Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, susipažinęs su pareiškėjo L. M. skundu privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. R., spręsdamas skundo priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-05-10 Kauno miesto apylinkės teisme gautas L. M. privataus kaltinimo skundas, kuriuo jis prašo pradėti baudžiamojo persekiojimo procesą privataus kaltinimo tvarka R. R., nurodo, kad 2011 m. lapkričio mėn. ji dirbo (duomenys neskelbtini), o pats pareiškėjas 2011-11-10 kreipėsi į šio teismo pirmininką dėl iš bylos dingusių dvylikos lapų procesinių dokumentų. Po dviejų savaičių, L. M. nuomone, jis gavo neteisėtą ir suklastotą vedėjos raštą, kuriame ji patvirtino, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad išsiųsti procesiniai dokumentai buvo jam įteikti, be to, ji dar atsiuntė akivaizdžiai suklastotą lydimąjį raštą, kuriame nurodytas ne pareiškėjo telefono numeris ir ne skundo dėl neteistų antstolio veiksmų numeris, o kažkokio kito ieškinio ir nurodyta, kad pridedami 23 lapai, kai pareiškėjas jų pateikęs buvo dvylika. Apie šias padarytas nusikalstamas veikas jis 2011-11-18 informavo Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, tačiau jo skundo niekas netyrė, o po penkių dienų jis gavo akivaizdžiai suklastotą prokuroro Juozo Bagdonavičiaus atsakymą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad daugybę kartų girdėjo populiariausios šalies teisėjos N. V. tvirtinimus, kad „Kauno Apygardos teismo teisėjai yra korumpuoti ir kyšininkai“ ir, „kad Lietuvoje nėra teisingumo“, todėl jis, tikėdamas šiais jos žodžiais, nutarė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, prašo teismo pripažinti jį civiliniu ieškovu ir leisti pateikti civilinį ieškinį už jam padarytas nusikalstamas veikas, taip pat jo pateiktų dokumentų patvirtintas kopijas jo paties parašu, laikyti rašytiniais įrodymais, nurodo, kad jis neprieštaraus perėjimui į valstybinį kaltinimą dėl byloje akivaizdžių dokumentų klastojimo faktų, neprieštaraus dėl taikinamojo posėdžio, savo teises gins pats, be advokato pagalbos. Visas teismo išlaidas prašo priteisti iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 str. 1 d.). Jo prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.

Kaip matyti iš pateikto pareiškėjo skundo, šis skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, keliamus nukentėjusiojo skundo turiniui, kuriame turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta - skundu nustatoma kaltinimo ir bylos nagrinėjimo teisme ribos, išvardinami kaltinimą grindžiantys įrodymai.

Pareiškėjas savo skunde abstrakčiai nurodo įvykio aplinkybes, nenurodo kaip jam buvo sutrikdyta sveikata ir kada, nepateikti įrodymai dėl sveikatos sutrikdymo, taip pat pareiškėjas prašo pradėti baudžiamojo persekiojimo procesą ir pagal BK 187 str. 1d., tačiau nenurodo koks turtas buvo sugadintas ar sužalotas, kokiais veiksmais tai buvo atlikta, nenurodo nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens gyvenamosios vietos, nepateikia nusikalstamų veikų padarinius įrodančių duomenų. Pareiškėjo skunde nėra konkrečiai suformuluotų kaltinimų, dėl ko negalima spręsti, ar skundas gali būti nagrinėjamas privataus kaltinimo tvarka. Be to, teismui pateikiami dokumentai turi būti originalai arba tinkamai patvirtintos jų kopijos, tačiau pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė, jo pateiktų dokumentų kopijos nėra tinkamai patvirtintos

BPK 412 str. 3 d. numatyta, jog minėtų reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nurodyti skundo surašymo pažeidimai ir trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, jų ištaisyti teisme negalima, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka.

Pareiškėjui išaiškintina, kad siekiant tinkamai apginti pažeistas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, jis gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitinka BPK 412 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 31, 253, 412 str.,

nutaria:

Pareiškėjo L. M. 2012 m. gegužės 10 d. privataus kaltinimo skundą, kaltinant nusikalstamos veikos padarymu R. R., nepriimti ir grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.