitikėdamas J. P. pažadu susitikti prekybos centre ir iškart, eismo įvykio vietoje neiškvietęs policijos) teismas laiko, kad skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį J. P. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir skirtina mažesnė bauda, negu numatyta sankcijoje, bei neskirtinas specialiosios teisės atėmimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 100 Lt baudą.

J. P., s. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje paskirti 80 Lt baudą.

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 2000 Lt baudą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2000 Lt baudą.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.