Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-428-944/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-01Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
1-428-944/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51928-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Kaltinamasis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-428-944/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51928-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; (S) 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1.; 1.2.16.4.1.; 1.2.18.3.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,kaltinamajam D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Plungės apylinkės teismo 2020-06-15 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. J. paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo: jis 2019-12-07 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip du kartus tyčia delnu sudavė buvusiai sutuoktinei D. J. į skruostą, vieną kartą spyrė į šlaunį, sugriebęs už rankos ir ją spausdamas suko riešą, ir tokiu būdu mušdamas bei kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveiktos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinio riešo išoriniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, abiejų kelių srityse.

Be to, D. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: jis 2020-06-21 apie 21.43 val., Žemaitės al. – Šventosios g. sankryžoje, Kretingoje, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 2020-06-21 21.45 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“, ARFM-0393, jam nustatytas 2,58 promilių, o 2020-06-21 22.00 val. tuo pačiu alkotesteriu – 2,75 promilių neblaivumas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas dėl įtariamo nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, D. J. prisipažino kaltu ir nurodė, kad 2015 metais nutraukė santuoką su D. J., bet po santuokos su nutraukimo toliau kartu gyveno, kaip šeima, D. J. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), augino bendrą sūnų, vedė bendrą ūkį ir bendrai tvarkė finansus. 2019-12-07 vakare gėrė degtinę ir alų. Kaip grįžo namo, nepamena, taip pat nepamena jokio konflikto su D. J.. Pripažįsta, kad galėjo smurtauti, gailisi, D. J. atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 115 – 116; 128).

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas dėl įtariamo nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, D. J. prisipažino kaltu ir paaiškino, kad 2020-06-21 nuo 12.00 val. gėrė degtinę pas S. Š., Traidžių kaime. Trise išgėrė litrą degtinės ir 1,5 l alaus. Begerdami su S. Š., tarėsi važiuoti į Akmenos sodus pas S. Š. draugę. Išgėręs S. Š. užmigo savo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Trečiajam išgertuvių dalyviui išėjus namo, S. Š. automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. J. išvažiavo į Kretingą. Kretingoje, Žemaitės al. – Šventosios g. sankryžoje jo automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl padarytos veikos gailisi (b. l. 140 – 141; 154).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo išgėręs ir padarė nusikaltimus, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad S. Š. nežinojo, kad jis išvažiavo. Buvo šalia automobilio, S. Š. atsisėdo į automobilį ir užmigo. Prieš tai tarėsi važiuoti į sodus ir tarėsi ieškoti vairuotojo. S. Š. užmigo iki tarimosi. Kadangi vairuotojas neatsirado, o mašinos rakteliai buvo, todėl D. J. išvažiavo.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, D. J. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-12-07 apie 19.30 val. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo buvęs sutuoktinis D. J.. Priėjęs prie jos, D. J. ne mažiau kaip du kartus sudavė delnu per skruostą, įspyrė į šlaunį ir sugriebęs už rankos suko riešą. Pašaukusi antrame aukšte buvusį mažametį sūnų, išbėgo lauk, kvietė policiją. Atvykus pareigūnams, D. J. jų į vidų neleido. Po įvykio su D. J. susitaikė, anksčiau jis nebuvo prieš ją smurtavęs (b. l. 1 – 4; 49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-12-10 specialisto išvadose Nr. G 2386/2019 (03) D. J. sužalojimų teismo medicininio tyrimo duomenimis užfiksuotos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinio riešo išoriniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, abiejų kelių srityse. Sužalojimai padaryti, paveikus nurodytas kūno vietas kietais, bukais daiktais – sumušant, spaudžiant pirštų galais ar atsitrenkus į panašius daiktus, paviršius. D. J. kūne išskiriamos penkios trauminio poveikio vietos. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 66).

Liudytojas S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-06-21 po pietų namie (duomenys neskelbtini), su D. J. ir Miša gėrė degtinę. Iki vakaro išgėrė daugiau nei litrą degtinės, gerdami kalbėjo, kad vakare važiuos į Kretingos Akmenos sodus pas buvusią žmoną. Vakare, įsėdęs į automobilį, užmigo priekinėje keleivio sėdynėje. Pabudo Kretingoje prie degalinės „Trevena“. Pamatė, kad jo automobilį vairuoja D. J.. Įkalbinėjo jį nevažiuoti, nes yra neblaivus, bet D. J. neklausė. Šventosios g. – Žemaitės al. sankryžoje juos sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 83 – 84).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus 2020-06-21 tarnybinio pranešimo duomenimis 2020-06-21 apie 21.43 val. budintis policijos patrulių ekipažas Kretingoje Žemaitės al. – Šventosios g. sankryžoje pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusprendė jį sustabdyti patikrinimui. Sustabdyto automobilio vairuotojas D. J. pripažino visą dieną gėręs alkoholį, alkoholio tikrintuvu jam nustatytas sunkus girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už vairavimą be teisių D. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 28, 36).

Neblaivumo nustatymo akto ir patikrinimo alkoholio tikrintuvu „Alcotest 6810“, ARFM-0393 duomenys: 2020-06-21 21.45 val. užfiksuotas 2,58 promilių neblaivumas; 2020-06-21 22.00 val. – 2,75 promilių neblaivumas. Nustatant neblaivumą D. J. buvo jaučiamas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tikrinamasis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesterio „Alcotest 6810“, ARFM-0393 patikra atlikta 2020-04-14, galioja iki 2020-10-14 (b. l. 31 – 33).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, iš kurio matyti, kad 2020 m. birželio 21 d. iš įvykio vietos (Žemaitės alėja – Šventosios g., Kretinga) nuvežta transporto priemonė – automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Okreta“ (b. l. 34).

Sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, kuriuo D. J. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo dėl neblaivumo (b. l. 35).

Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), savininkas Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. liepos 5 d. yra S. Š.(b. l. 70).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis (2020-06 leidinys), vidutinė automobilio „AUDI A4“ (dyzelinas, variklio darbinis tūris 1896 cm³, 1994-2000 m gamybos periodo (1998 m.)) kaina be PVM yra 843,00 Eur, su PVM yra 1020,00 Eur (b. l. 80).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. J. vartojus prieš savo buvusią sutuoktinę D. J. fizinį smurtą ir sukėlus jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius sveikatą pasitvirtino.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvados bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad 2017-12-07 įvyko konfliktas, kurio metu smurtavo prieš D. J.. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, kitiems rašytiniams duomenims: teismo medicinos specialisto išvadai apie nukentėjusiajai D. J. padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą bei sveikatos sutrikdymo mąstą ir kita byloje surinkta medžiaga.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto ir nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo D. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai atlikti.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdymo.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis D. J. savo kaltę visiškai pripažino, jo kaltę taip pat patvirtina liudytojų parodymai, alkoholio kiekio matuoklio duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai, t. y. baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą D. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,75 promilių girtumas. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. D. J. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM- 0393, t. y. 2020-06-21 21.45 val. jam nustatytas 2,58 promilių, o 2020-06-21 22.00 val. – 2,75 promilių neblaivumas, todėl pagrindo abejoti D. J. nustatytu neblaivumu teismas neturi. Alkotesterio patikra atlikta 2020-04-14 ir galioja iki 2020-10-14. Be to, pats D. J. pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus nusprendė važiuoti automobiliu.

Darytina išvada, kad D. J. veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino įvykdęs baudžiamojo įstatymo numatytas abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, o nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (abi baigtinės veikos), kaltininko asmenybę, t. y. nors veikos padarymo metu nebuvo teistas, tačiau nuosprendžio priėmimo metu yra įsiteisėjęs ir perduotas vykdyti priimtas baudžiamasis įsakymas, bausmė nėra įvykdyta. Taip pat D. J. baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl abiejų padarytų nusikaltimų pripažino, gailisi, kas rodo, jog suvokė savo elgesio neleistinumą ir savo poelgius vertina neigiamai. Kitų jam neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo pavojingumas visuomenei nėra itin didelis, jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismo manymu, bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad D. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, tačiau praėjus neilgam terminui padarė nusikalstamą veiką, už kurią buvo pripažintas kaltu Plungės apylinkės teismo 2020-06-15 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms už nusikalstamos veikos padarymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirtina 60 parų arešto bausmę, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – 45 parų arešto bausmę.

BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskiriant D. J. subendrintą bausmę – 75 parų arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Taikytinas BK 64¹ straipsnis, nes teisiamasis kaltes pripažino visiškai ir paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu D. J. paskiriant 50 parų arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prie paskirtos bausmės pridedant dalį bausmės, paskirtos 2020-06-15 teismo baudžiamuoju įsakymu, laisvės apribojimo bausmę keičiant į areštą. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad 2020-06-15 teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020-08-25, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2020-08-26 pranešimu informavo, kad sprendimas gautas 2020-08-26 ir padėtas vykdyti. Esant tokioms aplinkybėms nuo įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo pradžios iki nuosprendžio priėmimo dienos, laikytina, kad dalį bausmės D. J. atliko. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal 2020-06-15 baudžiamąjį įsakymą ir paskiriama D. J. galutinė bausmė – 73 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Šiuo atveju matyti, kad D. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kuris kvalifikuotinas kaip nusikaltimas. Atsižvelgiant į girtumo laipsnį ir kitas bausmei individualizuoti nurodytas aplinkybes, t. y. anksčiau buvo kaltinamasis baustas administracine tvarka, nes vairavo automobilį neturėdamas teisės, taip pat važiavo dviračiu neblaivus. Įvertinus šias asmenį charakterizuojančias aplinkybes kaltinamajam nustatytinas trijų metų uždraudimo įgyti teise vairuoti transporto priemones terminas, kuris yra artimas vidutiniam terminui, numatytam BK 68 straipsnio 2 dalyje. Šis terminas yra ilgesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje, numatančiame privalomąjį tokios teisės atėmimą iki 1(vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, kai asmens neblaivumas yra ne daugiau kaip 1,5 promilės. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad D. J. nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Šis terminas skaičiuotinas nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos – 2020-06-21.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. J. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos padarymo priemonė – D. J. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti (VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, b. l. 79), kad D. J. inkriminuojamą dieną vairavo S. Š. vardu registruotą automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl konfiskuotina automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 1020,00 Eur su PVM (b. l. 80) valstybės naudai. Nors prokuroras prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM, t. y. 843,00 Eur, pagal aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuojant turto vertę atitinkančią pinigų sumą, turto vertė skaičiuojama su PVM, todėl ir šiuo atveju konfiskuotina turto vertė su PVM, t. y. 1020,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Dėl kitų klausimų.

D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 157 – 159; 160 - 162), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

DVD-R laikmeną, 1 vnt., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 72 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto;

– pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (dėl kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio) subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir D. J. paskirti subendrintą bausmę – 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 50 parų arešto, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, D. J. paskirtą 50 parų arešto bausmę subendrinti iš dalies su Plungės apylinkės teismo 2020-06-15 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bausme ir galutinę bausmę D. J. paskirti 73 parų arešto bausmę, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) piniginę vertę – 1020,00 eurus valstybės naudai.

Išaiškinti D. J., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1020 Eur) po nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų raštinės (Kretinga, Vytauto g. 4) raštinės tarnautojui. Nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – DVD-R kompaktinį diską, esantį bylos gale voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė